Sveikos gyvensenos tinklalapis
„Visa jūsų laimė, ramybė, džiaugsmas ir sėkmė priklauso nuo nuoširdaus, gyvo tikėjimo Dievu. Šis tikėjimas padės jums paklusti Dievo įsakymams. Jūsų pažinimas ir tikėjimas Dievu yra stipriausia priemonė sulaikyti jus nuo visokio blogio ir galingiausia paskata siekti gėrio.“ (Вести для молодёжи, BM 410.2)
„Šešis kartus iš bėdos jis tave gelbės, o septintą kartą nelaimė tavęs nebepalies. Bado metu jis atpirks tave nuo mirties, o kare – nuo kalavijo pavojaus. Nuo ilgų liežuvių rykštės būsi apgintas, negandoms siaučiant aplinkui nedrebėsi.“ (Biblija, Jobo 5, 19-21)
„VIEŠPATS padarys tave galva, o ne uodega, tu visuomet būsi viršuje ir niekada apačioje, jei tik klausysi ir ištikimai laikysiesi VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų, kuriuos tau šiandien duodu.“ (Biblija, Pakartoto įstatymo 28, 13)
Šiandien, švenčių dienomis daug girdime palinkėjimų – daugiau gerumo mūsų širdyse. O kur rasti to gerumo „sandėlius“?
Patyrinėkime giliau Betliejaus istoriją. Iš tikro tai neišsemiama tema. Joje slypi „Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmė“ (Romiečiams 11, 33).
✔ Dievo Sūnus iškeitė dangaus sostą į ėdžias, o garbinančių angelų bendrystę į tvarto gyvulėlius. Jėzaus gyvenimas – tai kontrastas žmogiškam išdidumui ir pasitenkinimui savimi. Tačiau tai buvo tik Jo stebėtino nusižeminimo pradžia. Begalininiu pažeminimu Dievo Sūnui būtų buvę prisiimti žmogaus prigimti net tada, kai Adomas dar buvo neprasikaltęs Edene. Bet Jėzus priemė žmogiškają prigimtį tuomet, kai žmonija jau buvo nualinta keturis tūkstančius metų trukusio nuodemės jungo. Kaip kiekvienas Adomo vaikas, Jis prisiėme didžiojo paveldimumo dėsnio pasekmes. Kokios šios pasekmės, parodo Jo žemiškųjų protėvių istorija. Jis atėjo su tokiu paveldu, kad dalytųsi su mumis sielvartu ir pagundomis, ir parodytų mums gyvenimo be nuodemės pavyzdį.
✔ Dievas leido ateiti Savo Sūnui, bejėgiui kūdikiui, kuriam nesvetimas buvo žmogiškas silpnumas. Viešpats leido Jėzui susidurti su kasdieniais žmogaus gyvenimo pavojais, grumtis kovoje, kurioje turi grumtis kiekvienas žmogaus vaikas, ir rizikuoti patirti nesėkmę bei amžiną pražūtį.
✔ „Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė Pats Save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.“ (Filipiečiams 2, 6–8)
❗Štai Dievo MEILĖ mums. Stebėkis, o dangau! Būk apstulbinta, o žeme! Jis nepagailėjo dėl mūsų Savo Sūnaus! Tai tikrasis gerumo ir meilės šaltinis!
Ieškokime ir pažinkime šių turtų šaltinį – Jėzų Kristų.
Paruošta pagal E. Vait knygą „Su meile iš Dangaus“
„Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“ (Biblija, 1 Korintiečiams 3, 16)
Sąvoka, kad žmogus turi būti Dievo šventykla, Jo šlovės apreiškimo buveinė, turi tapti didžiausiu stimulu rūpintis ir gerinti savo fizinės sveikatos jėgas.
Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 191 p.
„O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.“ (Biblija, arba Šventasis Raštas, 1 Tesalonikiečiams 4, 16.17)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 176 psl.
