Dievo Meilė – Puslapis 19

2023-05-112025-04-02

Dėkingumas išstumia nerimą

Ar dažnai nerimaujate? Kaip susidoroti su augančiu nerimu?

„Kartais jaučiu, kad nebevaldau savo gyvenimo. Žinoma, suprantu, kad nerimas nieko neišspręs, bet kaip galiu nesijaudinti, juk visur nusikaltimai“.

„Kiek mažai žmonių, kuriais galiu pasitikėti; negaliu niekuo pasikliauti“.

Ar jums pažįstamos šios mintys? Daugelis žmonių nerimo amžiuje stengiasi išlaikyti ramybę, tačiau jiems tai nelabai pavyksta.

Mūsų nerimas tai būdas atsikratyti kažkokio didesnio skausmo. Nerimas tai tam tikra auka, kurią atiduodame pagerbdami nežinomą ateitį, tikėdamiesi, kad nieko blogo mums nenutiks.

Atėjusį į gamyklą, naktinės pamainos budėjimą, sargą įspėjo apie nedidelę dėžę, kuri buvo palikta pakrovimo aikštelėje. Ant dėžės iš visų pusių buvo užrašyta: „ATSARGIAI! NELIESKITE!” Visiems buvo liepta laikytis atokiau nuo šios dėžės, kol vadovybė viską išsiaiškins. Naktinės pamainos sargas prie tos dėžės net kvėpuoti nedrįso. Jis labai apsidžiaugė, kai ryte atvyko viršininko pavaduotojas.

Šis vyras užsidėjo pirštines ir apsauginius akinius. Lėtai ir atsargiai atidarė dėžę. Viduje jis aptiko 25 lenteles su užrašu „ATSARGIAI! NELIESKITE!”

Įsivaizduokite, kiek nerimo ši paslaptinga dėžė sukėlė darbuotojams. Maža dėžutė tapo didelio nerimo šaltiniu.

Dažnai analizuodami savo problemas suprantame, kad jos yra kaip ši dėžutė – iš pirmo žvilgsnio atrodo bauginančiai, bet iš tikrųjų jas galima išspręsti. Kartais mūsų problemos tai ženklas, patariantis keisti kryptį: „Pavojinga, neik šiuo keliu!“ Daugelis problemų galėtų mus kažko išmokyti, jei į jas adekvačiai reaguotume.

Stresą dažniausiai patiriame tada, kai emocijos lenkia protą. Deja, net ir tada, kai suprantame, kas vyksta, neigiamos emocijos taip paprastai neišnyksta. Mes pradedame nerimauti dėl to, kad per daug nerimaujame! Negalime tiesiog liepti sau nesijaudinti. Mums reikia kažko stipresnio, kas nuramintų mūsų širdį ir protą.

Pasak Hans Selye, vieno iš pirmaujančių streso ekspertų, dėkingumas tai veiksmingiausia priemonė susidorojant su stresu. Daugiau nei 20 metų trukusio tyrimo metu Selye išsiaiškino, kad jo pacientai pasveikdavo mokindamiesi būti dėkingi.

Corrie Ten Boom, vienos iš nacių koncentracijos stovyklų kalinė, įkūrė prieglaudą kitiems buvusiems nacių mirties stovyklų kaliniams. Corrie suprato tai, ką vėliau atrado Selye: tie, kurie užslėpė savo širdyje kartėlį, nepasveikdavo. Tie, kurie sugebėjo atleisti, pamiršti ir išmokti dėkingumo, pasveikdavo. Išminčius šį mokslinį principą išreiškė tokiais susimąstyti skatinančiais žodžiais: „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22) Protas ir kūnas taip neatsiejamai susiję, kad dėkingumo dvasia skatina laimės hormonų, vadinamų endorfinais, išskyrimą. Jie suteikia kūnui sveikatos.

Tegul mūsų teigiami jausmai valdo mus, tada būsime sveiki. Bet tai įmanoma, kai susitelkiame ne į savo emocijas, o į Kūrėją, Kuris suteikė mums galimybę gyventi ir rūpinasi mumis sunkiausiais laikais.

Kaip seniai dėkojote Dangiškajam Tėvui? Bendravimas su Visagaliu gali tapti kasdienio gyvenimo dalimi kiekvienam žmogui, o gyrius ir dėkingumas – geriausiai padeda susidoroti su stresinėmis situacijomis.

„Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes Jis geras, nes Jo ištikimoji meilė amžina. Dėkokite dievų Dievui, nes Jo ištikimoji meilė amžina.“ (Psalmių 136, 1. 2)

Autorius: Mark Finley

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2023-05-05

(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 66 psl.)

2023-05-042023-05-04

Poilsio svarba išgijimui ir regeneracijai

(Serijos „Sveikas stuburas” 14 paskaitos apibendrinimas)

??Kaip poilsis susijęs su regeneracija ir išgijimu?

??Kaip visa tai susiję su Dievo palaima?

??Kaip jūs asmeniškai suprantate Dievo palaimą?

Dievo palaima įrašyta mūsų esybėje, mūsų prigimtyje. Patyrinėkime tai.

▫️ Šventame Rašte Pradžios knygos 1 skyriuje parašyta, kad sukūręs pirmąjį vyrą ir moterį, “Dievas palaimino juos, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“.

Kaip Dievas palaimino pirmuosius žmones? Dievo palaiminimas – tai paliepimas daugintis ir pripildyti žemę. Jo žodis turi kuriančiąją galią. Pasakęs “būkite vaisingi ir dauginkitės”, Dievas sukūrė ląstelių dalijimosi mechanizmą, kuriuo grindžiama gyvybės egzistavimo ir pratęsimo galimybė.

▫️ Kad ląstelė pasidalintų, joje turi padvigubėti DNR, turi atsirasti dvi tikslios DNR kopijos. Bet kokia klaida – tai mutacija, kažkokios funkcijos pažeidimas, liga.

Kai prasideda ląstelės dalinimosi procesas, specialūs fermentai аtskiria dvi DNR spiralės gijas kaip užtrauktuką. Kiti fermentai užpildo аntrą pusę. Tokiu būdu gaunamos dvi absoliučiai identiškos kopijos. Biblija pabrėžia, kad gyvybė neatsiranda pati savaime, tai Dievo dovana.

?„Juk Tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose“ rašo psalmių autorius. Kiekvieną kartą naujos gyvybės gimimas, tai Dievo kūryba.

▫️ Mūsų organizmo ląstelės atlieka savo funkcijas, pamažu sensta ir miršta. Organizmo audiniai ir organai atsinaujina iš kamieninių ląstelių. Šis procesas – visų organizmo audinių, organų regeneracijos pagrindas. Oda, kraujo kūneliai, sąnariai ir stuburo tarpslanksteliniai diskai, ir visa kita atsinaujina dėka ląstelių dalijimosi.

Kai Dievas kūrė DNR dvigubėjimo mechanizmą, įdėjo į jį specialų fermentą, kuris praeina ir patikrina naujas kopijas. Jei pastebi ten klaidas, iš karto jas ištaiso. Sukūręs ląstelės dalijimąsi, Dievas jame numatė galimybę atsistatyti DNR, kad vyktų išgijimas, net įsivėlus klaidai. Ta pati jėga, kuri dalina DNR, mus ir gydo. Dievo palaima, tai ne paprasti gražūs žodžiai, tai Dievo sukurtas mechanizmas, kuris ne tik leidžia ląstelei dalintis, bet ir gydo mus!

▫️ Mūsų organizmo ląstelės dirba tam tikru ritmu. Joms reikia ir krūvio, ir poilsio. Nustatyta, kad po 21 val. besiilsinčio žmogaus organizme gaminasi specialūs hormonai ir medžiagos, kurios atstato visus per dieną sukauptus ląstelių ir DNR pažeidimus. Šiam darbui vadovauja hormonas melatoninas ir “poilsio” genas p53❗️

??Melatoninas gaminamas mažytėje kankorėžinėje liaukoje, kuri yra smegenų centre. Melatoninas – galingas antistresinis hormonas; galingas antioksidantas, ginantis nuo laisvųjų radikalų; padedantis greičiau užmigti; saugoti širdį ir kraujagysles, kaulus ir ilginti gyvenimo trukmę. Melatoninas gina mus nuo lėtinio streso, padidina organizmo gebėjimą pakelti nuotaiką ir giliau patirti malonumą.

??P53 geno funkcija – stabdyti ląstelę poilsiui, kad įsijungtų regeneracijos programa. Šis genas užsiima visų pažeidimų ir sutrikimų, padarytų mūsų genams per dieną, remontu. Jis įjungiamas naktinio poilsio metu kiekvienoje ląstelėje.

Kai žmogus eina miegoti, jo genai atrodo kaip nešukuoti plaukai, bet kai jie sutaisomi, jų išvaizda pasikeičia kaip moters, kuri pasidarė šukuoseną. Tai nuostabu!

▫️ Svarbiausia ląstelių dalijimosi procese – genetinę medžiagą perkelti į naujas ląsteles be menkiausio iškraipymo ar klaidos. Todėl pačioje pradžioje, ląstelei ruošiantis dalytis, joje paleidžiamas DNR pažeidimo, atsiradusio dėl netinkamo žmogaus gyvenimo būdo ar nuo jo nepriklausančių veiksnių, atpažinimo mechanizmas.

? Pasirodo, Dievas mus sukūrė gyventi ritmingai – „atėjo vakaras ir išaušo rytas“ – visa tai yra mumyse! Šis genas sužadinamas vakare, ir pradeda veikti nusileidus saulei, o saulei patekėjus, jis baigia savo darbą. Be to, brangiausios poilsio valandos – iki vidurnakčio.

Todėl žmonės, kurie nepaiso poilsio, atima iš savo ląstelių taip reikalingą atsistatymą. Bėgant metams tai sukelia daugybę ligų.

▫️ Mokslininkai nustatė, kad žmogaus organizmui esant lėtinio/ilgalaikio streso būsenoje, sustoja visi augimo ir vystymosi procesai, sustoja organizmo regeneracija, pradeda kauptis DNR pažeidimai, nes hormonas kortizolis neleidžia įsijungti regeneracijos procesams.

Bet jeigu į žmogaus širdį ateina ramybė, ateina meilė, jeigu žmogus sutvarko savo gyvenimą pagal fiziologijos įstatymus, išsiskiria endorfinas. Jis perjungia organizmą į augimo ir dauginimosi režimą, ir įjungia regeneracijos procesą. Štai kodėl Biblija sako, kad Dievo palaima – tai Jo gydanti jėga.

? Kad Dievas galėtų jus išgydyti, Jis nori duoti jums savo ramybę, savo poilsį. Jis nori išspręsti jūsų problemas. Jis sako: „Nustok jaudintis, ateik pas Mane. Ateik pas Mane, pasitikėk Manimi. Galiu išspręsti bet kokias tavo problemas“. Kad galėtume gauti šį išgydymą, turime pasitikėti ir priimti šį Dievo rūpinimąsi mumis. Dievas mus gydo, jeigu tam yra sąlygos.

▫️ Įdomų eksperimentą atliko žinomi Kalifornijos mokslininkai, kurie įrodė, kad būtinas ne tik nakties poilsis, bet ir kassavaitinis poilsis septintą dieną.

„Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną Jis ilsėjosi po visų kūrimo darbų“.

Prisimenate, Dievo žodis turi kuriančią galią. Mūsų genuose Dievas sukūrė mechanizmus, valdančius laiko ritmus. Mūsų organizmui kiekvieną septintą dieną reikia poilsio.

? Kviečiu pažinti ir patirti Dievo meilę ir rūpestį, pasinaudoti Jo įstatymų apsauga, leisti Viešpačiui dirbti jūsų gyvenime, padovanoti jums tai, ką tik Jis gali jums padaryti. Jei priimsite šį sprendimą, tai Dievo galybei ir jėgai nebus ribų atlikti stebuklus, kuriuos Jis trokšta padaryti jūsų gyvenime.

Būkite sveiki!

(Lektorius, gydytojas chirurgas, sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello linki jums geros sveikatos, naudokitės gauta informacija savo labui ?.

Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje ?? ČIA.

Kitos paskaitos iš serijos Sveikas STUBURAS:

13 paskaitą „Siaubas kauluose” rasite ?? ČIA.

12 paskaitą „Genetinis faktorius” rasite ?? ČIA.

11 paskaitą „Osteoporozei NE” rasite ?? ČIA.

10 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 2 dalis ” rasite ?? ČIA.

9 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 1 dalis“ rasite ?? ČIA.

8 paskaitą „Mirtis su saldžiu prieskoniu“ rasite ?? ČIA.

7 paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ rasite ?? ČIA.

6 paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ rasite ?? ČIA.

5 paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ rasite?? ČIA.

4 paskaitą „Surakino nugarą“ rasite ?? ČIA.

3 paskaitą „Kam žmogui raumenys“ rasite ?? ČIA.

2 paskaitą „Karališka laikysena“ rasite ?? ČIA.

1 paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ rasite ?? ČIA.

2023-04-28

2023-04-21

(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 56 psl.)

2023-04-14

Grupė fariziejų ir Rašto aiškintojų atėjo pas Jį, vilkdami siaubo apimtą moterį, kurią jie rūsčiai, nekantriais nuožmiais balsais kaltino septintojo įsakymo pažeidimu. Stumdami ją Jėzaus link, jie, demonstruodami veidmainišką pagarbą Jam, tarė: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O Tu ką pasakysi?“ (Jono 8, 4–5)

Jų apsimestinė pagarba slėpė kruopščiai apgalvotą ir užmaskuotą suokalbį sužlugdyti Jėzų. Jeigu Jis išteisins moterį, bus apkaltintas Mozės Įstatymo paniekinimu. Jeigu Jis ją pasmerks mirčiai, Jis galės būti apskųstas romėnams, kaip pasisavinęs tik jiems priklausančią valdžią.

Jėzus pažvelgė į iš gėdos drebančią auką ir kietaširdžių dvasininkų, neturinčių jokio žmogiško gailesčio, veidus. Nuo tokio reginio Jo tyra dvasia suvirpėjo. Neparodydamas, kad išgirdo jų klausimus, Jis pasilenkė ir, žiūrėdamas į žemę, ėmė kažką rašyti smėlyje.

Nerimdami, kad Jis delsia ir, atrodo, yra abejingas, kaltintojai priėjo arčiau, skatindami Jėzų atkreipti dėmesį į šį reikalą. Tačiau kai jų akys nuo Jėzaus veido nukrypo į grindinį prie Jo kojų, jie nutilo. Ten prieš jų akis buvo užrašytos slaptos jų gyvenimo nuodėmės.

Atsitiesęs Jėzus įbedė akis į susimokiusius vyresniuosius ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ (Jono 8, 7) Ir pasilenkęs vėl rašė.

Jis nepažeidė Mozės Įstatymo ir nesikėsino į Romos valdžios autoritetą. Kaltintojai pralaimėjo. Dabar jų menamo šventumo drabužiai buvo nuplėšti; beribio tyrumo akivaizdoje jie stovėjo kalti ir pasmerkti. Bijodami, kad jų slaptosios nuodėmės gali būti atskleistos daugumai, nukorę galvas ir nuleidę akis jie spruko šalin, savo auką palikę gailestingajam Išgelbėtojui.

Jėzus atsitiesė ir, žvelgdamas į moterį, paklausė: „‘Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?’ Ji atsiliepė: ‘Niekas, Viešpatie.’ Jėzus jai tarė: ‘Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.’“ (Jono 8, 10–11)

Moteris stovėjo prieš Jėzų drebėdama iš baimės. Jo žodžiai „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ nuskambėjo jai kaip mirties nuosprendis. Ji nedrįso pakelti akių į Išgelbėtoją, bet tyliai laukė savo lemties. Savo nuostabai ji matė, kaip jos kaltintojai – praradę žadą ir suglumę – skirstėsi; po to jos ausis pasiekė vilties žodžiai: „Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ Jos širdis susigraudino ir, puolusi Jėzui prie kojų, ji iškūkčiojo savo nuoširdžiausią dėkingumą ir su karčiomis ašaromis išpažino nuodėmes.

Tai buvo jos naujo gyvenimo, tyro ir ramaus, pašvęsto Dievui gyvenimo pradžia. Pakeldamas šią puolusią sielą, Jėzus padarė didesnį stebuklą negu išgydydamas sunkiausią fizinę negalią; Jis išgydė dvasinę ligą, kuri atneša amžiną mirtį. Ši atgailaujanti moteris tapo viena Jo ištikimų sekėjų. Su pasiaukojančia meile ir ištikimybe ji parodė savo dėkingumą už Jo atlaidžią meilę. Šią paklydusią moterį pasaulis tik niekino ir išjuokė, tačiau Nenuodėmingasis pasigailėjo jos silpnumo ir ištiesė jai pagalbos ranką. Nepaisant, kad veidmainiški fariziejai įskundė, Jėzus jai liepė „eiti ir daugiau nuodėmių nebedaryti“.

Jėzus žino kiekvienos sielos aplinkybes. Juo didesnės nusidėjėlių kaltės, tuo labiau jiems reikia Išgelbėtojo. Jo dieviškos meilės ir užuojautos širdis labiausiai krypsta į tą, kuris beviltiškai įpainiotas į priešo žabangus. Savo paties krauju Jis yra pasirašęs žmonijos išlaisvinimo dokumentą.

Jėzus nenori, kad tokia brangia kaina atpirktieji taptų priešo pagundų žaislu. Jis nenori, kad būtume nugalėti ir pražūtume. Tas, kuris sutramdė liūtus duobėje ir vaikščiojo su ištikimaisiais karštose liepsnose, yra pasirengęs darbuotis dėl mūsų, kad sutramdytų bet kokį mūsų prigimties blogį. Šiandien Jis stovi prieš Dievą prie gailestingumo aukuro, pristatydamas maldas tų, kurie trokšta Jo pagalbos. Jis neatstumia verkiančių ir atgailaujančių. Jis atleidžia visiems, ateinantiems pas Jį atleidimo ir išgijimo. Jis nepasakoja visko, ką galėtų apreikšti, tačiau liepia kiekvienai virpančiai sielai būti drąsiai. Kas tik panorės, gali įsitverti į Dievo stiprybę ir susitaikyti su Juo, ir Jis priims.

(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 52-53 psl.)