Žyma: Imunitetas

Paskelbta

Kodėl saulė svarbi ir žiemą – net kai vitaminas D nesigamina?

Kartais gali kilti mintis:
„Saulė žiemą beveik nenaudinga – juk vitaminas D nesigamina.“

Iš tiesų mūsų platumose nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario UVB spindulių nepakanka vitamino D sintezei odoje. Tačiau tai nereiškia, kad žiemos saulė organizmui nereikalinga.

Vitaminas D – tik viena iš daugelio saulės funkcijų.
Saulės šviesa veikia žmogaus organizmą daug plačiau ir giliau.

Saulė ir vidinis biologinis laikrodis

Saulės šviesa – stipriausias mūsų vidinio biologinio laikrodžio reguliatorius.

Kai ryte į akis patenka natūrali dienos šviesa (net ir žiemą, net jei dangus debesuotas), smegenys gauna signalą: „Prasidėjo diena.“

Tai:

  • stabilizuoja hormonų veiklą,
  • padeda reguliuoti kortizolio išsiskyrimą,
  • vakare skatina tinkamą melatonino gamybą,
  • gerina miego kokybę.

Net jei vitaminas D tuo metu nesigamina, rytinė šviesa per akis padeda mūsų biologiniam laikrodžiui išlikti suderintam su paros ritmu.

Saulė ir nuotaika

Mažesnis buvimas šviesoje siejamas su sumažėjusia serotonino gamyba.
Serotoninas – neuromediatorius, susijęs su:

  • emocine pusiausvyra,
  • motyvacija,
  • energija,
  • atsparumu stresui.

Neatsitiktinai žiemą dažniau pasireiškia sezoninis nuotaikos pablogėjimas.
Net trumpas buvimas dienos šviesoje gali padėti sušvelninti šiuos pokyčius.

Saulė ir imuninė sistema

Imuninė sistema reaguoja į šviesą ne tik per vitamino D mechanizmus.
Žiemą šis poveikis silpnesnis, tačiau šviesa vis tiek:

• padeda reguliuoti hormonų ritmą,
• veikia uždegiminių procesų pusiausvyrą,
• prisideda prie bendro organizmo atsparumo.

Todėl net ir žiemą trumpas buvimas dienos šviesoje turi fiziologinę reikšmę.

Išvada

Žiemą Lietuvoje:

  • vitamino D sintezė beveik nevyksta,
  • kūno apnuoginti neįmanoma,
  • saulė pakyla žemai.

Tačiau vis tiek verta:

✔ kasdien bent 20–30 minučių pabūti lauke dienos metu
✔ ryte leisti natūraliai šviesai patekti į akis
✔ pasivaikščioti net debesuotą dieną

Net ir apsiniaukusią dieną lauko šviesa yra gerokai stipresnė už įprastą patalpų apšvietimą.

Pabaigai

Šventajame Rašte sakoma:
„Smagi dienos šviesa, malonu akims matyti saulę.“ (Mokytojo 11, 7)

Ši eilutė skamba paprastai, bet joje slypi gili išmintis.
Saulė nėra tik šviesos šaltinis – ji yra gyvybės ir pusiausvyros dalis.

Todėl net ir žiemą verta kasdien išeiti į lauką.

Paskelbta

Padeda palengvinti peršalimą ir uždegimą bei palaikyti gijimą iš vidaus

Ar esate pastebėję, kad kartais net paprasčiausia šiluma gali padaryti stebuklus?
Kai gerklė peršti, kai užsikemša nosis, kai pečiai sustingsta — pakanka kelių minučių šilumos, ir kūnas tarsi atsipalaiduoja, ima kvėpuoti lengviau.

Tam tikslui galima panaudoti paprastas infraraudonųjų spindulių lempas, kurios skleidžia malonią, sausą šilumą.

Šių lempų poveikis:

  • Mažina raumenų įtampą. Šiluma atpalaiduoja raumenis, ypač kakle, nugaroje, pečių juostoje.
  • Gerina kraujotaką. Šiluma plečia paviršines kraujagysles, todėl mažėja skausmas ir sustingimas.
  • Gali palengvinti peršalimo simptomus. Daugeliui žmonių padeda, kai šiluma nukreipiama į sinusų sritį — atsipalaiduoja įtampa, lengviau kvėpuoti.
  • Sumažina skausmą. Naudingos esant paviršiniams skausmams, lengviems sąnarių uždegimams, mėšlungiui.

Tačiau yra ir dar platesnio veikimo šviesos terapija — raudonos ir artimos infraraudonos šviesos (RLT / PBM) lempos.
Jos net nešildo – jos veikia ląsteles iš vidaus. Skamba kaip fantastika, bet tai pagrįsta mokslu.

Raudona šviesa (~660 nm):

Tai šviesa, kurią sugeria mūsų ląstelių mitochondrijos — mažos „elektrinės“.

  • skatina kolageno gamybą
  • mažina odos uždegimą
  • pagreitina žaizdų ir randų gijimą
  • ramina aknės židinius
  • gerina odos toną ir elastingumą
  • veikia paviršinius audinius

Artima infraraudona šviesa (~850 nm):

Ji prasiskverbia žymiai giliau — iki 3–5 cm.

  • mažina giliuosius uždegimus
  • padeda raumenims ir sąnariams
  • spartina atsistatymą po fizinio krūvio
  • ramina nervų uždegimus
  • gerina limfos tekėjimą
  • greitina audinių gijimą

Ši šviesa neveikia kaip paprasta šiluma.
Ji veikia ląstelių energijos gamybą (ATP) ir padeda kūnui atsinaujinti greičiau ir giliau.

Kuo tai svarbu peršalimo ir uždegimų atveju?

Paprastos IR lempos:

  • sušildo
  • atpalaiduoja
  • sumažina paviršinį skausmą
  • palengvina sinusų diskomfortą

Raudona + artima IR šviesa:

  • mažina ląstelių uždegimą
  • gerina imuninės sistemos aktyvumą
  • spartina gijimą
  • padeda tiek paviršiuje, tiek giliai
  • gali sumažinti užsitęsusį sinusų uždegimą
  • gerina kraujotaką ne tik odoje, bet ir gilesniuose audiniuose

Tai jau nebe tiesiog šiluma — tai regeneracija.

Kada kurias rinktis?

Jei tikslas – peršalimo palengvinimas, raumenų įtampa, sinusų spaudimas: tinka paprasta šiluminė IR lempa.

Jei tikslas – odos atjauninimas, gilesni uždegimai, randai, sąnarių skausmai, audinių gijimas: reikia raudonos + artimos infraraudonos šviesos terapijos.

Abi naudingos, bet skirtingai — jų veikimo principai kardinaliai skiriasi.

Linkiu jums sveikatos

Paskelbta

Herpes išbėrimas po ligos: priežastys ir natūralūs gydymo būdai

Herpes išbėrimas (paprastai sukeltas herpes simplex viruso – HSV-1) dažnai pasirodo virusinės infekcijos pabaigoje dėl šių priežasčių:

1. Imuninės sistemos susilpnėjimas

Kovodamas su virusine infekcija (pvz., gripu ar peršalimu), organizmas išnaudoja daug energijos ir resursų. Nusilpus imuninei sistemai, aktyvuojasi latentiniai virusai, tokie kaip herpes simplex virusas, kuris daugelį metų gali išlikti organizme ir „miegoti“. Kai organizmo gynyba susilpnėja, herpes virusas atsinaujina ir sukelia pūslelinę ant lūpų ar nosies.

2. Stresas organizmui (karščiavimas, uždegimas, dehidratacija)

Aukšta temperatūra ir uždegiminiai procesai gali išprovokuoti HSV-1 aktyvavimą. Jei buvo stiprus karščiavimas (pvz., 39–40 °C), tai gali tapti „trigeriu“ herpeso paūmėjimui.

3. Nuovargis ir miego trūkumas

Po ligos organizmui reikia laiko atsigauti. Jei nepavyksta gerai pailsėti, tai gali sudaryti palankias sąlygas herpesui suaktyvėti.

4. Kitų ligų ar vaistų poveikis

Kartais pūslelinę gali paskatinti antibiotikai (jei buvo antrinė bakterinė infekcija), nes jie gali pakeisti organizmo mikrobiotą ir netiesiogiai paveikti imunitetą. Taip pat, jei ligos metu buvo mažiau valgoma, suvartojama mažiau cinko ar vitaminų (ypač B grupės ir C), tai gali paskatinti HSV aktyvumą.

Kaip išvengti pūslelinės po ligos?

  • Pailsėti ir atkurti organizmo atsargas (miegas, subalansuota mityba).
  • Gerti pakankamai skysčių, kad organizmas greičiau atsistatytų.
  • Vengti tiesioginių saulės spindulių ant lūpų, nes UV spinduliai gali dar labiau aktyvuoti herpes virusą.
  • Jei herpes dažnai kartojasi, galima vartoti specialius tepalus su acikloviru (pvz., Zovirax).

Natūralios priemonės herpes išbėrimams gydyti:

1. Arbatmedžio aliejus

  • Turi antivirusinių ir priešuždegiminių savybių.
  • Gali būti tepamas tiesiai ant pūslelių (sumaišytas su baziniu aliejumi, pvz., kokosų ar alyvuogių).

2. Cinko tepalas

  • Padeda greičiau sugyti odai ir gali slopinti herpes viruso dauginimąsi.
  • Tepamas tiesiai ant pūslelių.

3. Propolio ekstraktas

  • Bičių produktas, pasižymintis antivirusinėmis savybėmis.
  • Tepamas ant išbėrimų, kad pagreitintų gijimą.

4. Alyvuogių lapų ekstraktas

  • Turi stiprų antivirusinį poveikį.
  • Gali būti vartojamas vidiniu būdu arba tepamas ant pažeistos vietos.

5. Česnakas

  • Natūralus antivirusinis ir antibakterinis produktas.
  • Supjaustytą česnako skiltelę galima trumpam pridėti prie pūslelių (bet gali dirginti odą).

6. Medus

  • Drėkina pažeistą vietą ir padeda greičiau atsinaujinti odai.
  • Tepamas tiesiai ant išbėrimo.

7. Ramunėlių ar melisos nuovirai

  • Ramunėlės mažina uždegimą, o melisa turi antivirusinių savybių.
  • Nuovirą galima naudoti kaip kompresą ant pūslelių.

Kaip išvengti viruso perdavimo kitiems?

  • Neliesti pūslelių rankomis – jei palietėte, iškart nusiplaukite rankas su muilu.
  • Nenaudoti bendrų daiktų – lūpų balzamo, rankšluosčių, stalo įrankių ar puodelių.
  • Vengti bučinių ir artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač su vaikais ir asmenimis su susilpnėjusia imunine sistema.
  • Jei įmanoma, dėvėti kaukę – ji padeda išvengti rankų kontakto su veidu ir lūpomis, kas gali sumažinti viruso plitimo riziką.
  • Keisti dantų šepetėlį po herpeso paūmėjimo, nes virusas gali likti ant šerelių ir vėl suaktyvėti.

Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiems, kurie susiduria su herpes viruso paūmėjimais po ligos! Būkite sveiki 🙂

Papildoma literatūra ir šaltiniai

Paskelbta

Limfinė sistema: organizmo gynybos ir detoksikacijos pamatas

Limfinė sistema – tai svarbus žmogaus organizmo mechanizmas, atsakingas už skysčių apytaką, imunines funkcijas ir toksinų pašalinimą. Ji veikia kaip papildoma kraujotakos sistema, glaudžiai susijusi su venų sistema ir turinti panašią struktūrą – vožtuvus, kurie neleidžia limfai grįžti atgal. Limfinė sistema apima limfagysles, limfinius mazgus, latakus, kamienus ir kapiliarus, ir atlieka svarbius vaidmenis organizmo sveikatai.

Limfinės sistemos funkcijos ir svarba

  1. Medžiagų apykaitos produktų pašalinimas: Limfinė sistema perneša medžiagų apykaitos atliekas iš audinių ir organų, jas filtruoja ir neutralizuoja, grąžindama išvalytą limfą į kraujotaką, kur ji pasiekia širdį.
  2. Skysčių balansas: Limfa padeda pernešti skysčių perteklių iš audinių ir organų į kraują, užkertant kelią patinimams.
  3. Skysčių saugykla: Limfinė sistema taip pat atlieka svarbią saugyklos funkciją, kad užtikrintų tinkamą skysčių balansą organizme.
  4. Imuninės ląstelės: Limfoje bręsta imuninių ląstelių, kurios padeda kovoti su infekcijomis ir ligomis.

Limfinės sistemos struktūra

Limfinę sistemą sudaro įvairūs organai ir struktūros:

  • Limfagyslės: Su vožtuvais, užtikrinančiais vienpusį limfos tekėjimą. Limfagyslių užsikimšimas gali sukelti edemą.
  • Limfmazgiai: Randami kūno lenkimuose, tokiose vietose kaip alkūnės, pažastys, kirkšnis, krūtinė ir pilvas. Čia vyksta organizmo imuninis atsakas – sunaikinamos bakterijos ir virusai.
  • Limfiniai latakai: Didieji latakai, tokie kaip krūtininis limfinis latakas, padeda pernešti limfą. Kvėpavimo judesiai palengvina limfos tekėjimą.
  • Raumenų siurblys: Raumenų susitraukimai padeda greičiau pernešti limfą per organizmą, todėl fizinis aktyvumas yra esminis norint palaikyti limfos judėjimą.

Svarbiausi limfinės sistemos organai

  1. Užkrūčio liauka (Thymus) – čia bręsta imuninės sistemos ląstelės, tačiau su amžiumi ji atrofuojasi.
  2. Kaulų čiulpai – centrinis kraujodaros organas, kuris gamina kraujo ląsteles.
  3. Blužnis – didžiausias limfoidinis organas, kuris atsakingas už limfocitų brandinimą ir bakterijų pašalinimą.
  4. Tonzilės (migdolai) – apsaugo organizmą nuo infekcijų, patenkančių per kvėpavimo takus.

Limfinės sistemos ir imuniteto ryšys

Limfmazgiai, esantys visame kūne, yra pirmieji, kurie reaguoja į infekcijas. Kai kūnas kovoja su infekcija, limfmazgiai dažnai išsiplečia, kaip matome peršalimo ar gripo atveju, kai kaklo limfmazgiai padidėja. Tai rodo organizmo atsaką į virusų ar bakterijų invaziją.

Kodėl svarbu palaikyti sveiką limfinę sistemą?

Tinkamas limfos tekėjimas užtikrina ne tik detoksikaciją, bet ir stiprų imunitetą. Limfos stagnacija gali sukelti įvairias problemas, įskaitant edemą ir silpnesnį atsparumą ligoms. Norint palaikyti sveiką limfinę sistemą, svarbu užsiimti fizine veikla, giliai kvėpuoti ir pasirūpinti gera kraujotaka.

Norint palaikyti sveiką limfinę sistemą, svarbu:

  1. Judėjimas: Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, tempimo ir lankstumo pratimai ar šokinėjimas ant batuto.
  2. Pakankamas vandens kiekis: Gerkite ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną.
  3. Sveika mityba: Valgykite daug šviežių vaisių, daržovių ir venkite perdirbto maisto.
  4. Masažai: Limfodrenažinis masažas padeda suaktyvinti limfos tekėjimą.
  5. Kvėpavimas: Giliai kvėpuokite – tai natūraliai stimuliuoja limfos judėjimą.

***********

Žmogaus kūnas – tai nuostabus ir tobulai suderintas kūrinys. Kiekviena ląstelė, organas ar sistema atlieka savo unikalią, tačiau nepaprastai svarbią funkciją. Limfinė sistema yra puikus pavyzdys – ji ne tik padeda palaikyti skysčių balansą ir apsaugoti mus nuo ligų, bet ir demonstruoja, kaip kiekvienas kūno elementas yra tarpusavyje susijęs.

Dievas, kurdamas žmogų, apgalvojo net mažiausias detales. Nėra „nereikalingų organų“ ar funkcijų – viskas sukurta su tikslu ir išmintimi. Net tokie organai kaip apendiksas, apie kurių reikšmę neseniai sužinojome, turi savo svarbų vaidmenį mūsų sveikatai.

Ši sistema primena, kad mūsų kūnas – Dievo dovana, kuriai turime skirti dėmesio ir pagarbos. Kai suvokiame, kaip nuostabiai ir preciziškai esame sukurti, kyla dėkingumas Kūrėjui už šį stebuklingą gyvenimo mechanizmą. Rūpinkimės savo kūnu ir sveikata, nes tai yra vienas iš būdų išreikšti pagarbą Tam, kuris mus sukūrė.

***********

Tikiuosi, šis straipsnis padėjo geriau suprasti limfinės sistemos svarbą organizmui ir jos priežiūros būtinybę! Būkite sveiki!

Paskelbta

Apsauga nuo virusinių infekcijų

Pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama patalpų oro drėgmė yra būtini kvėpavimo takų, ypač nosies ir apatinių kvėpavimo takų gleivinės imunitetui užtikrinti.

Saugokite savo sveikatą. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Šaltiniai:

WHO: Influenza, an Unpredictable Threat

Dry air and mucous membrane immune response

The Common Cold: How We Catch It and Treat The Symptoms

Paskelbta

Kaip sustiprinti organizmą

Organizmo jautrumas infekcijoms priklauso nuo imuninės sistemos būklės, kurią gali susilpninti šie veiksniai:

  1. Peršalimas ir miego stoka – mažina organizmo atsparumą.
  2. Fizinio aktyvumo trūkumas – silpnina kraujotaką ir organizmo tonusą.
  3. Dažnas užteršto oro įkvėpimas – dirgina kvėpavimo takus ir silpnina jų apsaugą.
  4. Nesveikas mitybos racionas – per daug riebalų ir cukraus, per mažai daržovių ir vaisių blogina imuninės sistemos darbą.
  5. Žarnyno mikroflora – disbalansas silpnina imunitetą.
  6. Lėtinis stresas – hormonų pusiausvyros sutrikimai mažina apsaugines jėgas.
  7. Higiena ir skysčiai – netinkama higiena bei nepakankamas vandens vartojimas apsunkina organizmo detoksikaciją.

Svarbu žinoti, kaip kasdieniai įpročiai veikia sveikatą ir padeda išlaikyti organizmo atsparumą.

!!! Organizmo imuninės sistemos darbas tampa efektyvus tik laikantis sveikos gyvensenos, kuri remiasi aštuoniais pagrindiniais sveikatos principais:

  1. Mityba – subalansuota, turtinga augaliniais produktais.
  2. Saulės šviesa – būtina vitamino D sintezei ir nuotaikai gerinti.
  3. Judėjimas – reguliari fizinė veikla.
  4. Oras – švaraus oro svarba.
  5. Poilsis – kokybiškas miegas ir atsipalaidavimas.
  6. Vanduo – pakankamas vandens gėrimas ir grūdinimasis.
  7. Saikingumas – susilaikymas nuo visko, kas kenkia ir saikingumas visame, kas naudinga.
  8. Pasitikėjimas Dievu ir streso valdymas – dvasinė ramybė ir psichologinė sveikata.

Šie principai užtikrina harmoniją ir stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Rūpinkimės savo sveikata.

RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM