Žyma: Imunitetas

Paskelbta

Herpes išbėrimas po ligos: priežastys ir natūralūs gydymo būdai

Herpes išbėrimas (paprastai sukeltas herpes simplex viruso – HSV-1) dažnai pasirodo virusinės infekcijos pabaigoje dėl šių priežasčių:

1. Imuninės sistemos susilpnėjimas

Kovodamas su virusine infekcija (pvz., gripu ar peršalimu), organizmas išnaudoja daug energijos ir resursų. Nusilpus imuninei sistemai, aktyvuojasi latentiniai virusai, tokie kaip herpes simplex virusas, kuris daugelį metų gali išlikti organizme ir „miegoti“. Kai organizmo gynyba susilpnėja, herpes virusas atsinaujina ir sukelia pūslelinę ant lūpų ar nosies.

2. Stresas organizmui (karščiavimas, uždegimas, dehidratacija)

Aukšta temperatūra ir uždegiminiai procesai gali išprovokuoti HSV-1 aktyvavimą. Jei buvo stiprus karščiavimas (pvz., 39–40 °C), tai gali tapti „trigeriu“ herpeso paūmėjimui.

3. Nuovargis ir miego trūkumas

Po ligos organizmui reikia laiko atsigauti. Jei nepavyksta gerai pailsėti, tai gali sudaryti palankias sąlygas herpesui suaktyvėti.

4. Kitų ligų ar vaistų poveikis

Kartais pūslelinę gali paskatinti antibiotikai (jei buvo antrinė bakterinė infekcija), nes jie gali pakeisti organizmo mikrobiotą ir netiesiogiai paveikti imunitetą. Taip pat, jei ligos metu buvo mažiau valgoma, suvartojama mažiau cinko ar vitaminų (ypač B grupės ir C), tai gali paskatinti HSV aktyvumą.

Kaip išvengti pūslelinės po ligos?

  • Pailsėti ir atkurti organizmo atsargas (miegas, subalansuota mityba).
  • Gerti pakankamai skysčių, kad organizmas greičiau atsistatytų.
  • Vengti tiesioginių saulės spindulių ant lūpų, nes UV spinduliai gali dar labiau aktyvuoti herpes virusą.
  • Jei herpes dažnai kartojasi, galima vartoti specialius tepalus su acikloviru (pvz., Zovirax).

Natūralios priemonės herpes išbėrimams gydyti:

1. Arbatmedžio aliejus

  • Turi antivirusinių ir priešuždegiminių savybių.
  • Gali būti tepamas tiesiai ant pūslelių (sumaišytas su baziniu aliejumi, pvz., kokosų ar alyvuogių).

2. Cinko tepalas

  • Padeda greičiau sugyti odai ir gali slopinti herpes viruso dauginimąsi.
  • Tepamas tiesiai ant pūslelių.

3. Propolio ekstraktas

  • Bičių produktas, pasižymintis antivirusinėmis savybėmis.
  • Tepamas ant išbėrimų, kad pagreitintų gijimą.

4. Alyvuogių lapų ekstraktas

  • Turi stiprų antivirusinį poveikį.
  • Gali būti vartojamas vidiniu būdu arba tepamas ant pažeistos vietos.

5. Česnakas

  • Natūralus antivirusinis ir antibakterinis produktas.
  • Supjaustytą česnako skiltelę galima trumpam pridėti prie pūslelių (bet gali dirginti odą).

6. Medus

  • Drėkina pažeistą vietą ir padeda greičiau atsinaujinti odai.
  • Tepamas tiesiai ant išbėrimo.

7. Ramunėlių ar melisos nuovirai

  • Ramunėlės mažina uždegimą, o melisa turi antivirusinių savybių.
  • Nuovirą galima naudoti kaip kompresą ant pūslelių.

Kaip išvengti viruso perdavimo kitiems?

  • Neliesti pūslelių rankomis – jei palietėte, iškart nusiplaukite rankas su muilu.
  • Nenaudoti bendrų daiktų – lūpų balzamo, rankšluosčių, stalo įrankių ar puodelių.
  • Vengti bučinių ir artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač su vaikais ir asmenimis su susilpnėjusia imunine sistema.
  • Jei įmanoma, dėvėti kaukę – ji padeda išvengti rankų kontakto su veidu ir lūpomis, kas gali sumažinti viruso plitimo riziką.
  • Keisti dantų šepetėlį po herpeso paūmėjimo, nes virusas gali likti ant šerelių ir vėl suaktyvėti.

Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiems, kurie susiduria su herpes viruso paūmėjimais po ligos! Būkite sveiki 🙂

Papildoma literatūra ir šaltiniai

Paskelbta

Limfinė sistema: organizmo gynybos ir detoksikacijos pamatas

Limfinė sistema – tai svarbus žmogaus organizmo mechanizmas, atsakingas už skysčių apytaką, imunines funkcijas ir toksinų pašalinimą. Ji veikia kaip papildoma kraujotakos sistema, glaudžiai susijusi su venų sistema ir turinti panašią struktūrą – vožtuvus, kurie neleidžia limfai grįžti atgal. Limfinė sistema apima limfagysles, limfinius mazgus, latakus, kamienus ir kapiliarus, ir atlieka svarbius vaidmenis organizmo sveikatai.

Limfinės sistemos funkcijos ir svarba

  1. Medžiagų apykaitos produktų pašalinimas: Limfinė sistema perneša medžiagų apykaitos atliekas iš audinių ir organų, jas filtruoja ir neutralizuoja, grąžindama išvalytą limfą į kraujotaką, kur ji pasiekia širdį.
  2. Skysčių balansas: Limfa padeda pernešti skysčių perteklių iš audinių ir organų į kraują, užkertant kelią patinimams.
  3. Skysčių saugykla: Limfinė sistema taip pat atlieka svarbią saugyklos funkciją, kad užtikrintų tinkamą skysčių balansą organizme.
  4. Imuninės ląstelės: Limfoje bręsta imuninių ląstelių, kurios padeda kovoti su infekcijomis ir ligomis.

Limfinės sistemos struktūra

Limfinę sistemą sudaro įvairūs organai ir struktūros:

  • Limfagyslės: Su vožtuvais, užtikrinančiais vienpusį limfos tekėjimą. Limfagyslių užsikimšimas gali sukelti edemą.
  • Limfmazgiai: Randami kūno lenkimuose, tokiose vietose kaip alkūnės, pažastys, kirkšnis, krūtinė ir pilvas. Čia vyksta organizmo imuninis atsakas – sunaikinamos bakterijos ir virusai.
  • Limfiniai latakai: Didieji latakai, tokie kaip krūtininis limfinis latakas, padeda pernešti limfą. Kvėpavimo judesiai palengvina limfos tekėjimą.
  • Raumenų siurblys: Raumenų susitraukimai padeda greičiau pernešti limfą per organizmą, todėl fizinis aktyvumas yra esminis norint palaikyti limfos judėjimą.

Svarbiausi limfinės sistemos organai

  1. Užkrūčio liauka (Thymus) – čia bręsta imuninės sistemos ląstelės, tačiau su amžiumi ji atrofuojasi.
  2. Kaulų čiulpai – centrinis kraujodaros organas, kuris gamina kraujo ląsteles.
  3. Blužnis – didžiausias limfoidinis organas, kuris atsakingas už limfocitų brandinimą ir bakterijų pašalinimą.
  4. Tonzilės (migdolai) – apsaugo organizmą nuo infekcijų, patenkančių per kvėpavimo takus.

Limfinės sistemos ir imuniteto ryšys

Limfmazgiai, esantys visame kūne, yra pirmieji, kurie reaguoja į infekcijas. Kai kūnas kovoja su infekcija, limfmazgiai dažnai išsiplečia, kaip matome peršalimo ar gripo atveju, kai kaklo limfmazgiai padidėja. Tai rodo organizmo atsaką į virusų ar bakterijų invaziją.

Kodėl svarbu palaikyti sveiką limfinę sistemą?

Tinkamas limfos tekėjimas užtikrina ne tik detoksikaciją, bet ir stiprų imunitetą. Limfos stagnacija gali sukelti įvairias problemas, įskaitant edemą ir silpnesnį atsparumą ligoms. Norint palaikyti sveiką limfinę sistemą, svarbu užsiimti fizine veikla, giliai kvėpuoti ir pasirūpinti gera kraujotaka.

Norint palaikyti sveiką limfinę sistemą, svarbu:

  1. Judėjimas: Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, tempimo ir lankstumo pratimai ar šokinėjimas ant batuto.
  2. Pakankamas vandens kiekis: Gerkite ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną.
  3. Sveika mityba: Valgykite daug šviežių vaisių, daržovių ir venkite perdirbto maisto.
  4. Masažai: Limfodrenažinis masažas padeda suaktyvinti limfos tekėjimą.
  5. Kvėpavimas: Giliai kvėpuokite – tai natūraliai stimuliuoja limfos judėjimą.

***********

Žmogaus kūnas – tai nuostabus ir tobulai suderintas kūrinys. Kiekviena ląstelė, organas ar sistema atlieka savo unikalią, tačiau nepaprastai svarbią funkciją. Limfinė sistema yra puikus pavyzdys – ji ne tik padeda palaikyti skysčių balansą ir apsaugoti mus nuo ligų, bet ir demonstruoja, kaip kiekvienas kūno elementas yra tarpusavyje susijęs.

Dievas, kurdamas žmogų, apgalvojo net mažiausias detales. Nėra „nereikalingų organų“ ar funkcijų – viskas sukurta su tikslu ir išmintimi. Net tokie organai kaip apendiksas, apie kurių reikšmę neseniai sužinojome, turi savo svarbų vaidmenį mūsų sveikatai.

Ši sistema primena, kad mūsų kūnas – Dievo dovana, kuriai turime skirti dėmesio ir pagarbos. Kai suvokiame, kaip nuostabiai ir preciziškai esame sukurti, kyla dėkingumas Kūrėjui už šį stebuklingą gyvenimo mechanizmą. Rūpinkimės savo kūnu ir sveikata, nes tai yra vienas iš būdų išreikšti pagarbą Tam, kuris mus sukūrė.

***********

Tikiuosi, šis straipsnis padėjo geriau suprasti limfinės sistemos svarbą organizmui ir jos priežiūros būtinybę! Būkite sveiki!

Paskelbta

Apsauga nuo virusinių infekcijų

Pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama patalpų oro drėgmė yra būtini kvėpavimo takų, ypač nosies ir apatinių kvėpavimo takų gleivinės imunitetui užtikrinti.

Saugokite savo sveikatą. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Šaltiniai:

WHO: Influenza, an Unpredictable Threat

Dry air and mucous membrane immune response

The Common Cold: How We Catch It and Treat The Symptoms

Paskelbta

Kaip sustiprinti organizmą

Organizmo jautrumas infekcijoms priklauso nuo imuninės sistemos būklės, kurią gali susilpninti šie veiksniai:

  1. Peršalimas ir miego stoka – mažina organizmo atsparumą.
  2. Fizinio aktyvumo trūkumas – silpnina kraujotaką ir organizmo tonusą.
  3. Dažnas užteršto oro įkvėpimas – dirgina kvėpavimo takus ir silpnina jų apsaugą.
  4. Nesveikas mitybos racionas – per daug riebalų ir cukraus, per mažai daržovių ir vaisių blogina imuninės sistemos darbą.
  5. Žarnyno mikroflora – disbalansas silpnina imunitetą.
  6. Lėtinis stresas – hormonų pusiausvyros sutrikimai mažina apsaugines jėgas.
  7. Higiena ir skysčiai – netinkama higiena bei nepakankamas vandens vartojimas apsunkina organizmo detoksikaciją.

Svarbu žinoti, kaip kasdieniai įpročiai veikia sveikatą ir padeda išlaikyti organizmo atsparumą.

!!! Organizmo imuninės sistemos darbas tampa efektyvus tik laikantis sveikos gyvensenos, kuri remiasi aštuoniais pagrindiniais sveikatos principais:

  1. Mityba – subalansuota, turtinga augaliniais produktais.
  2. Saulės šviesa – būtina vitamino D sintezei ir nuotaikai gerinti.
  3. Judėjimas – reguliari fizinė veikla.
  4. Oras – švaraus oro svarba.
  5. Poilsis – kokybiškas miegas ir atsipalaidavimas.
  6. Vanduo – pakankamas vandens gėrimas ir grūdinimasis.
  7. Saikingumas – susilaikymas nuo visko, kas kenkia ir saikingumas visame, kas naudinga.
  8. Pasitikėjimas Dievu ir streso valdymas – dvasinė ramybė ir psichologinė sveikata.

Šie principai užtikrina harmoniją ir stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Rūpinkimės savo sveikata.

Paskelbta

Peršalimo ligos: priežastys, skirtumai

Peršalimo ligos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Jos dažnai siejamos su šaltesniu oru, nors iš tikrųjų pagrindinė priežastis yra virusai, ne šaltis.

Kas sukelia peršalimo ligas?

Labiausiai paplitę peršalimo ligas sukeliantys virusai yra:

1. Rinovirusai – atsakingi už 30–50 % atvejų.

2. Koronavirusai – kai kurie tipai taip pat sukelia įprastą peršalimą.

3. Adenovirusai ir paragripo virusai – retesni sukėlėjai.

Šie virusai perduodami per oro lašelius (kosint, čiaudint), tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba per užterštus paviršius.

Kokios būna peršalimo ligos?

Peršalimo ligos gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo paveikto kvėpavimo sistemos segmento:

1. Rinitas – nosies gleivinės uždegimas, pasireiškiantis sloga ir nosies užsikimšimu.

2. Faringitas – gerklės skausmas ir paraudimas.

3. Sinusitas – prienosinių ančių uždegimas, kuris gali sukelti galvos skausmą ir spaudimo jausmą veide.

4. Laringitas – balso stygų uždegimas, dėl kurio gali atsirasti užkimimas ar net balso netekimas.

Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo gripo?

Ir gripas, ir peršalimas yra kvėpavimo takų infekcijos, tačiau juos sukelia skirtingi virusai ir turi skirtingus simptomus:

1. Simptomų stiprumas:

– Peršalimas paprastai pasireiškia lengvais simptomais: sloga, čiauduliu, lengvu gerklės skausmu.

– Gripas pasireiškia staiga ir stipriai: aukšta temperatūra, stiprus nuovargis, raumenų skausmas.

2. Komplikacijos:

– Peršalimas retai sukelia komplikacijas.▫

– Gripas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas.

3. Trukmė:

– Peršalimas dažniausiai trunka 5–7 dienas.

– Gripo simptomai gali trukti iki dviejų savaičių.

Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?

1. Higiena:

– Dažnai plauti rankas muilu.

– Vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną.

– Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

2. Imuniteto stiprinimas:

– Sveikai maitintis, gausiai vartoti vaisius ir daržoves.

– Išlikti fiziškai aktyviems.

– Pakankamai miegoti ir vengti streso.

3. Apsauga nuo kontakto:

– Vengti artimo kontakto su sergančiais.

– Jei sergate, kosėkite ir čiaudėkite į alkūnės linkį.

Šaltiniai:

  1. Turner, R. B. (2001). The common cold: Causes and treatments. Journal of Clinical Virology, 19(2), 87-92.
  2. Eccles, R. (2005). Understanding the symptoms of the common cold and influenza. The Lancet Infectious Diseases, 5(11), 718-725.
  3. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Cold versus flu. Retrieved from https://www.cdc.gov/flu/symptoms/coldflu.htm.
Paskelbta

Kas pasikeičia organizme žiemą

?? Kodėl ašaros šaltyje neužšąla?

?? Ar drebulys padeda sušilti?

?? Pasivaikščiojimai žiemą padeda išvengti peršalimo ligų?

✔ Prasidėjus žiemai ir atvėsus orams mūsų organizmas persitvarko. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių.

Žiemą organizmas pradeda eikvoti daugiau energijos, nes užtikrina ne tik standartines funkcijas, bet ir kūno temperatūrą palaiko, t. y. žiemą įjungiamas organizmo „centrinis šildymas” kūno šilumai palaikyti. Tai nuostabus Dievo sukurtas mechanizmas, neleidžiantis mums sušalti lauke. Visi šie procesai įjungiami automatiškai.

▫ AKYS

Kodėl šaltyje žmonių akys neužšąla?

1. Mūsų akyse nėra šalčiui jautrių nervų galūnėlių, todėl akimis šalčio nejaučiame taip, kaip, pavyzdžiui, rankomis ar nosimi.

2. Išorinis akies paviršius nuolat drėkinamas, bet tai nėra vien vanduo. Jame yra druskų, kurios neleidžia skysčiui užšalti.

3. Kai aplinkos temperatūra nukrenta, pradeda veikti organizmo termoreguliacinė sistema, kuri padidina kraujo pritekėjimą į akis ir neleidžia joms sušalti.

4. Didžioji akies dalis yra akiduobėje – kaukolės įduboje, o akies išorę visada galima uždengti voku.

▫ NOSIS

Žiemą pasigamina daugiau antikūnų, kurie padeda kovoti su įvairiomis šaltuoju metų laiku būdingomis infekcijomis.

Nosis – tai pagrindinis įėjimas orui. Jos užduotis – išvalyti orą nuo visų nešvarumų, šiukšlių ir mikrobų.

Lauke oro temperatūra gali būti -35°C, tačiau perėjęs 9 cm ilgio nosies landą, jis patenka į gerklas sušilęs iki +37°C. Štai kokį nepaprastą oro kondicionierių turime!

▫ TERMOREGULIACIJA

Kadangi žmogaus kūno temperatūra paprastai yra pastovi, o aplinkos temperatūra nuolat kinta, organizmas turi greitai keisti šildymo intensyvumą. Žmogaus termoreguliacijos sistemos centras yra pagumburyje.

Jei receptoriai signalizuoja apie atšalimą, pagumburis duoda nurodymą sutraukti poodines kraujagysles ir suaktyvinti skersaruožių raumenų susitraukimus: drebulys ir žąsies oda naudojami kaip šildančios procedūros.

Žąsies odos efektas (kai plaukai šiaušiasi) – tai Kūrėjo sukurtas apsauginis mechanizmas. Mat plaukai tokioje padėtyje sudaro šilumos skydą, sulaikantį šiltą orą prie kūno. Taip šaltas oras mažiau gali cirkuliuoti prie jautrios odos.

Drebulys – įspūdingas organizmo įgimtas apsaugos mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo šalčio. Drebulys – tai daugybė mažų raumenų susitraukimų, kurių dėka išsiskiria šiluma, kas padeda padidinti šilumos gamybą 5 kartus. Drebulys stebėtinai veiksmingai palaiko kūno temperatūrą, bent jau trumpą laiką. Nors pats savaime jis nekelia rimto pavojaus sveikatai, tačiau yra signalas, kad reikia sušilti.

Kraujagyslių susiaurėjimas kaitaliojasi su išsiplėtimu – tokie svyravimai apsaugo odą nuo stipraus šalčio ir užtikrina, nors ir ne pastovų, bet pakankamą deguonies tiekimą. Šis reiškinys paaiškina nosies ir rankų paraudimą šaltyje.

Kai tik atsiduriame lauke, galūnių aprūpinimas krauju persiskirsto. Tai sumanus mechanizmas, leidžiantis perskirstyti šilumą, siekiant apsaugoti smegenis ir vidaus organus. Štai kodėl pirmiausia nušąla ausys, rankų ir kojų pirštai.

▫ HORMONAI

Žiemą organizmas gamina daugiau melatonino – hormono, atsakingo už paros laiko atpažinimą ir miegą. Todėl lengviau užmigti, greičiau atsinaujina ląstelės, sulėtėja senėjimo procesai, normalizuojasi virškinimas.

Šaltyje intensyviai gaminasi serotoninas – laimės hormonas. Sustiprėja autonominė nervų sistema: jau po valandos pasivaikščiojimo esate atsparesni stresui. Sumažėja nervingumas ir atsiranda ramybė. Šaltas oras yra pusantro karto labiau prisotintas deguonies nei šiltas.

▫ PASIVAIKŠČIOJIMAI ŽIEMĄ

Žema temperatūra suaktyvina organizmo gynybines jėgas, suaktyvina kraujotaką ir stimuliuoja ląstelių biologinį aktyvumą. Todėl po pasivaikščiojimų žiemą oda tampa gaivi, lygi, elastinga ir įgauna rausvą atspalvį.

Pasivaikščiojimai ir ypač aktyvus žiemos sportas (slidinėjimas, čiuožimas ir kt.) suaktyvina kraujotaką ir palaiko raumenų tonusą, todėl gydytojai ypač rekomenduoja naudotis tuo sveikatai, grožiui ir ilgaamžiškumui palaikyti.

Taigi, šaltas oras padeda išvengti peršalimo ligų ir palaikyti imuninę sistemą.

❗Žmogaus kūnas yra sudėtingiausias ir unikaliausias organizmas pasaulyje, kas nurodo ir daug pasako apie jo Kūrėjo išmintį ?.

Paruošta pagal: bible-facts.org

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM