Pati svarbiausia ląstelės dalis – 2 dalis

~Ląstelės paslaptis -2 dalis~

Tęsiame toliau pažintinę kelionę po ląstelės “miestą”? ??.

▫ Betyrinėdami priartėjome prie paties ląstelės centro ir sustojome prie miesto “merijos”. Šis didingas statinys vadinamas ląstelės branduoliu. Iš išorės jis padengtas tankia dviejų sluoksnių membrana, kurioje matomos mažos poros. Per šias skylutes vyksta medžiagų apykaita tarp branduolio ir citoplazmos. Įsiskverbę į vidų per vieną iš porų, patenkame į chromosomų pasaulį.

▫ Kiekvienoje ląstelėje yra 46 chromosomos. Chromosoma – tai ilga gija, kuri tarsi serpantinas susukta į spiralę. Jei išvyniosite vieną chromosomą, jos ilgis bus didesnis nei žmogaus ūgis. Chromosomos gija vadinama DNR. Būtent DNR specialaus kodo pavidalu saugomas didžiulis kiekis informacijos apie visą ląstelę ir visą organizmą. Nedidelė DNR atkarpa vadinama genu. Kiekvienas genas atsakingas už tam tikrą funkciją ir gali veikti skirtingu laiku. Kai kurie genai veikia nuolat, kai kurie veiks po tam tikro laiko, o kai kurie miegos visą gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikas gimsta mėlynomis akimis, tada po 9 mėnesių pradeda veikti genai, atsakingi už tamsią akių spalvą, ir netrukus rainelė tampa ruda. Branduolyje esantys genai – tai svarbiausia ląstelės dalis. Juos galima palyginti su įdiegimo programa kompiuteryje. Jei programa sutrinka, tada iš dalies arba visiškai pažeidžiamos ląstelės funkcijos. Branduolyje yra dar mažas branduolėlis – tai lyg ląstelės miesto „meras“.

⛔ Genams didelę grėsmę kelia virusai. Virusas – tai nedidelis genas, kuris į organizmą patenka per orą arba per kraują, įsiskverbia į ląstelės branduolį ir nepastebimai integruojasi į chromosomą. Palaipsniui virusas priverčia kitus genus dirbti sau. Dėl šios priežasties chromosomos nepaklūsta pirminei programai, o pradeda sintetinti kitus virusus, kurie greitai užpildo ląstelę. Kai ląstelė nebesutalpina visų virusų, jos membrana plyšta ir ši nedidelė armija stoja į mūšį, užgrobdama vis naujus ir naujus ląstelių miestus.

⛔ Ne mažiau pavojingi chromosomoms ir ląstelių kancerogenai, pavyzdžiui, ultravioletinės spinduliuotės perteklius, cigarečių dūmai, alkoholio skilimo produktai, cheminės medžiagos ir kt. Kancerogenai daro tiesioginį žalingą poveikį ląstelės branduoliui, sukeldami chromosomų mutacijas (struktūros pokyčius). Dėl tokios mutacijos ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis ir greitai miršta. Dėl to išsivysto gyvybei pavojingas navikas. Jautriausios kancerogenų poveikiui yra ląstelės, kurios yra nuolatiniame dalijimosi procese, – tai vidaus organų gleivinė, oda ir kaulų čiulpai.

❗Ląstelių chromosomoms reikia poilsio ir atsistatymo. Jei jos pažeidžiamos, „remonto komanda“ pakeičia genų fragmentus ?. Šis procesas efektyviai vyksta MIEGO metu. Jei pakankamai nesiilsime, mūsų genai nebus pilnai atstatyti. Kai kurios augaluose esančios medžiagos apsaugo ląstelių DNR. Tai folio rūgštis (folacinas – vitaminas B9), kuri yra šviežiuose vaisiuose, daržovėse ir žalumynuose. Termiškai apdorojant produktus, folio rūgšties kiekis sumažėja mažiausiai perpus. Todėl labai svarbu vartoti šviežius augalus.

✔️Sužinoję ląstelės sandaros paslaptį, PASIRŪPINKIME savo organizmu. Mes sudaryti iš milijardų ląstelių, kurios nuolat atsinaujina ir dalijasi. Bet tai nevyksta savaime, juk Dievas nuolatos palaiko mumyse gyvybę. Netrukdykime Jam, teršdami savo organizmą ir pažeisdami sveikatos įstatymus. Leiskime VIEŠPAČIUI mūsų organizme ir gyvenime atskleisti Jo palaiminimų PILNATVĘ ?.

??“Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – amžina linksmybė.” (Psalmių 16:11)

??“Tavo pažinimas man per nuostabus, per gilus, aš negaliu jo pasiekti.” (Psalmių 139:6)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

1 dalį skaitykite ČIA.

Kepto maisto minusai (pavojai)

Pasirodo, 25% niekada nerūkiusių žmonių suserga plaučių vėžiu! Tačiau dalis jų buvo pasyviai veikiami tabako dūmų, būdami šalia rūkančiųjų. O kas išprovokuoja vėžį kitiems nerūkantiems? Mokslininkai kaltina nuodingus kepimo dūmus.

Kai riebalai keptuvėje įkaista iki aukštos temperatūros, susidaro kancerogeninis dujų kokteilis. Ir nėra didelio skirtumo, kokie riebalai dega: augaliniai ar gyvuliniai. Riebalų degimo produktuose, nors dūmų dar nesimato, yra lakiųjų kancerogeninių medžiagų. Dalį šių medžiagų įsisavina kepamas produktas, o mes nuodus ir įkvepiame, ir nuryjame, mėgaudamiesi traškia kepinio plutele.

Tačiau mokslininkai pastebi, kad kepant mėsą išsiskiria daugiau kancerogeninių medžiagų, nei kepant baltyminės kilmės augalinius produktus, pavyzdžiui, sojos (tofu). Net augalinių baltyminių produktų kepimas nėra naudingas. Nes, kepant juos, susidaro kancerogeninės medžiagos, galinčios sukelti DNR mutacijas, nors, reikia pripažinti, 45 kartus mažiau nei kepant jautieną ir 346 kartus mažiau nei kepant kiaulieną.

Kepama keptuvėje šoninė ar lašiniai skleidžia dūmus ir sukelia 4 kartus daugiau DNR mutacijų nei jautienos kotletai, esant tokiai pat kepimo temperatūrai. Net jei kepate mėsą ar žuvį ant grotelių (be pridėtinių riebalų), virš grilio dūmuose sklando policikliniai aromatiniai angliavandeniai – medžiagos, kurių yra ir tabako dūmuose!

Nėščios moterys, veikiamos tokių dūmų, pagimdydavo mažo svorio ir mažesnės galvos apimties kūdikius, o tai siejama su mažesniu vaiko intelektiniu potencialu ateityje.

Jei vis dar nesate pasiruošę nebevalgyti keptų patiekalų, bent jau kepkite ant grotelių atvirame ore. Tai 10 kartų sumažins kancerogeninių dalelių patekimą į plaučius, lyginant su kepimu patalpoje. Jei kepate virtuvėje, įjunkite gartraukį ir atidarykite langus.

Dar geriau, pereikite prie augalinio maisto ir gyvenkite ilgai ir sveikai!


Gydymo ir profilaktikos centras “Naš dom”

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/zharennaya-eda/

KEPTO MAISTO MINUSAI (PAVOJAI)
♦️ Pasirodo, 25% niekada nerūkiusių žmonių suserga plaučių vėžiu! Tačiau dalis jų buvo pasyviai veikiami tabako dūmų, būdami šalia rūkančiųjų. O kas išprovokuoja vėžį kitiems nerūkantiems? Mokslininkai kaltina nuodingus kepimo dūmus.
♦️ Kai riebalai keptuvėje įkaista iki aukštos temperatūros, susidaro kancerogeninis dujų kokteilis. Ir nėra didelio skirtumo, kokie riebalai dega: augaliniai ar gyvuliniai. Riebalų degimo produktuose, nors dūmų dar nesimato, yra lakiųjų kancerogeninių medžiagų. Dalį šių medžiagų įsisavina kepamas produktas, o mes nuodus ir įkvepiame, ir nuryjame, mėgaudamiesi traškia kepinio plutele.
♦️ Tačiau mokslininkai pastebi, kad kepant mėsą išsiskiria daugiau kancerogeninių medžiagų, nei kepant baltyminės kilmės augalinius produktus, pavyzdžiui, sojos (tofu). Net augalinių baltyminių produktų kepimas nėra naudingas. Nes, kepant juos, susidaro kancerogeninės medžiagos, galinčios sukelti DNR mutacijas, nors, reikia pripažinti, 45 kartus mažiau nei kepant jautieną ir 346 kartus mažiau nei kepant kiaulieną.
♦️ Kepama keptuvėje šoninė ar lašiniai skleidžia dūmus ir sukelia 4 kartus daugiau DNR mutacijų nei jautienos kotletai, esant tokiai pat kepimo temperatūrai. Net jei kepate mėsą ar žuvį ant grotelių (be pridėtinių riebalų), virš grilio dūmuose sklando policikliniai aromatiniai angliavandeniai – medžiagos, kurių yra ir tabako dūmuose!
♦️ Nėščios moterys, veikiamos tokių dūmų, pagimdydavo mažo svorio ir mažesnės galvos apimties kūdikius, o tai siejama su mažesniu vaiko intelektiniu potencialu ateityje.
☑️ Jei vis dar nesate pasiruošę nebevalgyti keptų patiekalų, bent jau kepkite ant grotelių atvirame ore. Tai 10 kartų sumažins kancerogeninių dalelių patekimą į plaučius, lyginant su kepimu patalpoje. Jei kepate virtuvėje, įjunkite gartraukį ir atidarykite langus.
✅ Dar geriau, pereikite prie augalinio maisto ir gyvenkite ilgai ir sveikai!
Gydymo ir profilaktikos centras “Naš dom”
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/zharennaya-eda/
#sveikata #mityba #maistas #keptasmaistas #kancerogenai #plauciuvezys #keptamesa #baltymai #DNR #grilis

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM