Mokinkitės būti laimingu

Kiekvienas nori jaustis laimingu. Bet kaip to pasiekti?

Kartą skaičiau apie „kvatojančių nuotraukų“ metodą. Iš savo „kvatojančių“ nuotraukų vienas psichologas išrinko vieną tiesiog „KVATOJANČIĄ“, padidino ją ir pakabino namuose pačioje matomiausioje vietoje. Nuo to laiko kiekvieną kartą, kai pamatydavo nuotrauką, jis susidomėjęs žiūrėjo į ją ir, negalėdamas sutramdyti šypsenos, galvodavo: “Ech, koks gi aš vis tik džiaugsmingas!” Netrukus išnyko dirglumas ir sumažėjo nerimo lygis, po trijų mėnesių, pagerėjus bendrai sveikatos būklei, išnyko paveldimos hipertenzijos simptomai.

Viena motina, kuri naudojo šį metodą, papasakojo, kad prie „kvatojančio“ savo išdykusio sūnaus portreto pridėjo prierašą: „Štai koks tu iš tikro!” Dabar, aptardama mokytojų skundus, ji atveda jį prie portreto ir primena, koks jis iš tikrųjų geras. Mama tvirtina, kad sūnus pamažu taisosi, lengviau sisitvardo, labiau pasitiki savimi.

Mes šeimoje nusprendėme naudoti šį metodą ir padarėme nuotrauką „linksmasis kubas“. Kubas primins patarimus, kaip tapti laimingu.

Įsivaizduokime laimę kaip kubą, kurio kiekviena briauna – tai koks nors malonus įvykis, nutikęs jūsų gyvenime. Šiandieninio skubančio gyvenimo bėgime pasigendame svarbiausio dalyko – gebėjimo įžvelgti laimę ir grožį paprastuose dalykuose.

▫UGDYKITE GEBĖJIMĄ MATYTI LAIMĘ

Laimė – tai laimingos akimirkos, kai rami širdis kažkam nusišypso. Tačiau šios akimirkos greitai pasimiršta. Todėl būtina lavinti širdies atmintį: štai aš ir sugalvojau „įsivaizduojamą laimingų akimirkų kubą“. Pažymiu akimirką, kad vėliau galėčiau ją išgyventi vėl ir vėl, įdedu ją į „laimės kubą“.

Jeigu įsivaizduosime, kad žmogaus laimė matuojama skalėje nuo 0 iki 100%, tai pinigai duos tik 10%. Realybė tokia, kad jei nežinai, kaip būti laimingu, jokie materialiniai turtai tam nepadės. Didžiausia vertybė – tai santykiai, kuriuos turime. O svarbiausia žmogaus užduotis, – užmegzti harmoningus santykius su savimi, su aplinkiniais ir su Dievu.

▫HARMONINGI SANTYKIAI

Žmogus buvo sukurtas santykiams. Santykiuose patiriame emocines traumas, santykiuose ir pasveikstame.

Trumpam grįžkime į vaikystę ir prisiminkime animacinį filmuką apie Mikę Pūkuotuką, būtent tuos kadrus, kur liūdnas asiliukas tyrinėja savo atspindį upelyje ir graudžiai konstatuoja: „Apgailėtinas vaizdas. Širdį veriantis vaizdas“. Į linksmo draugo pasisveikinimą amžinai liūdnas, nieko gero iš gyvenimo nesitikintis, pagyvenęs pilkas asiliukas atsako: „Labas rytas, Paršeli, kuo aš asmeniškai labai abejoju“. Čia matosi tiesioginis ryšys tarp „širdį veriančio“ portreto ir savęs suvokimo.

Savęs suvokimas labai svarbus žmogaus laimei. Jei žmogus nori, kad jį pamiltų, pirmiausia jis pats turi pamilti save! Teisingas savęs suvokimas – tai pagrįstas savo stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimas, kompetentingas savęs pristatymas visuomenei ir, žinoma, meilė sau.

Santykiai su kitais kuriami remiantis atleidimo, gailestingumo, meilės principais.

Santykiai su Dievu – susitaikymas, atgaila ir Viešpaties, kaip savo asmeninio Gelbėtojo, priėmimas.

Dabar, jei man bus liūdna, peržiūrėsiu savo laimingų akimirkų lobyną. Paliesiu, ir ši akimirka nušvis. Ir mano širdis prisipildys dėkingumo.

▫MOKINTIS DĖKOTI

Žmogaus smegenys lanksčios ir greitai prisitaiko prie naujos gerovės. Dėkingumo esmė – pastebėti visa gera ką turim. Galimybė vaikščioti, girdėti, matyti – ir tai taip daug..! Pabandykite aktyviai gyventi valandą užmerktomis akimis, ir įvertinsite savo gebėjimą matyti pasaulio grožį. Įpraskite kasdien dėkoti Viešpačiui už visas palaimas, ir pamatysite, koks pripildytas taps jūsų gyvenimas.

▫KURKITE SAU ŠVENTĘ

Gyvenimas vyksta dabar. Viešpats padovanojo šį nuostabų pasaulį laimei. Todėl nustokite laukti „geresnės galimybės“, kad pasipuošti, pamerkti namuose gėles, uždegti žvakes, surengti staigmeną-vakarėlį savo mylimiems žmonėms, padaryti kažką gero. Hemingvėjus parašė knygą „Šventi, kuri visada su tavimi“. Jūsų gyvenimas ir yra ta šventė. Todėl išmokite švęsti kiekvieną dieną. Su artimaisiais ar vienas – nesvarbu. Tegul jūsų galvoje apsigyvena mintis, kad kiekviena diena – dovana.

Būti laimingu – nereiškia visada linksmintis, nenusivilti, nepykti, neverkti ir pan. NE! Būti laimingam – tai mokėti išgyventi visas emocijas, įgyti patirtį, įsiklausyti į savo norus, kurti ir padėti kitiems.

‼ Svarbu suprasti, kad universalaus recepto kaip būti laimingu nėra, todėl džiaugtis gyvenimu, būti harmonijoje su savimi, aplinkiniais ir Dievu – pati brangiausia laimė, kurios reikia čia ir dabar. Būti laimingam – tai pasirinkimas. Galite tai padaryti šiandien.

??Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! (Filipiečiams 4:4)

??Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje. (1 Tesalonikiečiams 5:18)

??„Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina“. (Psalmynas 107:1)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Laukimo prasmė (PASIKALBĖKIM – 4)

Tęsiame vakar pradėtą pokalbį. Šį kartą apie Advento ir Kalėdų prasmę mūsų gyvenime. Kaip geriausiai ir prasmingiausiai panaudoti šį laiką.

O kuom jums brangios šios šventės? Ar laukiate?

Kalbėdama suklydau: žodžio Adventas reikšmė – lot. adventus – „atėjimas“.

Atleidimas atveria kelią meilei

▫ Dažnai žmonės yra įsitikinę, kad tik mylinti širdis gali atleisti, ir jei širdyje yra meilė, atleidimas įvyksta automatiškai. O visiškai priešingai: atleidimas suteikia širdžiai gebėjimą mylėti.

▫ Neįmanoma mylėti žmogaus, kuriam jauti karčią nuoskaudą, kuris tave įskaudino, atstūmė ir sužeidė. Pirmiau atleidimas, ir tik tada meilė.

Amerikiečių psichiatras George Ritchie rašė apie žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo išgyventi mirties stovyklose. Štai ką jis papasakojo apie žmogų, pravarde Stebuklas-Bilas:

„Stebuklas-Bilas įkalintas buvo jau seniai, bet atrodė, kad jis tik vakar pateko į stovyklą. Jis buvo pasitempęs, akys neprarado spindesio, stovyklos gyvenimo sunkumai nepaliko jame pėdsakų. Kadangi Bilas laisvai kalbėjo anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis, jis tapo neoficialiu stovyklos vertėju. Nepaisant to, kad dirbo 15 – 16 valandų per dieną, nuovargis jo nepalaužė. Kiti kaliniai palūždavo nuo išsekimo, o jis, regis, tik stiprėjo. Negalėjau patikėti, kad Stebuklas-Bilas stovykloje buvo nuo 1939 m. Šešerius metus kartu su kitais kaliniais gaudavo itin menką davinį, miegodavo sausakimšame barake, kur karaliavo ligos ir nebuvo kuo kvėpuoti. Bet išgelbėjo kūną ir protą nuo degradacijos! Stebuklą-Bilą laikėme savo lobiu – jis visada buvo pasiruošęs geram žodžiui ir visada kalbėjo apie atleidimą. Kartą aš jam pasakiau:

– Daugeliui iš mūsų labai sunku atleisti. Juk netekome artimųjų.

Ir tada pirmą kartą išgirdau apie jį patį. Jis ramiai atsakė:

– Gyvenome Varšuvos žydų kvartale – aš, žmona, dvi dukros ir trys maži sūnūs. Kai naciai pasiekė mūsų gatvę, jie išrikiavo visus gyventojus palei sieną ir sušaudė. Mane paliko gyvą, nes mokėjau vokiškai. Prašiau leisti man numirti su šeima, bet jie pasiėmė mane su savimi. Tada susidūriau su dilema, kaip gyventi toliau – ar leisti užvaldyti mane neapykantai naciams. Pasirodė, kad pasirinkti man nebuvo sunku. Esu advokatas, ir ne kartą mačiau, ką daro neapykanta su žmonėms. Dar daugiau, neapykanta mano akyse sunaikino šešis man brangiausius žmones. Ir nusprendžiau, kad visą likusį gyvenimą – ar tai bus kelios dienos ar daug metų – mylėsiu kiekvieną savo kelyje sutiktą žmogų.

? Meilės galia, ir tik ji, išlaikė šį žmogų visuose sunkumuose.”

‼️ Sveikiausi žmonės – tai tos dosnios sielos, kurios lengvai juokiasi, greitai pamiršta bėdas ir skuba atleisti net sunkiausias nuoskaudas. Tokiems žmonėms būdingas vaikiškas paprastumas padeda išlaikyti sielos ir dvasios tyrumą, o tai galiausiai daro teigiamą poveikį kūnui. Man nėra nieko paslaptingo Šventojo Rašto žodžiuose, kurie mus ragina: „Būkite kaip vaikai“ (Mato 18:3). Jie man sako, kad turėtume tikėti, atleisti ir žvelgti į pasaulį, žmones ir Dievą kaip vaikai.

‼️ Tik tikras, nuoširdus atleidimas gali užgesinti rūkstančias destruktyvių emocijų žarijas. Tik jis gali išlaisvinti žmogų nuo deginančio skausmo, kilusio iš gilių dvasinių žaizdų.

Šaltinis: Don Colbert “Mirtinos emocijos”

??”Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.” (Kolosiečiams 3:13)

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM