Žyma: Imunitetas

Paskelbta

Kas pasikeičia organizme žiemą

?? Kodėl ašaros šaltyje neužšąla?

?? Ar drebulys padeda sušilti?

?? Pasivaikščiojimai žiemą padeda išvengti peršalimo ligų?

✔ Prasidėjus žiemai ir atvėsus orams mūsų organizmas persitvarko. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių.

Žiemą organizmas pradeda eikvoti daugiau energijos, nes užtikrina ne tik standartines funkcijas, bet ir kūno temperatūrą palaiko, t. y. žiemą įjungiamas organizmo „centrinis šildymas” kūno šilumai palaikyti. Tai nuostabus Dievo sukurtas mechanizmas, neleidžiantis mums sušalti lauke. Visi šie procesai įjungiami automatiškai.

▫ AKYS

Kodėl šaltyje žmonių akys neužšąla?

1. Mūsų akyse nėra šalčiui jautrių nervų galūnėlių, todėl akimis šalčio nejaučiame taip, kaip, pavyzdžiui, rankomis ar nosimi.

2. Išorinis akies paviršius nuolat drėkinamas, bet tai nėra vien vanduo. Jame yra druskų, kurios neleidžia skysčiui užšalti.

3. Kai aplinkos temperatūra nukrenta, pradeda veikti organizmo termoreguliacinė sistema, kuri padidina kraujo pritekėjimą į akis ir neleidžia joms sušalti.

4. Didžioji akies dalis yra akiduobėje – kaukolės įduboje, o akies išorę visada galima uždengti voku.

▫ NOSIS

Žiemą pasigamina daugiau antikūnų, kurie padeda kovoti su įvairiomis šaltuoju metų laiku būdingomis infekcijomis.

Nosis – tai pagrindinis įėjimas orui. Jos užduotis – išvalyti orą nuo visų nešvarumų, šiukšlių ir mikrobų.

Lauke oro temperatūra gali būti -35°C, tačiau perėjęs 9 cm ilgio nosies landą, jis patenka į gerklas sušilęs iki +37°C. Štai kokį nepaprastą oro kondicionierių turime!

▫ TERMOREGULIACIJA

Kadangi žmogaus kūno temperatūra paprastai yra pastovi, o aplinkos temperatūra nuolat kinta, organizmas turi greitai keisti šildymo intensyvumą. Žmogaus termoreguliacijos sistemos centras yra pagumburyje.

Jei receptoriai signalizuoja apie atšalimą, pagumburis duoda nurodymą sutraukti poodines kraujagysles ir suaktyvinti skersaruožių raumenų susitraukimus: drebulys ir žąsies oda naudojami kaip šildančios procedūros.

Žąsies odos efektas (kai plaukai šiaušiasi) – tai Kūrėjo sukurtas apsauginis mechanizmas. Mat plaukai tokioje padėtyje sudaro šilumos skydą, sulaikantį šiltą orą prie kūno. Taip šaltas oras mažiau gali cirkuliuoti prie jautrios odos.

Drebulys – įspūdingas organizmo įgimtas apsaugos mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo šalčio. Drebulys – tai daugybė mažų raumenų susitraukimų, kurių dėka išsiskiria šiluma, kas padeda padidinti šilumos gamybą 5 kartus. Drebulys stebėtinai veiksmingai palaiko kūno temperatūrą, bent jau trumpą laiką. Nors pats savaime jis nekelia rimto pavojaus sveikatai, tačiau yra signalas, kad reikia sušilti.

Kraujagyslių susiaurėjimas kaitaliojasi su išsiplėtimu – tokie svyravimai apsaugo odą nuo stipraus šalčio ir užtikrina, nors ir ne pastovų, bet pakankamą deguonies tiekimą. Šis reiškinys paaiškina nosies ir rankų paraudimą šaltyje.

Kai tik atsiduriame lauke, galūnių aprūpinimas krauju persiskirsto. Tai sumanus mechanizmas, leidžiantis perskirstyti šilumą, siekiant apsaugoti smegenis ir vidaus organus. Štai kodėl pirmiausia nušąla ausys, rankų ir kojų pirštai.

▫ HORMONAI

Žiemą organizmas gamina daugiau melatonino – hormono, atsakingo už paros laiko atpažinimą ir miegą. Todėl lengviau užmigti, greičiau atsinaujina ląstelės, sulėtėja senėjimo procesai, normalizuojasi virškinimas.

Šaltyje intensyviai gaminasi serotoninas – laimės hormonas. Sustiprėja autonominė nervų sistema: jau po valandos pasivaikščiojimo esate atsparesni stresui. Sumažėja nervingumas ir atsiranda ramybė. Šaltas oras yra pusantro karto labiau prisotintas deguonies nei šiltas.

▫ PASIVAIKŠČIOJIMAI ŽIEMĄ

Žema temperatūra suaktyvina organizmo gynybines jėgas, suaktyvina kraujotaką ir stimuliuoja ląstelių biologinį aktyvumą. Todėl po pasivaikščiojimų žiemą oda tampa gaivi, lygi, elastinga ir įgauna rausvą atspalvį.

Pasivaikščiojimai ir ypač aktyvus žiemos sportas (slidinėjimas, čiuožimas ir kt.) suaktyvina kraujotaką ir palaiko raumenų tonusą, todėl gydytojai ypač rekomenduoja naudotis tuo sveikatai, grožiui ir ilgaamžiškumui palaikyti.

Taigi, šaltas oras padeda išvengti peršalimo ligų ir palaikyti imuninę sistemą.

❗Žmogaus kūnas yra sudėtingiausias ir unikaliausias organizmas pasaulyje, kas nurodo ir daug pasako apie jo Kūrėjo išmintį ?.

Paruošta pagal: bible-facts.org

Paskelbta

Gydantis vanduo jūsų namuose – KARŠTA VONELĖ KOJOMS

Kad sušiltume, paprastai gulime karštoje vonioje. Tačiau yra alternatyvus būdas, kaip greičiau ir paprasčiau sušildyti kūną – tai karšta kojų pėdų vonelė – viena iš hidroterapijos procedūrų. Ši paprasta procedūra turi daug papildomų privalumų, apie kuriuos mes net neįtariame.

VERTINGAS karštos kojų vonelės procedūros POVEIKIS:

??Pagerina vietinę kojų KRAUJOTAKĄ ir bendrą kraujotaką, o tai padeda pašalinti vidaus organų ir galvos smegenų sąstovio reiškinius (pvz., galvos skausmus, atsirandančius dėl stazinių reiškinių galvos kraujagyslėse).

??Gali išgydyti SPAZMUS dubens srityje ir ĮTAMPOS sukeltą galvos skausmą.

??Kartu su karšta vonele plaštakoms, gali sumažinti kraujagyslinės kilmės GALVOS SKAUSMUS, pvz., migreną.

??Padidina leukocitų aktyvumą organizme. Tai reiškia, kad sustiprės jūsų IMUNINĖ SISTEMA.

??Gali būti naudinga gydant SLOGĄ (užgultą nosį), bronchitą ir kitas KVĖPAVIMO sistemos ligas.

??Padeda išprakaituoti (tokiu atveju, procedūra turi trukti ilgiau).

??Atpalaiduoja, ramina.

Tačiau kaip ir bet kuris kitas metodas, ir šis turi savo KONTRAINDIKACIJŲ. Tai:

⛔️ Sunkūs kraujotakos sutrikimai.

⛔️ Sumažėjęs odos jautrumas.

⛔️ Periferinių kraujagyslių susirgimai ar diabetas, jei nėra konkretaus gydytojo nurodymo.

⛔️ Juo neturėtų būti gydomi nušalusių kojų pirštai.

KAIP DARYTI šią procedūrą:

▫ 1. Procedūrą galima atlikti gulint arba sėdint.

– Atliekant procedūrą sėdint, paklokite ant kėdės vilnonę antklodę, ant viršaus lininę arba medvilninę paklodę; šalia kėdės priekyje pastatykite kibirą su karštu vandeniu.

– Darant procedūrą gulinčiam pacientui, pirmiausia po indu su vandeniu patieskite klijuotę, tada paklodę; kojų vietoj pastatykite kibirą su karštu vandeniu.

▫ 2. Vandens temperatūra procedūros metu 39,5 – 40 °C.

▫ 3. Vanduo turi pasiekti pacientui bent kulkšnis (čiurną).

▫ 4. Padėkite pacientui atsisėsti ar atsigulti ir įkelti kojas į indą su karštu vandeniu, įsitikinus, kad vanduo ne per karštas.

▫ 5. Jei pacientas guli, jį kartu su vandens indu apklokite paklode, o ant viršaus antklode. O jei pacientas sėdi, jį kartu su vandens indu apsiauskite paklode, o ant viršaus antklode. Patogiau naudoti aukštesnį indą (pvz., platų kibirą ar puskubilį: 10 – 20 l talpos), taip nesušlaps antklodė, kuria apsiausite pacientą.

▫ 6. Kartkartėmis ATSARGIAI vis įpilkite karšto vandens, palaipsniui didindami temperatūrą iki 43,5 °C (diabetikams turėtų neviršyti 40 °C). Kad išvengtumėte nepageidaujamų pasekmių, bet kuriuo momentu turite būti pasiruošę ištraukti paciento kojas iš karšto vandens.

▫ 7. Visos procedūros metu stebėkite ar pacientas neprakaituoja. Jei reikia, ant galvos ir sprando uždėkite šaltą kompresą. Šalti kompresai ypač reikalingi, kai gydote galvos skausmą ar sinutą. Retkarčiais pakeiskite kompresus, kad išlaikytų vėsumą.

▫ 8. Procedūra turi tęstis, kol pacientas visiškai neįšilo arba kol nepalengvėjo simptomai. Tai gali trukti apie 20 – 40 minučių.

▫ 9. Procedūros pabaigoje apipilkite kojas šaltu arba lediniu vandeniu, energingai trindami nusausinkite frotiniu rankšluosčiu. (Jei atsiranda šaltkrėtis, procedūrą galima užbaigti be šalto vandens pylimo ant kojų.)

▫ 10. Šiltai aprenkite, įsitikinkite, kad kojos šiltos. Trumpam (30 min.) paguldykite į lovą ir gerai apklokite. Jei ši procedūra atliekama vėlai vakare, pacientas gali likti lovoje miegoti.

? „Tiek sveikiems, tiek ligoniams grynas vanduo yra viena iš geriausių Dangaus palaimų. Teisingas jo naudojimas skatina sveikatą.” (E. Vait „Gydymo tarnystė”) ??

Būkite sveiki, o jei susirgote naudokite natūralius Dievo dovanotus gydymo būdus.

Paruošta pagal: Vernono V. Fosterio knygą „Naujo gyvenimo pradžia” ir M.D. C.Dail/ Ph.D. Ch.Thomas knygą „Hidroterapija”

Paskelbta

Atnaujinanti pirtis

Tikriausiai daugelis mėgsta gerai pasikaitinti pirtyje, pasiplakti su vanta. Ši terminė procedūra turi ne tik valomąjį, bet ir gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. Yra dviejų tipų pirtys:

▫ Pirmoji – karšto oro, kai naudojama aukšta temperatūra ir žema oro drėgmė, dar vadinama suomiška pirtimi. Sausas oras neturi stipraus deginimo poveikio odai.

▫ Antroji – rusiška garinė, tokioje, dėl pilamo vandens ant karštų akmenų, oro drėgmė didelė.

?? Pirtyje mūsų organizmas labai įkaista, išsiplečia paviršinės kraujagyslės, pradeda intensyviai cirkuliuoti kraujas, sumažėja kraujo užsistovėjimas vidaus organuose, pagreitėja medžiagų apykaita, audinių atsistatymas. Po kurio laiko oda pradeda raudonuoti, po to atsiveria poros, prakaituojama, todėl organizmas atiduoda dalį šilumos ir pašalina pieno rūgštį, šlapalą ir įvairius toksinus. Vyksta natūralus organizmo valymosi procesas, palengvinantis inkstų veiklą.

?? Be to karštame ir drėgname ore, gerklė ir bronchai atsipalaiduoja ir sušyla, o tai ypač naudinga žmonėms, linkusiems į dažnas peršalimo ligas, lėtinį bronchitą ir plaučių uždegimą. Pirtis naudinga sergant radikulitu ir sąnarių ligomis, nes sušildo raumenis, sausgysles ir raiščius. Lankymasis garinėje kartu teisingai maitinantis padeda išlaikyti svorį normos ribose.

?? Jei kaitinsimės pirtyje pakaitomis su vėsiu dušu, treniruosime kraujagysles. Jos susiaurėja, tai pasireiškia dilgčiojimo pojūčiu, o vėliau plečiasi, suteikdamos malonaus šilumos antplūdžio jausmą. Tokie kontrastai grūdina kūną, bei padeda žmonėms, kuriems nuolat šąla rankos ir kojos. Garinės pirties šiluma, pakaitomis su šaltu apsipylimu, normalizuoja nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai ir didina gyvybingumą. Žmogus jaučia malonų atsipalaidavimą, tuo tarpu protas tampa aiškesnis, pagerėja nuotaika.

? Deja, pirtis ne visada naudinga. Yra kontraindikacijų:

– Ūminės ligos su padidėjusia kūno temperatūra,

– Lėtinių ligų paūmėjimas,

– Aukštas kraujospūdis,

– Širdies ligos,

– Sunki aterosklerozė,

– Tuberkuliozė,

– Navikinės ligos,

– Polinkis kraujuoti ir kt.

– Pirtyje nereikėtų lankytis ir vyresniems nei 70 metų.

Prieš pirmą kartą apsilankant garinėje, geriau pasitarti su gydytoju.

❗Prisiminkite apie temperatūros režimą pirtyje. Temperatūra garinėje paprastai – 80-90 °C, saunoje – 130 °C, santykinė oro drėgmė prie 90 °C neturi viršyti 10%, o esant 110 °C – 5%. Norint gerai išprakaituoti žemesnėje temperatūroje, pavyzdžiui, 70 ° C, drėgmę reikia padidinti iki 30–35%. Norėdami tai padaryti, karštus akmenis užpilkite vandeniu.

✔ Galbūt jūs jau lankotės pirtyje, o kažkam ji netinka. Tačiau yra ir dvasinė pirtis, kurioje turi apsilankyti kiekvienas. Tai atgimdanti ir atnaujinanti Šventosios Dvasios “pirtis”, kuri apvalo širdį ir protą. Jos veikimas naudingas visam organizmui. Kad patirtumėte šį atnaujinimą, nebijokite pasitikėti Dievu. Jis gali nuvesti jus į ypatingą vietą arba leisti jums patirti neįprastas aplinkybes, tačiau Viešpats neleis, kad išbandymas būtų sunkesnis, nei jūs galite atlaikyti. Eidami per Šventosios Dvasios atgimdančią ir atnaujinančią pirtį, apsivalysime nuo dvasinių toksinų ir būsime pasirengę amžinajam gyvenimui su Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

?„Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo.“ (Titui 3:5)

☀️ Būkite sveiki!

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Paskelbta

Kaip sumažinti stresą ir sustiprinti imunitetą

Praeitame straipsnyje išsiaiškinome, kodėl imunitetas negali dirbti efektyviai, kai mes dažnai patiriame stresą. Šį kartą aptarsime priemones, kurios padės išlaikyti pozityvų nusiteikimą ir išvengti ilgalaikio streso.

?? Pirmiausia išsiaiškinkime 2 svarbius dalykus:

– Imuninės sistemos neįmanoma priversti dirbti ar pataisyti medikamentų pagalba.

– Jos taip pat neįmanoma privesti dirbti specialiomis metodikomis.

❓O kaip galime padėti savo imuninei sistemai? Sukurti optimalią aplinką jos darbui! Pakeisti gyvenimo būdą: ką valgome, klausome, kalbame ir apie ką galvojame.

Peržvelkime svarbiausius momentus, kurie padės kontroliuoti streso lygį ir netrukdyti imuninei sistemai pernelyg dideliais streso hormonų kiekiais.

✔ APLINKA

Kiekvienas savo aplinkoje (savo socialiniame rate) turime žmonių, kurie labai lengvai pasiduoda panikai ir baimei. Taip pat turime žmonių, kurie pakankamai ramiai ir adekvačiai reaguoja į sukrėtimus. Dažniau bendraukime su žmonėmis, kurie mąsto blaiviai, nepasiduoda panikai. Kai bendraujame su tokiais žmonėmis, daromės panašūs į juos. Tyrimas sako, kad jei dauguma jūsų draugių išsiskyrusios moterys, o jūs vis dar santuokoje, skyrybų rizika jūsų šeimoje padidėja kelis kartus. Kodėl? Nes žmonės perduoda vienas kitam savo mąstymo stilių ir požiūrį į juos supančius įvykius. Bendravimui rinkimės tuos žmones, kurie gali padėti nusiteikti pozityviai.

✔ Apribokime NEIGIAMOS INFORMACIJOS srautą.

Gyvename tokiu metu, kai kasdien mus užgriūva didžiulis informacijos kiekis. Todėl būtina filtruoti tai, ką skaitome ir žiūrime. Geriausia – atsisakyti visko negatyvaus, kas blogai veikia mūsų protą. Pavyzdžiui, veiksmo filmai, melodramos, trileriai, siaubo filmai – tai nereikalinga, negatyvi informacija, kuri sužadina streso hormonų gamybą, o šie slopina imunitetą.

✔ Kiek įmanoma stenkimės nežiūrėti BLOGŲ NAUJIENŲ.

Tyrimas sako, kad jei nustosime žiūrėti blogas naujienas, visa aktuali ir svarbi informacija vis tiek mus pasieks.

✔ PRISIMINKIME GERUS DALYKUS.

Sukoncentruokime savo mintis į pozityvius, teigiamus momentus. Prisiminkime viską, kas buvo gerą mūsų gyvenime. Peržiūrėkime senas nuotraukas, kurios atgaivins pačius laimingiausius mūsų gyvenimo momentus. Vietoj negatyvios informacijos, duokime savo protui pozityvios. Atkreipkime dėmesį į gerus filmus apie gamtą, gyvūnus, – kaip nuostabiai sukurtas mūsų pasaulis. Pradėkite skaityti knygas, kurios padės jums tobulėti tiek profesionaliai, tiek dvasiškai.

✔ Padarykime eksperimentą – dviems savaitėms NUSTOKIME KRITIKUOTI.

Kai norėsis ką nors sukritikuoti, suraskime už ką galėtumėme padėkoti šiam žmogui. Ar tai būtų vyriausybė, ar jūsų vadovybė, šeima, kaimynai, ar vaikai. Patikėkite, kiekvienam iš jų galima už ką nors padėkoti.

✔ Pradėkime rašyti DĖKINGUMO DIENORAŠTĮ.

Dažniau dėkokime ir pagirkime savo artimuosius ir Dievą. Mums juk visada gyvenime kažko trūks. Mes turime pasirinkimą – galime būti nepatenkinti, erzintis, kad mums kažko trūksta. Arba galime būti dėkingi už tai, ką turime. Bet kokioje situacijoje ieškokime pozityvių dalykų. Daugelis žmonių, atsidūrusių mirtino pavojaus akivaizdoje, sako, kad tai padėjo jiems visiškai pakeisti savo gyvenimo prioritetus, ir jie tapo kitokie, geresni. Dėkingumo jausmas skatina endorfinų išsiskyrimą. O endorfinas – tai kortizolio antagonistas, jis atvirkščiai aktyvina mūsų imuninę sistemą, siųsdamas signalą, kad viskas bus gerai.

✔ Labai svarbu teisingai PASIRINKTI PRIORITETUS.

Žmonės dažnai patiria depresiją arba nerimą be priežasties dėl to, kad suvokia, jog yra dalykai, kurių jie negali pakeisti, bet praleidžia tai, ką pakeisti gali. Turime atkreipti dėmesį į tai, ką galime keisti. Pavyzdžiui, dabar, kai atvėso orai ir prasidėjo ligų sezonas, galime apsaugoti save – sustiprinti savo imunitetą, sukurdami jam geras sąlygas. Padidinkime fizinį aktyvumą, kad pagerėtų kraujotaka, ir leukocitai suaktyvėtų. Taip pat galime pasirinkti sveiką, pilnavertį maistą, valgyti daug augalinių produktų, daržovių ir vaisių. Tai duos tvirtumą ir gebėjimą kažką keisti. Tai, ko pakeisti negalime panašu į milžinišką uolą, ar kalną, kurį galime apeiti. Priimkime šią problemą, išmokime su ja gyventi, ir nustokime nerimauti dėl to, ko pakeisti negalime.

✔ Kartais būna naudinga tiesiog PAKEISTI APLINKĄ, išvažiuoti kažkur kelioms dienoms. Gal būt išjungti telefoną, internetą ir surasti laiko asmeniniems apmąstymams, maldai, bendravimui su Dievu.

✔ Mėgaukimės SAULĖS ŠVIESA ir GRYNU ORU. Tai pagerins mūsų nuotaiką, nuramins. Be to saulė dezinfekuoja, užmuša daug mikrobų.

✔ Užsiimkime FIZINIAIS PRATIMAIS.

Tai pagerins kraujo cirkuliaciją, mūsų liaukocitai greičiau nukeliaus į mūšio vietą. Deguonimi turtingas oras padės priimti išmintingus sprendimus, pagerins smegenų kaktinių skilčių veiklą. O kaktinės skiltys atsakingos už ramybę.

✔ Treniruoti RAUMENYS geriau atsipalaiduoja. Panašų poveikį turi MASAŽAS, jis gali nuimti įtampą ir sumažinti kortizolio kiekį kraujyje. Tyrimai sako, kad jei jūsų raumenys atsipalaidavę, negalite jausti įtampos. Nes stresas visada susijęs su raumenų įtampa. Panašų poveikį turi karšta vonia, pagulėję joje prieš miegą, lengviau užmigsime.

✔ Pasirūpinkime, kad NAKTĮ MIEGOTUME 7-8 valandas kokybišku nepertraukiamu miegu. Geriausia, jei eisime miegoti maždaug 9 valandą. Būtent šiuo metu padidėja hormono – melatonino gamyba. Melatoninas padeda atsistatyti, stiprina imunitetą ir suteikia pasitenkinimo jausmą.

✔ Suraskime GERŲ NAUJIENŲ šaltinį.

Žinoma, labai paprasta patarti vengti blogų naujienų, bet mes negyvename rojuje. Artimųjų mirtis, neištikimybė, finansiniai sunkumai, darbo praradimas, neišgydoma liga. Vis dažniau ir dažniau tai nutinka beveik kiekvieno žmogaus gyvenime. Ir tokiais momentais mums reikia kažko daugiau nei tik pozityvus mąstymas. Negalime atsiriboti nuo visų blogų naujienų, bet galime surasti gerų naujienų, ramybės ir vilties šaltinį. Yra net tokia knyga – ji vadinasi Evangelija. Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia gera ar džiaugsminga žinia. Biblija mums pasakoja apie Dievą, kaip apie mylintį dangiškąjį Kūrėją. Kai mes tyrinėjame fiziologiją ir matome kaip sudėtingai ir tobulai sukurta vien tik mūsų imuninė sistema, bet kuriam nešališkam žmogui bus labai lengva įžvelgti tame genialaus ir mylinčio Kūrėjo ranką. Louis Pasteur – vienas mikrobiologijos ir imonologijos pradininkas, žmogus, kuris išrado vakciną nuo juodligės, choleros ir pasiutligės, sakė: “Kuo daugiau tyrinėju gamtą, tuo labiau stebiuosi Kūrėjo darbais. Tikras mokslas priartina žmogų prie Dievo, o žinių trūkumas atitolina nuo Jo.”

?? Kam mums reikalingas Dievas krizės metu? Kai žmogiškieji resursai pasibaigia ir liekame akis į akį su civilizacijos problemomis, epidemijomis, karais, ekologinėmis katastrofomis, suprantame, kad mūsų žmogiškų jėgų nepakanka. Labai sunku vienam nešti tokią naštą, kaip skyrybos, neištikimybė, artimojo paradimas, ar tiesiog realus susidūrimas su mirtimi. Tačiau Biblija pilna pažadų, kurie sako apie tai, kad Dievas įsikiš į mūsų planetos istoriją ir išspręs šias globalias žmonijos problemas, padarys galą karams, ligoms. Tyrimai sako, kad žmonės, kurie susidūrė su sunkiomis problemomis, ligomis, ir turėjo tvirtą tikėjimą, viltį Dieve, net būdami sunkesnės būklės, pasveikdavo ir atsistatydavo žymiai greičiai nei tie, kurie turėjo mažiau rizikos, tačiau buvo apimti panikos, nusivylimo ir depresijos, kadangi ilgalaiko streso hormonai lėtina išgijimą. Dievas gali duoti mums viltį, ir net jei susiduriame su mirties grėsme, Biblija atskleidžia, kad yra amžinasis gyvenimas. Todėl tikintis žmogus nebijo nei mirties, nei ligos, jis turi viltį, kad viskas mylinčio Dievo rankose. Mūsų Kūrėjas biblijoje ragina mus kreiptis į Jį: “Šaukis Manęs, ir Aš atsiliepsiu!” (Jeremijo 33:3)

?? Dievas kviečia mus maldai. Sergantiems, viltį praradusiems žmonėms, kenčianties nuo baimės, verta pasikliauti Dievu – maldoje ateiti pas Jį. Dvasiniai apmąstymai ir malda duoda didžiulę naudą, padeda atsitraukti nuo problemų, perjugti savo dėmesį į kažką kitą. Biblijoje yra labai daug pažadų, kurie padės mums išlaikyti ramybę, viltį ir džiaugsmą net pačiu sunkiausiu metu. O tai sumažins kortizolio kiekį mūsų kraujyje ir leis imuninėms ląstelėms dirbti visu pajėgumu.

Būkime sveiki ir laimingi ?

Paruošta pagal video paskaitą.

Paskelbta

2 pagrindiniai mūsų organizmo ginklai

❗Nėra tokio mikroorganizmo, su kuriuo imuninė sistema nesusidorotų, jei ji sveika. Tačiau tokia ji būna ne pas visus ir ne visada. Kodėl? Išsiaiškinkime??.

Žmogaus organizme yra 2 nuostabios apsauginės sistemos. Tai streso (adrenalininė) ir imuninė sistemos.

✔ STRESO sistema reikalinga, kad apsaugotų mus nuo išorinės grėsmės. Kai matome įsiutusį šunį, lekiantį link mūsų, elektriniai signalai iš smegenų keliauja į antinksčius. Stimuliuoja adrenalino ir kortizolio gamybą. Šie hormonai sukelia mumyse stresinę reakciją, kuri mobilizuoja visas organizmo jėgas ir nukreipia į kovą su pavojumi, arba į bėgimą nuo pavojaus. Kaip tai vyksta? Dėl adrenalino poveikio pakyla spaudimas, padažnėja pulsas ir širdies susitraukimų jėga. Visa tai reikalinga, kad pagerėtų kraujo cirkuliacija, daugiau kraujo ir deguonies gautų raumenys, kurie gins arba padės pabėgti. Taip pat padažnėja ir pagilėja kvėpavimas, kad organizmas gautų daugiau deguonies. Kraujyje padidėja gliukozės kiekis, nes gliukozė – tai momentinis kuras mūsų raumenims. Raumenys gaus daugiau energijos ir galės atlikti daugiau darbo. Paaštrėja visos sensorinės sistemos: rega, klausa, uoslė; kad galėtumėme geriau sureauguoti ir priimti teisingesnį sprendimą. O įdomiausia – mūsų kraujas tampa tirštesnis, padidėja krešumas, jei įvyktų kraujavimas. Organizmas iš anksto mus apsaugo, kad neprarastume daug kraujo grumdamiesi su priešu.

✔ Kita organizmo apsauginė sistema – IMUNINĖ. Ji saugo nuo grėsmių, esančių mūsų organizmo viduje, tai bakterijos, virusai, vėžinės ląstelės. Ji panaši į didžiulę, įspūdingą armiją mūsų viduje, kuri susideda vidutiniškai iš vieno trilijono karių – baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų). Tai daug, ar mažai? Jei norėsite suskaičiuoti iki vieno trilijono, ir kas sekundę be perstojo ištisą parą vardinsite po skaičių, jums prireiks 33’000 metų! Tai didžiulė mūsų karių armija, nuolatos judančių, apginkluotų išoriniam priešui mirtinais ginklais. Jie turi būti budrūs kasdien, kiekvieną minutę, kad sunaikintų bet kurį nekviestą “svečią”. Pavyzdžiui, fagocitai tai ginkluoti pėstininkai, kurie pirmieji pasirodo mūšio lauke. Jie praryja mikrobus ir “suvirškina” juos stiprių fermentų pagalba. Yra 2 labai svarbios baltųjų kraujo kūnelių grupės: T ir B limfocitai. T limfocitai – tai pačios svarbiausios imuninės sistemos ląstelės, visos kariuomenės vadai – generolai. Tik joms davus signalą kitoms ląstelėms, visa sistema dirbs teisinga, tinkama linkme. Būtent T ląstelės praneša kur ir koks yra priešas, ir koks fermentas reikalingas, kad jį sunaikintų. T ląstelė duoda signalą B ląstelei, kuri pradeda gaminti specialius baltymus, vadinamus antikūniais, – nuodus, atakuojančius priešą. Kai ląstelės surenka ir sunaikina labai daug priešų ir žuva pačios, atsiranda labai daug šiukšlių, tai vadiname pūliais. Dabar generolas – T ląstelė duoda signalą makrofagams, pačioms didžiausioms rajūnėms. Jie ateina į mūšio lauką ir išvalo visas šiukšles. Po jų ateina kiti darbininkai, kurie atsatato tai, kas buvo pažeista. Kokia tobula imuninė sistema! Mes net nematome, kaip ji veikia. Nežinome kur bakterijos, kur virusai, kur vėžinės ląstelės, o ši kova mumyse vyksta nuolat.

?? Įdomiausia, kad šioms dvejoms sistemoms sunku dirbti kartu vienu metu. Nes jos naudoja labai daug energijos, reikalauja labai daug organizmo jėgų. Todėl mūsų smegenims tenka apsispęsti, ką daryti pirmiausia. Kaip taisyklė, esant išoriniam pavojui, stresinė sistema turi prioritetą. Nes kartais turime tik kelias sekundes, kad išgelbėtume savo gyvybę. Imuninė sistema efektyviai gali dirbti tik tada, kai streso (adrenalininė) sistema nėra įtraukta į stresinę reakciją.

▫️ Pavyzdžiui, ilsėdamiesi gamtoje kažką netinkamo suvalgėte ir apsinuodijote – viduriuojate, pakilo temperatūra, jums silpna. Ir staiga matote, kaip tiesiai link jūsų bėga įsiutęs šuo. Kas atsitinka – jūs pamirštate apie savo ligą ir bėgate taip greitai, šokate taip aukštai, kaip niekada savo gyvenime. Visa tai dėl streso hormonų, kurie suteikia jums didžiulę jėgą, mobilizuoja visą energija, kad išsigelbėtumėte. Tuo metu visos antraeilės funkcijos, nuo kurių nepriklauso jūsų gyvenimas, stabdomos, arba net išjungiamos. Pavyzdžiui: virškinimas, lytinė, ir net imuninė funkcijos. Visos šios funkcijos pristabdomos. Štai kodėl baimė, panika arba depresija sumažina mūsų imuninį atsaką, nes organizmas gauna signalą apie pavojų. Kai padaugėja streso hormonų (adrenalino, kortizolio) kiekis, organizmas reaguoja į tai, kaip į pavojų iš išorės. Natūraliai jis stabdo visas antraeiles funkcijas.

▫️ Dabar įsivaizduokite situacijas, kai jus apima baimė ar nerimas, tuo metu pas jus taip pat išsiskiria streso hormonai. Organizmui nesvarbu iš kur kyla pavojus, baimė pikto šuns, ar iš blogų naujienų, kurias sužinojote. Reakcija ta pati – išsiskiria streso hormonai. Žmonės, kurie kenčia nuo baimės, panikos, nerimo, pastebi, kaip pablogėja virškinimas, nusilpsta imuninė sistema. Gerai žinoma, kad gliukokortikoidai – antinksčių hormonai, yra imunodepresantai, mažinantys imuninį atsaką.

▫️ Streso (adrenalininė) sistema tai unikalus gelbėjimo mechanizmas, skirtas apsaugoti mus nuo trumpalaiko pavojaus. Tačiau ji neskirta nuolatiniam darbui chroniško streso metu. Kai visos šios stresinės reakcijos tampa chroniškos, pvz.: nuolatos pakilęs kraujospūdis, padažnėję širdies susitraukimai, tai gali paskatinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimą. Kai dėl adrenalino poveikio kraujyje nuolat pakilęs cukraus kiekis, tai gali būti 2 tipo diabeto atsiradimo priežastis. Lygiai taip pat adrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų veiklą, todėl sumažėja imunitetas. Žmonės, kurie dėl ligos vartoja gliukokortikoidus, skundžiasi blogu imunitetu ir dažnomis infekcijomis.

? Štai kodėl pozityvus nusiteikimas toks svarbus. Kaip tai padaryti? Pasiaiškinsime sekančiame straipsnyje. Laukite tęsinio…

Paruošta pagal video paskaitą.

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM