Meilė auga ant…

JAUSMUS APSAUGOTI REIKĖTŲ


Kaip nieką kitą kito širdyje jausmus apsaugoti reikėtų,

kad nesuglamžytum – labiausiai jie sužeidžiami...

Kaip juos ištiesinti, išlyginti galėtum,

jei tavo tonai, pustoniai ir šiurkštūs, ir žemi,

jei taip lengvai gali užminti sielos žiedą,

kuris, žinau, kai gerbiamas ir mylimas, užgieda?..

Kaip nieką kitą kito širdyje jausmus apsaugoti reikėtų...


(2007 07 29)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Tikroji mūsų tarpusavio santykių problema yra ne emociniai ar dvasiniai skirtumai, o tai, kaip yra sprendžiami tie skirtumai!“ (Deividas Vanagas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Atneša namams ramybę…

NEMEILĖS MĮSLĖ


Mes meilės kaip vandens nemokame branginti.

Ir tik tada, kai lieka vos keli lašai,

mėginame nemeilės mįslę, paslaptį įminti –

galbūt neatsargiai pats meilės indą tu nešei?..


Gal trūko tiek nedaug –

tik įsiklausymo, draugystės ar šypsnio šilumos,

kad meilė liktų mylimuos namuos?..


(2006 birželis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Draugystė – tai dirva, kurioje sudygsta meilės sėklos. Jei norite mylėti ir būti mylimi, pirmiausia turite užmegzti draugystę… Daugelis šeimų neiširo tik draugystės galios dėka. Draugystę galima užmegzti; viskas, ko jums reikia, tai paprasčiausiai surasti bendrą pagrindą, bendrus interesus, dalykus, kuriuos galite daryti drauge. Du žmonės vėl gali tapti draugais ir atnaujinti savo santykius. Kai stiprėja draugystė, neišvengiamai stiprėja ir meilės jausmas.“ (Adamas Džaksonas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Meilė skatina sveikatą…

„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)

Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.

(E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.)

Proto ir kūno ryšys labai glaudus…

„Daugel ligų, kuriomis suserga žmonės, yra prislėgtumo padarinys. Širdgėla, susirūpinimas, apmaudas, sąžinės graužatis, kaltės jausmas, nepasitikėjimas – visa tai pamažu palaužia gyvybines galias, sukelia sveikatos pašlijimą ir mirtį.“

(E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.)

Žmogų susargdina slogios mintys…

„Tarp dvasios ir fizinio kūno egzistuoja glaudus ryšys… Dvasios ramybė yra būtina gydymo procesui… Aš tikiu, kad mano tikėjimas suartina mane su Jėzumi, kuris rodė ligoniams tiek daug meilės ir užuojautos. Aš įsitikinęs, kad Dievas žino mano išgyvenimus tuomet, kai mane pagydo vaistai ir tuomet, kai lieku neišgydytas nuo ligos… Aš tikiu, kad, nuoširdžiai priėmus Evangeliją, ji gali pasitarnauti gydant ligas…

Nė vienas iš mūsų trokštamų dalykų – nei garbė, nei turtas, nei šlovė ar prestižas – negali išgydyti sugniuždytos širdies, nepajėgia suteikti sielai ramybės ar išgydyti ligų. Tačiau asmeniškai suvokta ir patirta Dievo meilė gali gydančiu prisilietimu pasiekti kiekvieną kūno vietą.

Žinodami, kad esame Dievo priimti, kad mums atleista ir kad esame mylimi, galime išsivaduoti iš kaltės ir širdgėlos jausmų, atsikratyti nerimo ir baimės, kurie griauna mūsų gyvenimą ir sukelia ligas. Aš tikiu, kad šios naštos gali būti nuimtos, kai ateiname pas Jėzų ir susipažįstame su Juo asmeniškai.

Labai dažnai ligos atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo. Žmonės yra įsipainioję į įpročių pinkles, ir tie netinkami įpročiai gali sužlugdyti jų sveikatą. Galbūt mes patys buvome jų vergai, o gal vis dar su jais kovojame ir dabar… Geroji naujiena apie Jėzų yra ta, kad Jis gali suteikti jums jėgų nugalėti. Jis gali būti tas tiltas, kuriuo į jūsų gyvenimą ateis permainos.”

Alanas Hodžis

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Laimė glūdi mumyse, o ne…

PRIKRITO...

„Viešpatie, Tu buvai mūsų užuovėja... Mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį." (Biblija, Psalmė 90, 1.12)

Prikrito į širdį gražiausių pavasarių kregždžių čirškimo
ir žydinčios meilės medaus.
Prikrito ir metų šviesos, ir... kartėlio likimo,
ir auksinio rudens palaimingo lietaus.

Prikrito į širdį gerumo čiobrelių ir mėtų
ir artimųjų brangios šilumos.
Eini (gal skrendi tarsi šilko sparnais siuvinėtais?) –
laiminga nuo tos Dangaus dovanos...

Prikrito... ir prilašnojo...
Širdis kupina už tą turtą Dievui dėkoja...

(2006 sausis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu laimės ir dėkingumo kupinos dienos ?.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM