Noriu, bet nedarau!?

Ar dažnai ryždavotės pradėti naują gyvenimą nuo pirmadienio, tačiau visi geri ketinimai pirmadienį ir baigdavosi? Kiek kartų žadėjote sau svarbių dalykų neatidėlioti vėlesniam laikui? Kodėl tai vyksta? Ar tikrai esame tokie neatsakingi, kad duodami sau pažadą negalime jo tesėti? Gali būti keletas priežasčių.

1. Tingumas.

Ar jums žinoma frazė: „Jėgų turiu, valios turiu, bet neturiu valios jėgos“. Ji nėra beprasmė. Jei jėga tai energija veiksmui, tam tikra įtampa, o valia – gebėjimas sąmoningai kontroliuoti savo veiksmus ir poelgius, tai valios jėga yra mūsų sąmonės sukurta įtampa atlikti tam tikrus veiksmus. Kai nujaučiame, kad savo planų įgyvendinimui reikės daug pastangų, nenorėdami persitempti, tiesiog to nedarome. Valios jėga išgaruoja ir patenkame į švelnų tinginystės glėbį.

2. Nedarome, nes pasąmoningai nenorime to daryti.

Pavyzdžiui, norite sustiprinti raumenis ir sakote sau, kad nuo rytojaus pradėsite bėgioti stadione, bet kitą dieną negalite pakilti iš lovos, nes jums ir taip gerai. Psichologijoje tai vadinama vidiniu pasipriešinimu. Svarbu suprasti, kam priešinuosi? Pasipriešinimą dažniausiai sukelia nesąmoningas vengimas patirti kaltę, gėdą, nerimą, atstūmimą. Be to dar noras ilgiau pamiegoti ir pagulinėti lovoje… Sunku suvokti, kad norite vieno dalyko ir tuo pat metu norite visiškai priešingo.

3. „Aš ir tas, kuris yra toli“.

Neuromokslininkai įrodė, kad galvodami apie SAVE ir apie kitus žmones, naudojame skirtingas smegenų sritis. Apie save galvojame daugiau nei apie kitus. Tai teisinga, kitaip neišgyventume. Galvodami apie save ateityje, naudojame tą smegenų dalį, kuri „atsakinga“ už kitus žmones. Todėl jei „tas“ žmogus, t.y. aš, nusprendė pradėti naują gyvenimą nuo pirmadienio, tai šiandieniniam man tai nelabai rūpi.

4. „Neigiamas vidinis dialogas“.

Bet koks darbas, kuris mums patinka, teikia malonumą ir džiaugsmą, ir nereikalauja iš mūsų papildomų pastangų. Ir atvirkščiai, jei suprantame, kad turime padaryti tai, kas mums nepatinka, turime save priversti ir „motyvuoti“. Ir kaip mes tai darome? Mes pradedame save barti ir spausti. Nepasitenkinimas savimi, kritika, savo galimybių nuvertinimas tampa pagrindine gyvenimo nesėkmių priežastimi.

5. Nuovargis.

Jūsų kūnui reikia kokybiško poilsio. Apie ką galvojate, kai ilsitės? Apie tai, ką reikės padaryti pailsėjus? Smegenims nėra jokio skirtumo, ar ką nors darote, ar apie tai galvojate. Taip smegenys pervargsta. Pagalvokite apie ką nors malonaus, persijunkite: „Apie tai pagalvosiu rytoj, o šiandien ilsiuosi.“ Suteikite sau galimybę atsipalaiduoti ir pailsėti.

6. Noras viską atlikti tobulai, arba perfekcionizmas.

Tai yra įsitikinimas, kad negaliu sau leisti atlikti darbą netobulai. Perfekcionistas teisia pats save, pats kuria standartus, kurių turi laikytis. Tobulumas – tai nuostabu, tačiau gyvenime jis nepasiekiamas arba reikalauja iš žmogaus per daug energijos ir pastangų. Todėl, jei negaliu to padaryti tobulai, iš vis nedarau.

KĄ DARYTI?

Kad jums sektųsi, Biblijoje siūlomas vienas patikimas būdas. Jį naudojo ir naudoja daugelis sėkmingų žmonių: „Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi.“ (1 Kronikų knyga 22, 16; KBV) Jums tereikia imtis darbo! Turėkite pozityvų požiūrį, nebarkite savęs už tai, kad jūsų viduje vyksta procesai, apie kuriuos kalbėjome pirmiau. Atidus, rūpestingas požiūris į save, į tai, ką turite ir ką jau padarėte, leis jums suaktyvinti savo vidinius resursus ir įgyvendinti fantastiškiausias svajones bei planus.

Linkiu gerų permainų jūsų gyvenime.

Autorius: Jelena Grebeniuk, psichologė

Šaltinis: 8doktorov.ru

Kaip tapti nelaimingam – ateityje

3 dalis

Senyvo amžiaus žmogui artėjant link gyvenimo pabaigos, būtina sau pačiam atsakyti (jei to dar nepadarė) į klausimus, susijusius su jo egzistencija ir gyvenimu po mirties. Jei norite gyvenimo pabaigoje pulti į neviltį, laikykitės šių taisyklių:

Nelavinkite savo tikėjimo. Mąstykite apie šio pasaulio neteisybes ir abejokite Dievo teisingumu. Nesimelskite ir nedėkokite Dievui už nieką.

– Pamirškite apie buvusius palaiminimus. Neprisiminkite stebuklų ar laimingų įvykių, kurie jums nutiko gyvenime, nes tai gali netyčia sustiprinti jūsų tikėjimą.

Nepraktikuokite jokios religijos. Negarbinkite Dievo, laikykitės atokiau nuo bažnyčios. Stenkitės net nebendrauti su tikinčiaisiais, nes jie gali netyčia atvesti jus pas Dievą.

Neskaitykite Biblijos ar kitų knygų, pilnų gilios dvasinės išminties. Šį užsiėmimą palikite kitiems. Dvasiniai skaitiniai suteikia ramybės ir saugumo jausmą, bet jums labiau patinka gyventi be vilties.

!!! Tikėkite, kad tą dieną, kai mirsite, viskas baigsis, ir atsisakykite visų vilčių į amžiną begalinės laimės gyvenimą.

!!! Mes esame savo pasirinkimų rezultatas! Tad rinkimės išmintingai ir atsakingai.

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

Kaip tapti nelaimingam – santykiuose su žmonėmis

2 dalis

Senatvėje labiau nei kitais gyvenimo laikotarpiais žmogui reikia žmogaus. Tačiau jei norite sugadinti santykius su šeima, kaimynais ir draugais, laikykitės šių taisyklių:

Reikalaukite, kad šeimos nariai, draugai ir globėjai spręstų visas jūsų problemas. Priminkite jiems, kad jie privalo tuoj pat jumis pasirūpinti.

Tikėkitės, kad aplinkiniai perskaitys jūsų mintis. Nereikia jiems aiškiai ir maloniai pasakyti, kaip jaučiatės ar ko norite. Leiskite jiems patiems atspėti!

Įsiminkite visus nedėmesingo artimųjų elgesio atvejus ir nuolat apie juos priminkite. Išsaugokite atmintyje visus įžeidimus ir skriaudas, kurias giminaičiai ir kaimynai jums padarė per visą gyvenimą. Ir kuo dažniau juos prisiminkite!

Dažniau duokite patarimus, ypač kai jūsų to neprašo. Nurodinėkite kitiems, ką jie turi daryti, o jei pradės ginčytis, – priminkite, kad gyvenate ilgiau ir žinote geriau.

Nepasitikėkite niekuo. Atminkite: visi aplink jus galvoja tik apie tai, kaip jus apgauti ir išnaudoti. Niekam neatverkite savo širdies, nepasitikėkite net geriausiu draugu.

Gal būt nesąmoningai kartais būtent taip ir elgdavotės. Apmąstykite ir keiskite savo elgesį, kad galėtumėme džiaugtis maloniu draugišku bendravimu. Juk laimė prieinama kiekvienam, ją pasiekiame kasdieniais sprendimais ir veiksmais.

Rytoj pasidalinsiu likusiais patarimais – kaip tapti nelaimingam.

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

Kaip tapti nelaimingam savo mintyse

Laimė prieinama kiekvienam. To pasiekiame kasdieniais sprendimais ir veiksmais. Bet jei žmogus nuspręs tapti nelaimingas, jis taps. Šiame straipsnyje ir eisime priešingai: kalbėsime apie taisykles, kurių niekada neturėtume laikytis, nebent, žinoma, turime tikslą likusį gyvenimą praleisti neviltyje.

1 dalis

Kaip tapti nelaimingam savo mintyse

Nuo jūsų minčių ir to, kaip interpretuojate dalykus, labai priklauso jūsų gerovė. Jei norite būti nelaimingi, laikykitės šių taisyklių:

Susikoncentruokite į savo problemas. Kiekvieną dieną skirkite laiko giliai apmąstyti savo ribotumą, prastėjančią sveikatą ir vienatvę. Pastebėkite skirtumą tarp dabartinio gyvenimo ir jaunystės, apraudokite praeitį ir prakeikite dabartį.

Sutirštinkite tamsiąją dalykų pusę. Stenkitės nekreipti dėmesio į gėrį, bet kruopščiai išsaugokite visą blogį savo širdyje ir kiekviena proga prisiminkite tai. Iš ateities tikėkitės tik nemalonumų, ir jie neužtruks!

– Apibendrinkite visus neigiamus reiškinius. Jei sutinkate egoistą, priminkite sau: „Visi žmonės yra savanaudiški“. Jei kas nors nepasiseka, pasakykite sau: „Man niekas niekada nepavyksta, aš toks nevykėlis ir nieko negaliu pakeisti”.

Kaltinkite save. Pagalvokite, kad dėl visko, kas jums nutinka, esate kaltas, ir nuolat priminkite sau, kad gaunate tai, ko nusipelnėte.

(Tęsinys rytoj)

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

Kaip atleisti sau?

Kartais padarome tai, ką gėda prisiminti, supykę pasakome žodžius, kurių nesugrąžinsi, priimame sprendimus, kurie tragiškai pakeičia kitų žmonių gyvenimą.

❓ Ką daryti, kaip atleisti sau, užuot ieškant pasiteisinimo? Kaip priimti savo praeitį ir gyventi santaikoje su savimi?

?? 1. IŠTAISYKITE (paprašykite atleidimo, kompensuokite skriaudą).

Jei pakenkėte reputacijai, verslui, padarėte didelę (arba ne itin didelę) žalą, eikite ir ištaisykite. Pripažinkite, kad suklydote, įžeidėte ar pakenkėte pasitikėjimui. Atlyginkite žalą arba pasiūlykite kompensaciją. Net jei visiškai ištaisyti nepavyks, tai palengvins kaltės jausmą. Baimės pripažinti kaltę įveikimas ir atleidimas sau yra glaudžiai susiję.

?? 2. ATSKIRKITE ( ir mano klaida nėra tas pat).

Tai yra tai, kas atsitiko, o ne tai, kas aš esu. Klaidą galima ištaisyti arba suvokti. Klaĩdos ir jų apmąstymas gali jus pakeisti. Tačiau jūs nesate klaida. Toks atsiskyrimas padeda išsikelti tikslą ir pa(si)taisyti, o ne pasinerti į savigraužą, kuri nėra konstruktyvi.

?? 3. PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ.

Kai kurie veiksmai ir žodžiai liks su jumis visam laikui. Turėsite su tuo gyventi (suprasdami, kad tas žmogus jumis nebepasitikės, prireiks laiko santykiams atkurti, reikės grąžinti pinigus, iš naujo susikurti reputaciją ir t. t.). Tokia yra kaina. Tačiau visada atsiras žmonių, kurie jums atleis ir supras; tų, kurie padės ir nebeprisimins jūsų apmaudaus aplaidumo; kurie mylės, nepaisant, kas buvo; kurie priims į darbą ir suteiks jums dar vieną galimybę; kurie parems, nes gyvenimas nėra vien klaidos.

 ?? 4. PRIIMKITE KAIP PATIRTĮ.

Taip, tai nutiko. Taip, aš suklydau. Taip, viskas galėjo būti kitaip. Tačiau realybė yra tokia, jos negalima atsukti atgal. Ir galite dėl to gailėtis, rodyti sau (ar kitiems), jog gailitės, bet jei neišmoksite pamokos, viskas veltui. Jei išmoksite, kas yra teisinga, o kas ne, net karti patirtis bus naudinga.

 ?? 5. KEISKITĖS.

Suvokti, pripažinti, pasitaisyti yra puiku. Tačiau likti tuo pačiu žmogumi, kuris vis užlipa ant to paties „mėgstamo grėblio“, pavojinga. Jei klysti ir jausti kaltę jus paskatino jūsų įsitikinimai, keiskite įsitikinimus. Jei jūsų veiksmų įskaudinti kiti nusisuka nuo jūsų, pakeiskite savo veiksmus. Jei kalbate neapmąstydami žodžių, nuo šiol apgalvokite prieš kalbėdami. Keiskitės, kitaip savigrauža ir nuolatiniai prašymai atleisti yra tik laiko švaistymas.

 ?? 6. TAI NĖRA GREITA.

Nesitikėkite, kad sau atleisti galėsite greitai. Nemanykite: „O, padarysiu tai lengvai ir greitai.“ Kartais būna ir greitai, bet dažniau tam reikia laiko, daug laiko. Suteikite sau laiko priimti, suvokti ir pradėti elgtis su savimi gailestingai. Jūsų emocinė sfera tikrai tai įvertins!

‼️ Visa tai labai nelengva. Tačiau visada galime sulaukti pagalbos iš mūsų dangiškojo Tėvo, kuris mielai padės mums suprasti visas atleidimo paslaptis. Visada galime kreiptis į Jį malda, o iš Jo – per Jo Žodį, Bibliją – gauti atsakymus.

? „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ (Evangelija pagal Matą 6, 12)

Šaltinis: Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM