Linų sėmenys – Sveikas.info

2024-06-102024-06-10

Maisto produktai smegenims

Daugybė tyrimų rodo, kad tam tikri maisto produktai gali pagerinti intelektinės veiklos efektyvumą, padidinti koncentraciją ir pagerinti atmintį. Be to, šių maisto produktų vartojimas padeda išvengti ligų, susijusių su smegenų ląstelių „senėjimu“.

Jei norite pagerinti smegenų veiklą, atmintį ir bendrą sveikatą bei savijautą, būtinai įtraukite į savo racioną žalias lapines daržoves, maisto produktus su omega-3 riebalų rūgštimis, uogas ir riešutus.

??1. ŽALIOSIOS LAPINĖS DARŽOVĖS

Lapiniuose žalumynuose yra daug B grupės vitaminų, folio rūgšties, vitamino K, liuteino, beta karotino (provitamino A). Juose esančios naudingosios medžiagos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Folio rūgštis ir B grupės vitaminai mažina homocisteino, kuris su amžiumi kaupiasi organizme ir palaipsniui gali sukelti kraujagyslių komplikacijas, atminties sutrikimus ir Alzheimerio ligą, kiekį.

Kadangi folio rūgštis ir daugelis vitaminų sunaikinami termiškai apdorojant ir ilgai laikant, šiuos maisto produktus patartina valgyti žalius. Jei kai kuriuos produktus būtina termiškai apdoroti, geriau tai daryti garuose.

??2. OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS

Jų šaltinis – linų sėmenys, šalavijo (chia) sėklos, avokadai… Mūsų organizmas jų negamina, jų galima gauti tik iš maisto.

Omega-3 riebalų rūgštys užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį; mažina beta amiloido baltymo – vieno iš pagrindinių Alzheimerio ligos vystymosi veiksnių – kiekį. Nemažai tyrimų parodė ryšį tarp maisto produktų, kuriuose gausu omega-3, vartojimo ir geresnės mąstymo funkcijos bei gebėjimo įsiminti informaciją; lėtesnio su amžiumi susijusio protinių gebėjimų mažėjimo, mažesnės demencijos rizikos.

Pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis padeda susidoroti su depresija ir stresu, nes skatina „laimės hormono“ serotonino gamybą.

Kasdien suvalgykite 2 valg. šaukštus maltų linų sėmenų. Jų galima dėti į košes, kokteilius ir kitus patiekalus.

??3. UOGOS

Uogų, tokių kaip mėlynės, spanguolės, bruknės, žemuogės, avietės, gervuogės ir mėlynės, nauda neabejotina. Jose gausu flavonoidų junginių – natūralių augalinių pigmentų, suteikiančių uogoms ryškias spalvas ir padedančių smegenų veiklai. Šios medžiagos vadinamos antocianinais. Manoma, kad antocianinai gerina protinę veiklą, nes padidina aprūpinimą krauju, pagreitina deguonies patekimą į smegenis ir apsaugo kraujagysles, palengvina informacijos tarp nervų ląstelių perdavimą. Dėl šių procesų pagerėja intelektiniai gebėjimai ir informacijos įsisavinimas. Tyrimai taip pat rodo, kad antocianinai padeda gerinti atmintį.

Uogose yra vitaminų, skaidulinių medžiagų, antioksidantų (katechino, kvercetino ir kt.). Antioksidantai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, smegenyse lėtina su amžiumi susijusius neurodegeneracinius procesus.

Vietoj šviežių uogų galite naudoti šaldytas – jos beveik visiškai išsaugo savo naudingąsias savybes.

??4. RIEŠUTAI

Puikus baltymų, naudingų nesočiųjų riebalų (omega-3), skaidulų, vitaminų A, B ir E, mineralų (seleno, kalcio, cinko, geležies, jodo) šaltinis. Tai vienas iš labiausiai įvairiomis naudingomis medžiagomis prisotintų produktų. Šių ar kitų komponentų kiekis priklauso nuo riešutų rūšies ir jų apdorojimo būdo.

Lecitinas gerina smegenų veiklą, aktyvina atmintį ir turi kepenis apsaugančių savybių. Vitaminas E, stiprus antioksidantas, apsaugo ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų pažeidimų ir padeda išvengti pažinimo funkcijų silpnėjimo. Didelis vitamino B1 kiekis riešutuose taip pat prisideda prie jų teigiamo poveikio smegenims.

Riešutus valgykite kasdien, tačiau nepamirškite apie didelį jų kaloringumą. Suaugusiam žmogui vidutinė dienos porcija yra maždaug 30 g.

Šaltinis: 8doktorov.ru

2021-07-21

Ryžių MIŠRAINĖ su JŪROS prieskoniu

Šis receptas gimė mūsų šeimoje gaminant sušius iš augalinių produktų. Kartais nesinori užsiimti sušių formavimu, tada visus tuos pačius produktus tiesiog supjaustome į mišrainę. Skonis toks pat kaip ir mūsų gaminamų sušių. O mažajam ją valgyti buvo lengviau nei sušius.

Reikės:

1 stikl. – Rudų ryžių, išvirtų (verdant kiekis padidėja apie 3 kartus)

1 vnt. – Avokado

100 – 150 g – Tofu sūrio – tvirto, kad galėtų pjaustyti

apie 200 g – Agurko šviežio

1 lapo – Nori jūržolių

truputį – Svogūnų laiškų, krapų

apie 10 vnt. – Alyvuogių juodų (be kauliuko)

0,5 v.š. – Linų sėmenų šalto spaudimo aliejaus (nebūtinai)

Pagal skonį – Druskos

Jei neturėsite Nori jūržolių, mišrainė bus kitokia, bet vistiek labai skani.

Tofu, agurką ir avokado supjaustykite kubeliais. Smulkiai supjaustykite žalumynus, žiedeliais alyvuoges. Nori lapą sukarpykite arba suplėšykite mažais gabaliukais. Viską berkite į dubenį kartu su ryžiais, pridėkite pagal skonį druskos ir, jei pageidaujate, pridėkite apie pusė v.š. linų sėmenų aliejaus (šalto spaudimo). Atsargiai išmaišykite ir iš karto patiekite.

Ilgai pagamintos mišrainės nelaikykite, nes avokadas gali pradėti tamsėti. Skanaus!

2021-06-032021-06-06

2. GERIEJI riebalai: Omega-3 ir Omega-6

Vakar aptarėm, kad riebalai skirstomi į 2 pagrindines grupes: sočiuosius ir nesočiuosius.

Šiandien išsamiau aptarkime nesočiuosius riebalus. Šie riebalai kambario temperatūroje yra skysti. Patekdami į ląstelių membranas, jie padaro jas elastingesnėmis, o tai pagerina bendrą medžiagų apykaitą. Tačiau jų neigiama savybė, kad kaitinami greitai oksiduojasi.

NESOTIEJI riebalai skirstomi į:

Mononesočiuosius,

Polinesočiuosius.

Labiausiai koncentruoti MONONESOČIŲJŲ riebalų šaltiniai yra avokadai, riešutai, alyvuogės, alyvuogių aliejus, rapsų (canola) aliejus. Jei gaminant maistą naudojami aliejai, geriausia naudoti mononesočiųjų aliejų, tokius kaip avokado, alyvuogių aliejus ir rapsų (canola), garstyčių aliejus.

POLINESOČIOSIOS rūgštys dar kitaip vadinamos nepakeičiamos riebalų rūgštys. Kūnas jų pats negamina ir jas būtina gauti su maistu. Šios rūgštys reikalingos kūnui gaminant įvairius biologinius junginius. Dvi pagrindinės nepakeičiamosios riebalų rūgštys:

Linolo (omega-6),

Alfa linoleno rūgštys (omega-3).

Jos naudojamos reguliuojant kraujospūdį, mažinant blogojo cholesterolio kiekį, mažinant kraujo krešulių riziką ir mažinant sisteminio uždegimo riziką.

Omega-6 gauti su maistu paprasčiau ir, dažniausiai, jo netrūksta.

Atkreipkime dėmesį į omega-3 riebalų rūgštis. Iš jų svarbiausios:

EPR (eikozapentaeno),

DHR (dokozaheksaeno),

ALR (alfa linoleno).

EPR ir DHR gamina mikrodumbliai. Mažos žuvytės valgo mikrodumblius, o tada didesnės žuvys valgo mažas žuvis. Taigi mitybos grandinėje EPR ir DHR atkeliauja iš vandenyno augalų. Pačios žuvys negamina savo kūnuose EPR ir DHR, jos gauna jas iš augalų vandenyne. Tačiau atkreipkite dėmesį, žuvis lyg kempinė kaupia savyje įvairios kilmės teršalus, tiek organinius, tiek neorganinius. Plėšrios, ypač riebios (riebaliniame sluoksnyje kaupiasi daugiausia teršalų), žuvys gali savyje sukaupti daugiau nei milijoną kartų didesnį koncentraciją teršalų nei jų yra vandenyje, kuriame gyvena žuvys. Valgant jas, iš jų organizmo toksinės medžiagos keliauja į mūsų organizmus.

Augalinės kilmės produktai, išskyrus jūros dumblius, turi tik ALR rūgšties. Tačiau kūnas gali transformuoti ALR rūgštį į DHR, EPR, t.y. į biologiškai aktyvesnes formas. Šiam procesui trukdo transriebalai, per didelis kiekis sočiųjų riebalų, alkoholis, cholesterolis, rūkymas, per didelis omega-6 suvartojimas. O padėti gali reikiami kiekiai vitaminų B3, B6, cinko ir magnio.

Todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-3/omega-6 rūgščių santykį. Modernioje vakarietiškoje dietoje šis santykis yra 1 prie 15, kas yra ženkliai per daug. Rekomenduojama, kad šis santykis būtų 1 prie 4, o tobuliausias santykis yra 1 prie 1.KĄ GALIME DARYTI, kad išlaikyti tinkamą santykį?

Kasdien įtraukite į savo mitybą bent vieną iš augalinių omega 3 šaltinių:

• 2 v. š. (30 ml) maltų linų sėmenų arba čija (ispaninio šalavijo) sėklų

• ¼ puodelio (60 ml) kanapių sėklų

• 85 ml graikinių riešutų

• 1,5 a. š. (7 ml) linų sėmenų aliejaus

• 1,5 v. š. (22 ml) kanapių sėklų aliejaus

• 2 ½ v. š. (37 ml) rapsų (canola) aliejaus

Būkite atsargūs, vartodami kitų sėklų aliejus. Nes jeigu valgote daug laisvųjų riebalų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, kukurūzų, sojų aliejaus, o ne pilnus maisto produktus, kuriuose yra riebalų, tada santykis nusveria omega-6 pusę.

Geriau kasdien suvalgykite apie 30 g įvairių sėklų ir riešutų.

Skaitykite maisto produktų sudėtį! Daugelyje kepinių ir kitų gaminių naudojami įvairūs aliejai, turtingi omega-6, venkite tokių produktų.

Didelis omega-6 kiekis šiuolaikinėje dietoje sumažina omega-3 pasisavinimo procesus, tai gali sukelti uždegimą organizme ir padidinti krešulių susidarymą.

Atkreipkite dėmesį, kad žole ar šienu šertų galvijų mėsa, pieno produktai, turi daugiau omega-3, o šertų grūdais gyvulių mėsa, pienas, nelaisvėje užaugintų vištų mėsa – omega-6 riebiųjų rūgščių. Taigi, jei valgote gyvūninius produktus, verčiau rinktis iš vietinių ūkininkų, kurių gyvuliai, vištos ganosi lauke ir minta žole.

1 dalį – „RIEBALŲ REIKŠMĖ mūsų MITYBOJE” rasite ČIA.

Šaltiniai:

https://www.wikipedia.org

https://responsibleeatingandliving.com/…/brenda-davis…/

https://www.todaysdietitian.com/newarchives/020810p22.shtml

https://www.brendadavisrd.com/my-vegan-plate/

https://8doktorov.ru/poleznye-i-vrednye-zhiry/

2021-02-022023-10-03

10 PRODUKTŲ, KURIE APGINS JŪSŲ PLAUČIUS

Svarbus klausimas, kaip apginti savo plaučius prieinamomis priemonėmis? Teisingai maitintis! Gydytojai sudarė sąrašą produktų, kurie padeda išsaugoti plaučių sveikatą. Tie patarimai šiandien labai aktualūs.

Geriausia profilaktika plaučių sveikatai tai – pilnavertis miegas, saikingi fiziniai krūviai ir subalansuota mityba.

10 produktų, kurie ne tik turtingi elementais, ginančiais kvėpavimo sistemą nuo įvairių susirgimų, bet ir daro mūsų gyvenimą skanesniu ir puikesniu:

1. OBUOLIAI

Valgykite daugiau obuolių! Vitaminų C, E ir beta-karotinų kompleksas palengvina kvėpavimą, sumažina respiratorinių susirgimų riziką, pagerina plaučių darbą. Valgykite obuolius kasdien, alergijos nuo jų beveik nebūna.

2. GRAIKINIAI riešutai ir LINŲ SĖMENYS

Graikiniai riešutai – turtingas Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Jeigu kasdien suvalgysite saujelę graikinių riešutų, tikimybė susirgti astma ryškiai sumažėja. Be to, valgyti riešutų daugiau vis tiek nerekomenduojama. Naudokite sėmenis ir graikinius reišutus, ir jūsų plaučiai dirbs kaip laikrodis. O jeigu susirgtumėte, tai padės jiems greičiau pasveikti.

3. MĖLYNĖS

Sezoninės uogos nepaprastai naudingos organizmui. Bet plaučiams ypatingai svarbios mėlynės. Jose gausu vitamino C, kuris aktyviai kovoja su susirgimais, pažeidžiančiais kvėpavimo organus, pavyzdžiui pneumonija.

4. BROKOLIAI

Žmonės sako, kad produktai ypatingai naudingi tiems organams į kuriuos jie panašūs. Graikiniai riešutai – smegenims, pomidorai – širdžiai, brokoliai – plaučiams. Ir tai tiesa? Brokoliai turi daug folinės rūgšties, karotinoidų ir C vitamino kas padeda kovoti su uždegimais. Brokoliai – geriausias plaučių draugas.

5. KAJENO PAPRIKOS

Kajeno paprikų arbata – puikus šaltalankio su imbieru – patikrintos liaudiškos priemonės konkurentas. Kapsaicinas apsaugo kvėpavimo takų gleivinę, o beta-karotinas sumažina astmos riziką. Manoma, kad Kajeno paprika netgi padeda sumažinti plaučių vėžio riziką. (Perspėjimas: Aštrias paprikas verta vartoti tam tikrais gydymo tikslais. Kasdienis aštraus maisto vartojimas sukelia per didelį nervų sistemos stimuliavimą; atbukina skonio receptorius; skatina skrandžio sulčių išskyrimą, o jų perteklius gali sukelti stemplės deginimą.)

6. IMBIERAS

Neatsisakysime ir imbiero. Jis padeda apvalyti plaučius ir dalyvauja toksinų pašalinimo procese. O Amerikos mokslininkai imbierą laiko svarbiausiu plaučius stiprinančiu produktu.

7. BANANAI

Bananuose daug kalio. Jis būtinas normaliam kvėpavimo sistemos darbui. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė – jeigu žmogaus, ypač vaiko, racione netrūksta kalio turinčių produktų, plaučių talpa bus didesnė ir jie gariau funkcionuos. Daug kalio špinatuose, saldžiose bulvėse, pupelėse.

8. ČESNAKAS

Į česnako sudėtį įeina medžiagos, valančios kvėpavimo organus nuo toksinų ir mažinančios kancerogenų neigiamą poveikį. Be to, česnakas pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažina uždegiminius procesus; plaučiuose taip pat.

9. POMIDORAI

Pomidoruose yra kalio, daug vitamino C. Taip pat likopino – medžiagos, kuri gerina kvėpavimo organų darbą – lobynas. Meilė pomidorams = plaučių sveikata.

10. CIBERŽOLĖ

Šis prieskonis turi priešuždegimines, imunitetą stimuliuojančias ir antioksidacines savybes. Sumalta ciberžolė – puiki kosulio gydymo priemonė.

Ir dar – gerkite kiek tik galite daugiau vandens! Vanduo – svarbiausias viso organizmo sveikatos palydovas. Jis pagerina metabolizmą, pagreitina kvėpavimo sistemos apvalymą nuo susikaupusių kenksmingų medžiagų, apsaugo nuo uždegimų. Gerkite bent 1,5 – 2 litrus vandens per dieną ir BŪKITE SVEIKI!

2012-05-31

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.11

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.11 rasite:

Gydymas ar profilaktika – kas svarbiau…
Kajeno pipiras – skubi priemonė nuo gerklės skausmo ir ne tik…
Paprastą Avižinių javainių su medumi receptą.

Ar žinai 1, 2012 (11)– parsisiųsti