Žyma: Santykiai

Kaip išsaugoti meilę ir ištikimybę santuokoje ir šias vertybes perduoti vaikams?

Dviem savo paauglėms dukroms 20.30 val. primenu, o 21 val. sakau tiesiai: „Jums laikas eiti į savo kambarį“.

Sakau tai beveik kiekvieną vakarą. Ir kiekvieną kartą jos ginčijasi: „Bet kodėl turime eiti miegoti 21 val.? Mes jau nebe mažos!“

„Jūs neprivalote eiti miegoti, galite kuo nors užsiimti savo kambaryje, bet aš prašau jūsų išeiti iš svetainės. Mes su mama nesimatėme visą dieną, pasiilgome vienas kito, dabar mūsų laikas, norime pabendrauti.”

Mergaitės dažniausiai varto akis ir purkštauja.

Tiesą sakant, ši taisyklė mūsų namuose galioja nuo neatmenamų laikų. Jau 15 metų esame tėvai ir niekada nebuvo taip, kad vaikai atimtų visą mūsų laiką. Žinoma, su savo vaikais praleidžiame daug laiko, bet ne 24 valandas per parą. Mylime savo vaikus, jie mums labai svarbūs, visada juos palaikysime ir padėsime jiems.

Tačiau esame ir „mes“, mūsų santykiai. Ir mes vis dar turime skirti laiko ir dėmesio vienas kitam, kad mūsų santykiai išliktų tvirti, artimi ir sveiki. Štai kodėl tai taip svarbu.

– Sveika santuoka yra kertinis šeimos akmuo. Jūsų šeimos kertinis akmuo nėra jūsų vaikai. Jie yra pamato dalis ir didelė viso kito dalis, tačiau jie nėra tie, kurie palaiko visą šią struktūrą. Svarbiausia – Jūs ir Jūsų sutuoktinis. Jūsų vaikai žiūri į jus, mokosi pagal jūsų pavyzdį ir, remdamiesi jūsų patirtimi, pasirenka savo kryptį.

– Kol nebuvo vaikų, buvome „mes“ – aš ir žmona. Iš pradžių įsimylėjome vienas kitą, praleidome daug laiko kartu, iki ryto kalbėjomės telefonu (jis tuomet dar kabėjo ant sienos ir turėjo ilgą laidą), o galiausiai nusprendėme likti kartu amžinai. Pradžioje buvome MES. Ir mes pradėjome šios šeimos istoriją. Ir tik po to pasirodė mūsų gražūs vaikai. Mes tuo džiaugiamės ir esame dėkingi, nes jie suteikia mums daug šviesos ir džiaugsmo. Bet mūsų sąjunga yra šventa. Ir mes turime saugoti šį šventumą iš visų jėgų.

Niekas netrunka amžinai. Mūsų vaikai greitai užaugs ir išskris iš lizdo. Nežinau kaip jūs, bet aš asmeniškai nesiruošiu auklėti savo 30–mečių vaikų ir išskirti jiems dar vieną kambarį – tegul gyvena savarankiškai. Taigi, kai jie mus paliks, sukurs savo šeimas ir augins savo vaikus, norėčiau, kad mano santykiai su žmona išliktų tokie pat stiprūs ir artimi, kaip ir pačioje pradžioje. Siekdami užtikrinti tokią ateitį, turime kurti savo santykius dabar. Štai kodėl mūsų santykiai, o ne mūsų vaikai, turėtų būti prioritetas.

Savo vaikams turime rodyti gerą pavyzdį. Būtent iš mūsų jie mokosi, kaip kurti ir palaikyti santykius. Dažnai sakau: „Ugdyti reikia suaugusiuosius, o ne vaikus“. Nežinau, kaip jūs, bet aš norėčiau, kad mano vaikai augtų turėdami normalų sveiką požiūrį į pasimatymus, įsimylėjimą ir šeimą. Todėl sveiki santykiai su žmona man yra prioritetas – juk vaikai mokosi stebėdami mus. Taigi žmona man yra pirmoje vietoje, o vaikai – antroje. Labai arti pirmos, bet vis tik antroje.

Dienos pabaigoje visi esame pavargę ir įsitempę. O jūsų vaikams reikia jūsų. Jie svarbesni – ne draugai, ne kolegos, ne pomėgių bičiuliai. Vaikai ir žmona. Ir jūs privalote rūpintis vaikais, bet pirmiausia pasirūpinkite gerų santykių palaikymu savo poroje. Kai vaikai mato, kaip tėtis myli mamą, o mama – tėtį, jie įgyja pasitikėjimo, kad ir jie yra mylimi, svarbūs ir vertingi, taip pat įgyja pasitikėjimo juos supančiu pasauliu.

Gyvename pagal beprotišką grafiką. Darbai–darbai–darbai. Ir nuolat vaikai – vaikams skiriame daug dėmesio. Štai kodėl kiekvieną dieną lygiai 21 val. prašau savo vaikų eiti į savo kambarį. Be to mudu su žmona porą kartų per mėnesį būtinai suplanuojame pasimatymą ir kartu kur nors išeiname. Nes tai svarbu. Nes pradžioje buvome „mes“.

– Biblijoje, arba Šventajame Rašte parašyta: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu.“ (Pradžios knyga 2, 24)

Maikas Beris

Paruošta pagal: 8doktorov.ru