Sveikos gyvensenos tinklalapis
„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)
Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.
Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.
JAUSMUS APSAUGOTI REIKĖTŲ
Kaip nieką kitą kito širdyje jausmus apsaugoti reikėtų,
kad nesuglamžytum – labiausiai jie sužeidžiami...
Kaip juos ištiesinti, išlyginti galėtum,
jei tavo tonai, pustoniai ir šiurkštūs, ir žemi,
jei taip lengvai gali užminti sielos žiedą,
kuris, žinau, kai gerbiamas ir mylimas, užgieda?..
Kaip nieką kitą kito širdyje jausmus apsaugoti reikėtų...
(2007 07 29)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Tikroji mūsų tarpusavio santykių problema yra ne emociniai ar dvasiniai skirtumai, o tai, kaip yra sprendžiami tie skirtumai!“ (Deividas Vanagas)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
NEMEILĖS MĮSLĖ
Mes meilės kaip vandens nemokame branginti.
Ir tik tada, kai lieka vos keli lašai,
mėginame nemeilės mįslę, paslaptį įminti –
galbūt neatsargiai pats meilės indą tu nešei?..
Gal trūko tiek nedaug –
tik įsiklausymo, draugystės ar šypsnio šilumos,
kad meilė liktų mylimuos namuos?..
(2006 birželis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Draugystė – tai dirva, kurioje sudygsta meilės sėklos. Jei norite mylėti ir būti mylimi, pirmiausia turite užmegzti draugystę… Daugelis šeimų neiširo tik draugystės galios dėka. Draugystę galima užmegzti; viskas, ko jums reikia, tai paprasčiausiai surasti bendrą pagrindą, bendrus interesus, dalykus, kuriuos galite daryti drauge. Du žmonės vėl gali tapti draugais ir atnaujinti savo santykius. Kai stiprėja draugystė, neišvengiamai stiprėja ir meilės jausmas.“ (Adamas Džaksonas)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Palaimintas,
kurs turi turtą artimų širdžių,
kurio vis laukia žiburys, sugrįžtant vakarais namo,
palaimintas,
kuriam netenka vienišam keliaut keliu slidžiu,
kurį aplenkia išdavystės žeidžiantis akmuo...
Palaimintas,
su kuo iš laimės tylima,
kieno jautrioj širdy palaimą randa siela mylimo!
(2005 liepa)
Artimieji – tai mūsų turtas, gyvenimo atramos.
Tas laimingas, kas turi artimus.
(2007 11 11)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. (Evangelija pagal Joną 3, 16)
Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. (1 Jono laiškas 4, 11)
Linkiu patirti Dievo ir artimųjų meilę.
Šiandien, švenčių dienomis daug girdime palinkėjimų – daugiau gerumo mūsų širdyse. O kur rasti to gerumo „sandėlius“?
Patyrinėkime giliau Betliejaus istoriją. Iš tikro tai neišsemiama tema. Joje slypi „Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmė“ (Romiečiams 11, 33).
✔ Dievo Sūnus iškeitė dangaus sostą į ėdžias, o garbinančių angelų bendrystę į tvarto gyvulėlius. Jėzaus gyvenimas – tai kontrastas žmogiškam išdidumui ir pasitenkinimui savimi. Tačiau tai buvo tik Jo stebėtino nusižeminimo pradžia. Begalininiu pažeminimu Dievo Sūnui būtų buvę prisiimti žmogaus prigimti net tada, kai Adomas dar buvo neprasikaltęs Edene. Bet Jėzus priemė žmogiškają prigimtį tuomet, kai žmonija jau buvo nualinta keturis tūkstančius metų trukusio nuodemės jungo. Kaip kiekvienas Adomo vaikas, Jis prisiėme didžiojo paveldimumo dėsnio pasekmes. Kokios šios pasekmės, parodo Jo žemiškųjų protėvių istorija. Jis atėjo su tokiu paveldu, kad dalytųsi su mumis sielvartu ir pagundomis, ir parodytų mums gyvenimo be nuodemės pavyzdį.
✔ Dievas leido ateiti Savo Sūnui, bejėgiui kūdikiui, kuriam nesvetimas buvo žmogiškas silpnumas. Viešpats leido Jėzui susidurti su kasdieniais žmogaus gyvenimo pavojais, grumtis kovoje, kurioje turi grumtis kiekvienas žmogaus vaikas, ir rizikuoti patirti nesėkmę bei amžiną pražūtį.
✔ „Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė Pats Save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.“ (Filipiečiams 2, 6–8)
❗Štai Dievo MEILĖ mums. Stebėkis, o dangau! Būk apstulbinta, o žeme! Jis nepagailėjo dėl mūsų Savo Sūnaus! Tai tikrasis gerumo ir meilės šaltinis!
Ieškokime ir pažinkime šių turtų šaltinį – Jėzų Kristų.
Paruošta pagal E. Vait knygą „Su meile iš Dangaus“
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 110 psl.)
