Šuo Rudis gulėjo minkštoje pievoje. Pro šalį ėjo gydytojas Aloyzas.
– Aloyzai! Kaip gera! Žolytė, saulutė. Bet dar geriau, tiesiog dabar – į mišką! Ten galima bėgioti iki soties! Pasikviesiu visus savo draugus ir mes eisime į mišką, tiesiog dabar.
Rudis norėjo bėgti, bet gydytojas jį sulaikė:
– Palauk, neskubėk. Pasakyk, ar žinai apie pavojus miške?
– Kokie dar pavojai miške? – nusijuokė Rudis. – Tigrai pas mus nesiveisia ir meškų nėra…
– Tigrai ir meškos – tai matomi pavojai. Tačiau klastingesni už juos – nematomi pavojai. Ką tu žinai apie erkes?
– Na…mažos tokios… Gyvena medžiuose, kartais ant ko nors nušoka.
Šį kartą gydytojas nusijuokė:
– O štai ir ne. Eerkės medžiuose negyvena, o prie žmogaus ir gyvūno prikimba tik žolėje arba krūmuose. Ir ropoja tada į viršų, kad surastų vietą įsisiurbti į kūną. Ir iš tikrųjų, jos labai mažos, sudėtinga jas pastebėti.
– Na ir kas čia baisaus? Pagalvok tik, uodai kandžiojasi ir erkės taip pat!
– Erkės pavojingos tuo, kad gali pernešti labai sunkias ligas. Kai ji įsisiurbia, gali mus užkrėsti. Štai tu dabar gulėjai pievoje, erkė gali būti ir čia. Todėl po pasivaikščiojimų gamtoje visada reikia save apsižiūrėti. Ir jei pastebėjai erkę, nereikia pačiam jos traukti, bet būtinai parodyti suaugusiems. Jie ištrauks ją taip, kad galvutė nepasiliktų odoje, ir jei nuspręs, kad tai reikalinga, nuneš erkę ištirti.
– Tada reikia rengtis taip, kad erkė nerastų angos rūbuose, – nusprendė Rudis.
– Taip, teisingai! Einant į mišką, geriau dėvėti uždarus rūbus ir galvos dangalą.
– Gerai, bėgu apsirengti!
– Palauk! Koks tu nekantrus! – vėl sustabdė Rudį Aloyzas. – O kiti pavojai?
– Taip pat nematomi?- plačiai atmerkęs akis, paklausė Rudis.
– Tu pamiršai apie laukines bites ir vapsvas. Jos susierzina nuo triukšmo ir aitraus kvapo. Netriukšmaukite miške – netrukdykite miško gyventojams. Būkite miške atsargūs. Jeigu pamatėte bitę ar vapsvą, nereikia šaukiant bėgti nuo jų. Sustokite, nutilkite, nereikia daryti staigių judesių. Jeigu bijote bičių ir vapsvų, geriau apsirengti baltais rūbais. Taip daro bitininkai. Jeigu įkando bitė ar vapsva, taip pat reikia pasakyti suaugusiems, kad dezinfekuotų įkandimo vietą ir ištrauktų geluonį, o taip pat reikia stebėti, kad nebūtų alerginės reakcijos.
– Ačiū, gydytojau, dabar galima eiti?
– Taip, visa kita tu jau žinai. Eik ir gerai pasiruošk žygiui į mišką.
– Būtinai! Ir draugams papasakosiu, kad jie žinotų, kaip apsisaugoti nuo miško pavojų.
Paruošta pagal: http://chudostranichki.ru/lesnye-opasnosti/
Veikėjų vardai pakeisti.
