Kaip atleisti sau?

Kartais padarome tai, ką gėda prisiminti, supykę pasakome žodžius, kurių nesugrąžinsi, priimame sprendimus, kurie tragiškai pakeičia kitų žmonių gyvenimą.

❓ Ką daryti, kaip atleisti sau, užuot ieškant pasiteisinimo? Kaip priimti savo praeitį ir gyventi santaikoje su savimi?

?? 1. IŠTAISYKITE (paprašykite atleidimo, kompensuokite skriaudą).

Jei pakenkėte reputacijai, verslui, padarėte didelę (arba ne itin didelę) žalą, eikite ir ištaisykite. Pripažinkite, kad suklydote, įžeidėte ar pakenkėte pasitikėjimui. Atlyginkite žalą arba pasiūlykite kompensaciją. Net jei visiškai ištaisyti nepavyks, tai palengvins kaltės jausmą. Baimės pripažinti kaltę įveikimas ir atleidimas sau yra glaudžiai susiję.

?? 2. ATSKIRKITE ( ir mano klaida nėra tas pat).

Tai yra tai, kas atsitiko, o ne tai, kas aš esu. Klaidą galima ištaisyti arba suvokti. Klaĩdos ir jų apmąstymas gali jus pakeisti. Tačiau jūs nesate klaida. Toks atsiskyrimas padeda išsikelti tikslą ir pa(si)taisyti, o ne pasinerti į savigraužą, kuri nėra konstruktyvi.

?? 3. PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ.

Kai kurie veiksmai ir žodžiai liks su jumis visam laikui. Turėsite su tuo gyventi (suprasdami, kad tas žmogus jumis nebepasitikės, prireiks laiko santykiams atkurti, reikės grąžinti pinigus, iš naujo susikurti reputaciją ir t. t.). Tokia yra kaina. Tačiau visada atsiras žmonių, kurie jums atleis ir supras; tų, kurie padės ir nebeprisimins jūsų apmaudaus aplaidumo; kurie mylės, nepaisant, kas buvo; kurie priims į darbą ir suteiks jums dar vieną galimybę; kurie parems, nes gyvenimas nėra vien klaidos.

 ?? 4. PRIIMKITE KAIP PATIRTĮ.

Taip, tai nutiko. Taip, aš suklydau. Taip, viskas galėjo būti kitaip. Tačiau realybė yra tokia, jos negalima atsukti atgal. Ir galite dėl to gailėtis, rodyti sau (ar kitiems), jog gailitės, bet jei neišmoksite pamokos, viskas veltui. Jei išmoksite, kas yra teisinga, o kas ne, net karti patirtis bus naudinga.

 ?? 5. KEISKITĖS.

Suvokti, pripažinti, pasitaisyti yra puiku. Tačiau likti tuo pačiu žmogumi, kuris vis užlipa ant to paties „mėgstamo grėblio“, pavojinga. Jei klysti ir jausti kaltę jus paskatino jūsų įsitikinimai, keiskite įsitikinimus. Jei jūsų veiksmų įskaudinti kiti nusisuka nuo jūsų, pakeiskite savo veiksmus. Jei kalbate neapmąstydami žodžių, nuo šiol apgalvokite prieš kalbėdami. Keiskitės, kitaip savigrauža ir nuolatiniai prašymai atleisti yra tik laiko švaistymas.

 ?? 6. TAI NĖRA GREITA.

Nesitikėkite, kad sau atleisti galėsite greitai. Nemanykite: „O, padarysiu tai lengvai ir greitai.“ Kartais būna ir greitai, bet dažniau tam reikia laiko, daug laiko. Suteikite sau laiko priimti, suvokti ir pradėti elgtis su savimi gailestingai. Jūsų emocinė sfera tikrai tai įvertins!

‼️ Visa tai labai nelengva. Tačiau visada galime sulaukti pagalbos iš mūsų dangiškojo Tėvo, kuris mielai padės mums suprasti visas atleidimo paslaptis. Visada galime kreiptis į Jį malda, o iš Jo – per Jo Žodį, Bibliją – gauti atsakymus.

? „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ (Evangelija pagal Matą 6, 12)

Šaltinis: Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“

Rudeninis liūdesys ir kas už jo slypi?

Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis. Vis dėlto kartais po šiuo nekaltu apibūdinimu iš tiesų slepiasi sezoninė depresija, trikdanti emocinę, pažintinę ir fiziologinę mūsų veiklą.

Tad ką daryti, jeigu jaučiate, kad toks „rudens liūdesys“ ima vis labiau apsunkinti jūsų kasdienybę ir mintis?

Sezoninė depresija, dar vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), yra depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį ir žiemą ir įvardijamas kaip ilgą laiką besitęsiantis nuotaikos pablogėjimas. Atėjus šiltajam metų laikui — pavasariui ir vasarai — SAD išnyksta, tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad dažniausiai šis sutrikimas cikliškai kartojasi mažiausiai dvejus metus.

Pagrindiniai rudeninės depresijos simptomai yra energijos stygius, apatija, bejėgiškumo jausmas, nerimas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, įvairūs apetito pokyčiai, gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas. Ją gali lydėti ir fiziniai negalavimai: dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys.

Tikslios sezoninės depresijos priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tokia būsena atsiranda pirmiausiai dėl saulės šviesos trūkumo. Pablogėjus orams ir sumažėjus natūralios saulės šviesos, sutrinka žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis mūsų miegojimo ir prabudimo ciklus. Kitaip tariant, smegenyse pakinta cheminių medžiagų — hormonų melatonino ir serotonino — kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra.

Melatoninas organizme gaminasi tamsiu paros metu ir yra atsakingas už mūsų pasiruošimą miegui bei jo kokybę. Susijungęs su smegenyse esančiais receptoriais, melatoninas padeda sumažinti nervinį aktyvumą. Tačiau žmonėms, kuriems nustatoma stipri rudeninė depresija, melatonino išsiskyrimas vėluoja, t.y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų. Dėl to sutrinka mūsų organizmo cirkadinis ritmas, tampa sunku užmigti, o miego kokybė stipriai suprastėja.

?Jeigu norite jaustis geriau, įpraskite vaikščioti lauke. Per pietų pertrauką išeikite į lauką bent 10 minučių ir jūsų sveikata sustiprės, nuotaika bus geresnė. Šviesa ir daugiau deguonies tarsi įjungia aktyvesnę laimės hormono melatonino gamybą. Svarbu, akių nepaslėpti po akiniais nuo saulės ir leisti tinklainei sugerti šviesą. Kiekvieną dieną kelis kartus vėdinkite patalpas – prisotinkite orą deguonies. Mat trūkstant deguonies greičiau pavargstame, tampame pasyvūs ir suprastėja nuotaika.

Trūkstant natūralios saulės šviesos, organizme sumažėja ir vitamino D gamyba. Vitaminas D aktyvuoja serotonino produkciją — pastarasis reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Esant vitamino D trūkumui, pasireiškia nuovargis, silpnumas, prislėgta nuotaila, tad manoma, kad būtent serotonino ir melotonino gamybos organizme disbalansas ir sukelia rudeninę depresiją. Tamsiuoju metų laiku vartokite vitamino D papildus.?

Pirmieji rudeninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalio ar lapkričio mėnesiais, todėl norintys išvengti šio negalavimo turėtų imtis prevencinių priemonių rudeniui dar nespėjus įsibėgėti ir nelaukiant simptomų pasireiškimų. Verta pradėti nuo tokių paprastų dalykų kaip dvasiniai skaitiniai ir apmąstymai, laiko leidimas gryname ore, trumpesnis išmaniųjų įrenginių naudojimo laikas, fizinis aktyvumas.

?Pastarasis — itin reikalingas, ir visai nesvarbu, kas tai: vaikščiojimas, bėgiojimas, mankšta, lankymasis sporto klube, šokiai… Moksliškai įrodyta, kad sportuojant žmogaus organizmas gamina laimės hormonus, svarbiausia, kad tuo būtų užsiimama reguliariai, 3-5 kartus per savaitę bent po pusę valandos.

Didelę įtaką gerai mūsų emocinei būklei daro ir tinkama, pilnavertė mityba. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, nepamirškite visadalių grūdų produktų, riešutų. Rekomenduojama vartoti mažiau rafinuotų, stipriai perdirbtų produktų, ypač savo sudėtyje turinčių daug cukraus.

Dar vienas efektyvus būdas, padedantis nuslopinti rudeninį liūdesį yra saulės šviesos terapija, kurią galima visiškai nesudėtingai įtraukti į savo kasdienę rutiną. Šviesos terapijos metu naudojamos specialios lempos, kurios, skleisdamos plataus spektro ultravioletinius spindulius, imituoja dienos šviesą. Dažniausiai pacientams skiriami 30 minučių rytiniai šviesos terapijos seansai, kuriuos atlikti galima tiesiog skaitant rytinį laikraštį ar valgant pusryčius.

?Jeigu jaučiate, kad neturite ramybės, viskas atrodo beprasmiška ar per sunku, pasinaudokite Jėzaus kvietimu:

?„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mato 11:28-30)

?Biblijos tyrinėjimas ir nuoširdus pokalbis su Dievu, suteiks jūsų gyvenimui prasmę, atrasite tikrą džiaugsmą. Pasirūpinkite savimi ir būkite visapusiškai SVEIKI. ?

Paranoja

Brangūs skaitytojai! Šis straipsnis iš serijos apie psichinę sveikatą „KAIP NEIŠPROTĖTI“, kurioje dvasinės problemos nagrinėjamos per Šventojo Rašto – Biblijos mąstymo higienos prizmę.

❕❕Straipsnio pabaigoje rasite konkrečius patarimus, aktualius kiekvienam iš mūsų, net jei ir nesergame paranoja.

Vienas iš psichikos sutrikimų – paranoja. Pateiksime 2 paranojos APIBRĖŽIMUS:

1. Psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savotiškai kliedesinis gyvenimo įspūdžių apdorojimas, išlaikant formalų mąstymo teisingumą.

2. Lėtinė psichozė, pasireiškianti laipsniškai besivystančio įvairaus turinio susisteminto interpretacinio kliedesio forma (persekiojimai, pavydai, išradimai, reformizmai ir kt.), kai nesumažėja intelektas, nėra ryškių asmenybės pokyčių ir išsaugomos įgytos žinios.

▫️Atkreipsime dėmesį į 2 šių apibrėžimų elementus. Pirma, pacientas išlaiko FORMALŲ MĄSTYMO TEISINGUMĄ. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus gali išlikti savo darbo profesionalu, spręsti sudėtingas problemas ir daugeliui niekaip neišduoti savo diagnozės. Antra, paranoja yra žmogų supančios tikrovės reiškinių INTERPRETACIJOS KLAUSIMAS. Kaip žinoma, tas pats įvykis dėl skirtingų priežasčių gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir ši aplinkybė teikia viltį kenčiantiems nuo paranojos – GALIMA IŠMOKTI interpretuoti faktus KONSTRUKTYVIAI!

▫️Tarp ekspertų nėra vieningos nuomonės dėl paranojos priežasčių. Žinoma, yra veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau Biblijoje suformuluotas moksle ir gyvenime gerai žinomas principas, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7), kalba apie bet kokios minties, žodžio ir elgesio pasekmių neišvengiamumą. Jeigu žmogus į ką nors fiksuoja savo dėmesį, tam tikru būdu reaguoja į išorinius dirgiklius, per nervų sistemą praeina elektromagnetinis impulsas; kiekvieną sekantį kartą tokia reakcija lemia nervinių skaidulų konfigūracijos pokyčius; jie tiesiogine prasme susilieja pagal pasikartojančią reakciją. Dėl to žmogaus kūne, nervų sistemoje atsiranda “IŠMINTI TAKAI”, kurie iš anksto nulemia automatinę reakciją, sukuria mąstymo tipą.

▫️Gera žinia ta, kad galime pasinaudoti net ne specialistams prieinamais ištekliais, kad neišprotėtume. Analizuodami į jutimo organus patenkančios informacijos apdorojimo parametrus, atlikdami atitinkamą mąstymo proceso profilaktiką, galime išmokti konstruktyvių tikrovės interpretavimo būdų ir apsaugoti save, o neretai ir išsigydyti nuo esamų sutrikimų.

▫️Ši sielovados mokykla vadinama kognityvine terapija. Jos esmė – mąstymo stereotipų analizė ir taisymas. Išmintingojo Saliamono knygoje parašyta: „kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (Patarlių 23:7). Reiškia, KEISDAMI MINTIS – KEIČIAME ŽMOGŲ. Apaštalas Paulius ragina: „…pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą“ (Romiečiams 12:2).

Ką Šventasis Raštas kalba apie mąstymo profilaktiką, galinčią apsaugoti nuo paranojos, susijusios su reakcija į aplinkinius?

✅ 1. LAIKYKITĖS APLINKINIŲ NEKALTUMO PREZUMPCIJOS

Nekaltumo prezumpcija (iš lot. Praesumptio – prielaida) – tai principas, pagal kurį kaltinamasis laikomas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.

Biblija išreiškia šį principą taip: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ (Jono 7:51). Nekaupkite žmogaus sąskaitoje neįrodytų kalčių! Jeigu atsiranda negeras įtarimas, pasikalbėkite su žmogumi, išsiklausinėkite jo, ką jis turėjo omenyje, pasižiūrėdamas į jus, pasakydamas ar padarydamas kažką, kas jums pasirodė įtartina. Labai dažnai, pabendravus, artėjanti paranoja išnyksta.

✅ 2. FORMUOKITE TEIGIAMĄ NUOMONĘ APIE KITUS

Vienas iš pagrindinių Biblijos įsakymų yra meilė artimiesiems, meilė „visa tiki, viskuo viliasi“ (1 Korintiečiams 13:7), t. y. laikosi geriausios motyvų, žodžių, minčių ir žmonių poelgių interpretacijos.

„Meilė visada tiki geriausiu žmoguje. Dažnai būna taip, kad mes padarome žmones tokiais, kokiais juos laikome“ (William Barclay).

✅ 3. NESIKONCENTRUOKITE Į NEIGIAMUS APLINKINIŲ POELGIUS

Kitoje Saliamono knygoje parašyta: „Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba […] Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21-22). Apaštalas Petras šia tema rašė: „Visų pirma turėkite meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Net jei buvo blogis jūsų atžvilgiu, atleiskite žmogui dėl savo sveikatos, nesinešiokite sieloje nuodų!

Užuot eikvoję energiją galvodami apie žmonių blogį, vadovaukitės apaštalo Pauliaus raginimu: „mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Mūsų pasirinkimas, į ką nukreipsime dėmesį. Reiškia mąstymo modelį turime galią rinktis.

? Būkite sveiki ir laimingi!

Autorius: Vitalij Olijnik

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/paranoyya/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM