Dievo Meilė – Puslapis 18

2021-10-25

ATLEISKITE KALTININKAMS

Pasitikėjimas Dievu ir atleidimas išgydė. Kaip? Skaitykite šioje istorijoje.

Kai dar tik pradėjau skaityti Bibliją, man patiko tekstas iš pranašo Izaijo knygos „Nebijok, nes Aš su tavimi…“ (Izaijo 41:10). Atsispausdinau jį ant gražaus paveiksliuko ir pasikabinau virš lovos. Tuo metu man dažnai kildavo kraujospūdis, ko labai bijojau. Žinojau, kad baimė apsunkina situaciją, ir guodžiausi šiuo Biblijos tekstu. Ši gyvenimo su Dievu patirtis man buvo tikras stebuklas. Pradėjau apsieiti be injekcijų. Vaistus gėriau, bet, svarbiausia, baimė pasitraukdavo, kai skaitydavau šį tekstą. Išmokau pasitikėti Dievu.

Mano gyvenime buvo du žmonės, kuriems negalėjau atleisti. Tai mano patėvis ir vyras. Žodžiai iš maldos „Tėve mūsų“ – „ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“ (Evangelija pagal Matą 6:12) – slėgė mane.

Vaikystėje patėvis mane stipriai mušė, tiesiog išliedavo ant manęs savo pyktį. Jaunystėje jis užsiiminėjo boksu, todėl man stipriai kliūdavo. Kai užaugau, skubėjau ištekėti, kad kuo greičiau tapčiau nuo jo nepriklausoma. Vyras buvo geras žmogus, bet iki pirmos taurelės. Kai patėvį paralyžavo, maitinau jį sriubos tyre ir mačiau jį silpną ir nelaimingą. Jis negalėjo kalbėti, gulėjo sutrikęs. Gailėjau jo. Pajutau, kad atleidau ir sieloje tapo lengva. Gailestis patėviui ir užuojauta nugalėjo apmaudą.

Dabar trumpai apie savo vyrą: 15 metų gyvenau su juo kaip ant ugnikalnio. Po to jis rado „didžiąją meilę“. Iš viso jis buvo vedęs 5 kartus, bet daugiau vaikų nebuvo, tik mūsų du. Kai jis išėjo, sūnui buvo 3, o dukrai – 13. Vienas Dievas žino kaip aš išgyvenau. Tik kartą prašiau vyro pagalbos, kai susirgo sūnus, bet jis atsisakė padėti. O galėjo, aš tai žinojau. Vaikus užauginau, turėjau daug sunkumų.

Kai mano buvęs vyras mirė, priėmiau tai ramiai. Ir štai eilinis hipertenzijos priepuolis, o man mintis: „Jei Viešpats mane pasiims, kur aš pateksiu su savo neatleidimu?“

Atsiklaupus prašiau: „ Dieve, žmogus mirė, bet aš negaliu atleisti… Atleisk man ir duok ko prašau, paimk visą mano skausmą! Be tavęs aš negaliu atleisti, duok man atleidimą!“

Visa savo esybe šaukiausi Dievo, o paskui nuėjau į virtuvę išgerti vaistų. Ant palangės pamačiau krikščioniškų giesmių rinkinį ir pagalvojau: „Daugiau nebeverksiu, giedosiu“.

Giedodama staiga pajutau tarsi šilta antklodė būtų uždengusi mane nuo galvos iki kojų. Neįmanoma apibūdinti šio pojūčio. Žinojau, kad tai Dievas padarė! Jis išgirdo mano neviltį ir maldą, Jis pašalino neatleidimo skausmą, daugelį metų gyvenusį manyje, Jis išlaisvino mane!

Noriu visiems paliudyti: Dievas suteikia atleidimą! Jis išgydo giliausias sielos žaizdas, prašykite Jo!

Žaneta Zaiceva

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/proshhajte-obidchikov/

2021-10-14

KAIP APSAUGOTI SMEGENIS NUO SENĖJIMO

Vyresnio amžiaus žmonėms Alzheimerio liga – rimta grėsmė, kai negrįžtamai mirštant nervų ląstelėms, blogėja smegenų funkcijos. 70-mečių tarpe sergančių šia liga pacientų skaičius sudaro 5-7%, o po 85 – jau 43%. Pirmosios šios ligos apraiškos prasideda po 55 metų, todėl turėtume atidžiai stebėti savo sveikatą.

Atėjus senatvei, žmogus vis dažniau pradeda prisiminti savo jaunystę, buvusią energiją ir žvalumą. Ir nors kūnas palaipsniui sensta, protas gali išlikti šviesus ir aktyvus. Tai labai priklauso nuo mūsų.

Sergant Alzheimerio liga – kenčia atmintis, žmogus neprisimena ką tik buvusių įvykių, savo amžiaus, savaitės dienų ir savo adreso. Gebėjimas atpažinti artimus žmones, bendrauti palaipsniui prarandamas. Jei liga progresuoja, žmogus pamiršta, kaip atlikti įprastus dalykus ir nebegali savimi pasirūpinti. Dažniausiai jiems reikia nuolatinės priežiūros, nes tampa bejėgiais kasdieniniame gyvenime. Jie gali pamiršti išjungti dujas ar vandenį, o tai kelia rimtą pavojų aplinkiniams.

Pasak šią ligą tyrinėjančių specialistų, kol kas neįmanoma įvardinti pagrindinės Alzheimerio ligos priežasties. Paveldimas polinkis ir senėjimo procesas tai vienos iš priežasčių. Bet mokslininkai teigia, kad su amžiumi susiję pokyčiai nėra nuosprendis ir ligos galima išvengti, jei laiku atkreipiate dėmesį į savo gyvenimo būdą.

APSAUGOS VEIKSNIAI

1. Smegenys turi būti visada AKTYVIOS. Žmonės, kurie nuolat skaito, įsimena, sužino kažką naujo, domisi gyvenimu – verčia neuronus aktyviai dirbti, tarp smegenų ląstelių sukuria daug nervinių jungčių. Ir jei laikui bėgant, kai kurios ląstelės miršta, tai kitos perima jų funkciją. Net ir išėjus į pensiją, žmogui pageidautina dirbti, daryti tai, kas jam patinka, ir ne tik dėl pinigų, bet pirmiausia smegenų tonuso palaikymui. Ilgas televizoriaus žiūrėjimas neturi teigiamo poveikio.

2. Saikingas ir reguliarus FIZINIS krūvis. Atliekant smegenų energijos apykaitos tyrimus nustatyta, kad senstant susilpnėjus kraujotakai, smegenys gauna gliukozę neproporcingai su deguonimi. Dėl to jose kaupiasi pieno rūgštis, kuri skatina greitą smegenų senėjimą. Šio proceso galima išvengti, aktyviai judant. Saikingas krūvis pagerina vyresnio amžiaus žmonių smegenų kraujotaką. Tačiau per didelis fizinis krūvis ir lėtinis stresas gali sukelti pieno rūgšties perteklių ir Alzheimerio ligą. Todėl fizinis aktyvumas ir saikingas gyvenimo tempas bus dar vienas apsaugos veiksnys.

3. Teisinga MITYBA. Naudingi cholesterolio kiekį mažinantys maisto produktai, tokie kaip riešutai, daržovės ir vaisiai. Reikės atsisakyti visų gyvūninės kilmės riebalų, ypač sočiųjų, ir tokių skanėstų kaip saldainiai; o sausainius, saldžias bandeles vartoti tik retkarčiais. Alkoholis griežtai draudžiamas, nes jis žudo neuronus.

4. Bendravimas su DIEVU maldoje per Bibliją kiekvieną dieną sustiprins ir atnaujins mūsų protą ir gydančiai veiks visą mūsų esybę. Viešpats myli ir laukia kiekvieno žmogaus. Jo rankos ištiestos visiems žmonėms, o ypač tiems, kurių galva pražilo ir oda raukšlėta. Jis paguos, padrąsins ir atnaujins dvasines ir protines jėgas.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-zashhitit-mozg-ot-stareniya/

2021-10-13

Kas T ląstelėms svarbu?

Mūsų imuniteto T ląstelių (limfocitų) pagrindinė užduotis – atpažinti mūsų organizmo priešus ir informuoti apie tai kitas imuniteto ląsteles.

T ląstelėms būtinas jūsų TEIGIAMAS mąstymas. Jeigu atlikote mėgstamus fizinius pratimus arba sėkmingai atlikote kažkokį darbą, ar skaniai pavalgėte, arba išgirdote iš savo sutuoktinio „Aš tave myliu“ – organizmas gamina endorfinus, t. y. laimės ir džiaugsmo hormonus.

Šie hormonai tai signalas visoms mūsų kūno ląstelėms, signalas, kad viskas yra gerai, viskas nuostabu. Tai meilės signalas. Kad gerai veiktų, T ląstelė turi nuolat gauti šį signalą.

Biblijoje 800 tekstų kalba apie džiaugsmą, o 25 – aiškūs nurodymai džiaugtis! Net pačiose blogiausiose situacijose stenkitės rasti priežastį džiaugtis. Negalvokite apie tai, ko neturite ar kad viskas blogai. GALVOKITE APIE TAI, KAD VISKĄ GALIMA PAKEISTI.

Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! (Filipiečiams 4:4)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/t-kletki-ne-vsegda-rabotayut/

2021-09-30

Be PRIKLAUSOMYBIŲ – girtuoklis

Ne vienas gali paliudyti, kaip žmonės, atėję pas Dievą, atsikratė daugybės rimtų negalavimų ir priklausomybių. Pažindami Viešpatį, jie tapo blaivūs, dvasiškai sveiki žmonės, besidžiaugiantys savo atnaujintu gyvenimu.

Štai vienas iš tokių atvejų

Vasaros vakarą grupė žmonių susirinko pas ūkininką paskaityti Bibliją. Patalpa, kurioje vyko susirinkimas buvo pirmame aukšte, durys į gatvę paliktos atviros, kad praeiviai galėtų išgirsti, apie ką čia kalbama.

Tą vakarą pro šalį ėjo girtuoklis, gerai žinomas visoje apylinkėje. Jis sutojo priešais namą ir išgirdo iš kambario skindančius žodžius: “Girtuokliai nepaveldės Dievo karalystės”. Jis supyko ir ėjo toliau, sakydamas sau: “Jeigu taip, tai eisiu ir išgersiu dar vieną didelį bokalą alaus, tada pažiūrėsim!”. Tačiau jis neapsiribojo vienu bokalu. Grįžo namo visiškai girtas, nuėjo miegoti, bet negalėjo užmigti. Ausyse skambėjo žodžiai: „Girtuokliai nepaveldės Dievo karalystės“. Šie žodžiai nedavė jam ramybės! Taip, jis taip pat nepaveldės Dievo karalystės!

Kitą rytą jis susiruošė ir nuėjo į namus, kur išgirdo jį taip palietusius žodžius. Ūkininko namuose jam buvo parodytas kelias pas Jėzų Kristų, Išvaduotoją iš nuodėmės ir kaltės, Kuris gali išlaisvinti žmogų iš alkoholizmo.

Vyras nuoširdžiai atgailavo. Jo gyvenimas pasisuko į gerąją pusę, nes jis rado ramybę Viešpatyje. Taip prasidėjo naujas gyvenimas, laisvas nuo girtavimo. Kadaise buvęs girtuoklystės ir „linksmybių“ vergas, dabar norėjo gyventi tik pagal Viešpaties valią. „Gana, kad praėjusį laiką buvote pasidavę pagonių valiai, gyvendami begėdystėmis, geiduliais, girtavimu, pokyliavimu, išgėrimais ir neleistinomis stabmeldystėmis“. (1 Petro 4:3)

“Jei šiandien išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių […]” (Hebrajams 3:7, 8)

Brangusis, jei Dievas tave ragina, atsiliepk, neatidėliok, ieškok Jo visa širdimi!!!

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/pyanitsa/

2021-09-082021-09-30

MEILĖ NEMURMA

Šis straipsnis iš ciklo, skirto Dievo meilei, galinčiai atkurti žmogų: jo dvasią, sielą ir kūną. Straipsnio autorius apmąsto niurzgėjimą ir nepasitenkinimą. Ar jums pažįstamas toks įprotis ir ar yra būdas jo atsikratyti?

Viena iš labiausiai paplitusių išdidumo formų, į kurią mažiausiai kreipiama dėmesio, yra niurzgėjimas. Jis, kaip ir vėžinis navikas, prasideda nuo mažų priekabių, išreiškiant teisingą nepasitenkinimą, ir atima iš žmogaus imunitetą priešintis blogio įtakai.

Jei nesuprantu viso niurzgėjimo pavojaus ir įsileidžiu jį į savo širdį, tai manyje išvystoma „ypatinga dovana“: pamatyti ir pastebėti artimųjų klaidas ir trūkumus, o taip pat ypatinga „išmintis“ – išreikšti tai garsiai. Tai prilimpa prie manęs taip, kad nebekreipiu dėmesio į pasipriešinimą, kurį sukelia mano išpuoliai, ir mano širdyje išvystomas ypatingas teisumo ir reikšmingumo jausmas, savo atžvilgiu. Aš suprantu, kad geriausiai gaudausi gyvenime ir turiu išmintingų patarimų visiems gyvenimo atvejams. Man patinka mokyti žmones, ypač praeities įvykiuose, ir duoti jiems vertingų patarimų apie praėjusias situacijas. Taip gera jaustis teisiu visame kame ir turėti savo požiūrį ir, be to, teisingiausią visais klausimais. Turiu draugų su kuriais aptariame visus įvykius nuo šeimos iki Amerikos ir mes kartu su jais tampame visų pasaulio klausimų žinovais. O jei man pavyks sukurti savo „YuoTube“ kanalą, tai ten galėsiu realizuoti visus savo talentus ir įgyti šimtus prenumeratorių.

Tuo pačiu metu vyksta keisti dalykai. Mano šeimos nariai ima manęs vengti, nemėgsta su manimi leisti laiko, dažnai jie ima su manimi elgtis šiurkščiai, kurstydami mano savigynos jausmą. Mano draugai nebekviečia manęs į svečius ir retai ateina pas mane. Jie net nesupranta, ką jie praranda mano asmenyje. Įvyksta baisiausia, kas netelpa į mano sąmonę. Mano šeima griūva. Lieku vienas.

Kai taip atsitinka, nėra nugalėtojų, nėra džiaugsmo, laimėjus mūšius. Kai subyra santykiai su vaikais ir žmonėmis, su kuriais tavo jausmai ir prisirišimai yra labai glaudžiai susiję, tada nėra laimės, kad jie tave paliko.

Išdidi širdis nepavargsta rasti pateisinimą savo ambicijoms ir savo teisumui. Tačiau „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“ (1 Petro 5, 5). Būti Dievo priešininku, reiškia būti velnio pusėje. Labai niūri perspektyva. Jokios vilties. Tačiau norėdamas kažkaip praskaidrinti šį jausmą ir užgniaužti sąžinės balsą, imu daugiau skaityti Bibliją ir melstis, lankyti dvasinius susirinkimus ir daryti gerus darbus. Ir tai man labai padeda, juk visų šių gerų darbų fone mano pasiteisinimai neatrodo tokie jau blogi, nes visas esu pasinėręs į “religijos” pasaulį.

Bet yra dalykų, kurių aš nesuprantu. Jei mano šeimos nariai man viskuo pataikauja ir parodo absoliučią pagarbą bei paklusnumą, tai aš vis tiek randu krūvą jų elgesio ir požiūrio į gyvenimą trūkumų, ir mane tai erzina. Bandau su tuo kovoti, bet negaliu, įvyksta emocijų sprogimas, po kurio prasideda trumpas susitaikymas. Užsidedu „rožinius akinius“ ir nieko nepastebiu, bet tada visi „sėdasi man ant galvos“, ramiai daro mano namuose viską, ką nori. Ir vėl turiu paimti vadžias į savo rankas, ir nukreipti žmones į jų vietą gyvenime. Ir niekas negali manęs suprasti, tačiau neginčytina, kad aš šias problemas suprantu geriau nei kiti, ir man labai patinka ši pozicija, ir nenoriu jos atiduoti.

Meilė nesididžiuoja. Ji gerbia kito žmogaus nuomonę, net jei jo akyse ji šiurkšti ir neteisinga. Ji moka kukliai deklaruoti apie save ir savo privalumus. Ir tuo pačiu palieka žmogui teisę priimti savarankiškus spendimus ir pasirinkimo laisvę.

Meilė neniurna, ji nemato prasmės taip išreikšti savo nesutikimą su artimojo nuomone, tačiau visada randa pateisinimą bet kokiems poelgiams, išskyrus nuodėmę, atsižvelgiant į dvasinį ir fizinį žmogaus vystymąsi.

Kai pas Jėzų buvo atvesta paleistuvė, jis nepateisindamas nuodėmės, nuteisė visus kaltus ir nepatenkintus, aiškiai nurodydamas, kad net tokioje situacijoje yra galimybė atgailauti ir palikti nuodėmę. Nusidėjėlei Kristus pasakė: „Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk“ (Jono 8, 11). Kokia meilė klystantiems, kaltiems ir nuodėmingiems žmonėms! Būtent taip daro meilė. Ji duoda galimybę geresniam poelgiui, o paskui atsitraukia ir laukia. Kartais tenka laukti labai ilgai. O būna, kad meilė taip ir nesulaukia kažkokių pokyčių ir išmintingų sprendimų, ir su skausmu širdyje palydi į paskutinę kelionę mirusius draugus, giliai sielvartaujant dėl praleistų galimybių.

Meilė siūlo gyvenimą. Ji visada traukia žmones į gėrį, nes ji pati yra kiekvieno gero poelgio šaltinis. Ji prisiliečia prie užkietėjusių širdžių, leisdama joms pajusti besąlygiškos meilės saldumą, o paskui atsitraukia laukdama, kad ją pastebės, priims.

Meilė neišdidi, o niurzgėjimas svetimas jos prigimčiai. Ji kitaip reaguoja į gyvenimo išbandymus ir Šventajame Rašte randa patarimų, padedančių išstovėti ir nugalėti bet kokias pagundas.

Meilė gali viską – Jėzuje Kristuje, kuris mane stiprina. Dievas išvaduoja apgautą sielą iš niurzgėjimo ir nepasitenkinimo pinklių. Jo malonės pakanka šiai nuodėmei išrauti. Tai skausminga ir kainuoja daug kančių, tačiau pergalė prieš šią nuodėmę yra labai vertinga ir duoda gerą vaisių – nuolankumo ir romumo dvasią. „Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“ (Mato 5, 5). Ir meilė su džiaugsmu to mane išmokys.

Autorius: Аndrеj Каrpеkin

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/lyubov-ne-vorchit/

2021-06-07

MEILĖS JĖGA

Beviltiškai sergančių palatoje buvo du žmonės: moteris 45 metų ir 4-5 metų mergaitė. Mergaitei buvo IV stadijos smegenų auglys. Ji buvo našlaitė. Mergaitei likus gyventi apie savaitę, į jos palatą paguldė moterį, sergančią plaučių vėžiu su progresuojančiomis metastazėmis į kaulus ir kitus organus. Ši moteris taip pat neturėjo nė vieno iš artimųjų ar draugų.

Šios moters motina mirė, ji nebuvo mačiusi savo tėvo. Buvęs sužadėtinis, sužinojęs, kad ji pastojo, reikalavo atlikti abortą, po kurio ji liko nevaisinga. Taip ir gyveno nuo to laiko – vieniša ir sužeista siela, pamažu ėmė visų nekęsti. Ir štai ji, beviltiškai serganti, “mirštančiųjų” klinikoje. Netrukus jos gyvenimas baigsis. Tačiau kodėl ją reikėjo paguldyti į palatą su dejuojančiu, rėkiančiu, be perstojo kviečiančiu savo mamą, vaiku, moteris nesuprato. Mergaitė ją erzino.

Antrą jų bendro gyvenimo dieną mergaitės dejonės moteriai tapo nebepakenčiamos.

– Ne, daugiau to nebegaliu kęsti, – sukandus dantis, murmėjo moteris, – kada gi mirs ši nekenčiama mergiotė. Man nuo savo skausmų ir priepuolių koktu. Nebegaliu taip daugiau, nebegaliu. – Girdi, Viešpatie, užtenka iš manęs tyčiotis! Tu neduodi man net ramiai numirti. Bet aš Tau parodysiu, aš parodysiu! Su manimi tokie pokštai nepraeis! – košė pro dantis moteris. Tada prasidėjo priepuolis ir ji neteko sąmonės.

Sugrįžus sąmonei, moteris nusprendė atjungti prietaisą, palaikantį mergaitės gyvybę, ir taip išgelbėti save ir tą nelaimingąją nuo kančių. Moteris nuėjo prie mergaitė lovos. Ji tyliai aimanavo. Norėdama išjungti prietaisą, moteris turėjo pasilenkti virš mergaitės ir prie pat jos kaklo ištraukti vožtuvą. Kai ji pasilenkė ir pirštais paėmė reikalingą vožtuvą, mergaitė pirmą kartą per tas dienas nurimo, tada džiaugsmingai atmerkė akis ir pasakė: „Mama. Mama, tu pagaliau atėjai!“ Apsikabino drebančią moterį ir tyliai užmigo.

Moteris sustingo vietoje vis dar laikydama vožtuvą. Kojos ir rankos nutirpo, bet ji stovėjo ir, kad nepažadintų mergaitės, tyliai verkė. Po kurio laiko moteris rado galimybę atsargiai atsigulti šalia vaiko. Paskui ir ji užmigo. Moteris pabudo nuo neįprasto, dėmesio jai, jausmo. Iš tiesų, – ant lovos sėdėjo mergaitė, visa su vamzdeliais, su juokingai susišiaušusiais plaukiukais ir įdėmiai žiūrėjo į moterį. Kai ši pabudo, mergaitė rimtai paklausė:

– Mama, kur tu taip ilgai buvai? Aš tavęs čia taip ilgai laukiau!

Ką daryti, reikia kažkaip atsakyti. Ir moteris pasakė:

– Dukryte, tavo mama daug dirba. Aš tik vakar grįžau iš komandiruotės. Gal nustosi man priekaištauti ir apkabinsi?

Tuoj pat mergaitės rimtumas dingo be pėdsako, ji nusišypsojo ir metėsi mamai ant kaklo.

– Aš žinojau, kad tu ateisi pas mane! Visi sakė, kad aš neturiu mamos, kad tavęs nėra, įsivaizduoji? Bet aš jais netikėjau. Ir jie taip pat sako, kad aš greitai mirsiu! Taip pat netiesa. Jie ką, neturi daugiau ką veikti, kaip tik žmones gąsdinti? – taip mergaitė šnibždėjo moteriai prie krūtinės ir tiesiog negalėjo sustoti.

Kol mergaitė šnibždėjo žodžius ir spaudėsi prie motinos krūtinės, pastaroji prisiminė, kad liga šalia ir laukia savo valandos, tik trumpą akimirką mergaitei leido pasijusti laiminga, surasti motiną, nors ir ne tikrą, ir tokią pat beviltiškai sergančią ir iškankintą.

– Dieve, kokį gi naują triuką Tu sugalvojai man atsisveikinimui? – pagalvojo moteris.

Minutei mergaitė nutilo – prasidėjo galvos skausmo priepuolis. Piktas ir kankinantis. Mažutė neparodė, kad jai kažkas skauda, bet moteris tai žinojo. Ji pasakė mergaitei:

– Dukrele, tu tyliai atsigulk šalia manęs, aš tave apkabinsiu, ir mes gulėsime kartu, gerai? Pailsėkim!

Mažutė atsigulė ant šono taip, kad visą laiką galėtų matyti mamą, žiūrėjo, bandė rečiau mirksėti ir šypsojosi, bandydama neparodyti, kad jai skauda galvą. Taip ir užmigo, visą laiką besišypsodama. Naktį prasidėjo krizė. Atėjo gydytojai, mostelėjo rankomis, pasakė, kad pabaiga arti.

Mergaitė kliedėjo, neatgaudama sąmonės. Moteris visą laiką sėdėjo šalia. Ji nebejautė savo pačios skausmo priepuolių. Jos gyvenimas dabar priklausė mergaitei.

Moteris vėl kalbėjosi su Dievu.

– Dieve, aš daug kartų Tau sakiau blogus, įžeidžiančius žodžius. Jei gali, atleisk. Aš nekenčiau savęs ir gyvenimo, atleisk. Aš nemokėjau ir nenorėjau mylėti, atleisk. Nieko neprašau sau, širdyje nėra gailesčio sau. Noriu tik pasakyti: ką tik benuspręstumei, tebūna taip, kaip Tau reikia. Jei galima, nuimk mano dukrelės skausmą ir leisk man prisiimti jos skausmą. Ačiū, Dieve, kad išklausei, aš tai žinau.

Kitą rytą mergaitė visai nutilo. Moteris suprato, kad vaikas mirė. Ji ramiai žiūrėjo į mergaitės veidą ir šypsojosi.

Mergaitė atsimerkė ir pasakė:

– Mama, ar gali man rasti piešimo sąsiuvinį ir spalvotus pieštukus? Man skubiai reikia kai ką padaryti. – Ji atrodė labai rimta, antakiai suraukti, akyse – susimąstymas.

„Gyva mano mergaitė!“ – pagalvojo moteris. Džiaugsmas, plūstelėjęs į širdį, atrodė toks stiprus ir galingas, kad atrodė sudraskys vietoje iš laimės.

– Saulute, kaip tu jautiesi? – neįprastai švelniai paklausė ji.

– Mamyte, dabar kai tu grįžai iš komandiruotės…aš jaučiuosi gerai. Bet vakar aš sapnavau: atskrido du juodi drakonai ir norėjo sudeginti mano lovytę. Aš pasakiau vienam iš jų, kad aš turiu mamą, ir parodžiau kumštį. Tas drakonas, kuris kvėpavo į mane ugnimi, pasakė, kad jis čia nebeturi ką veikti.

„Čia apsigyveno džiaugsmas, meilė ir stiprybė, – pasakė jis, – čia nėra maisto. Mes neturime čia kuo pasigardžiuoti“.

Pakartotinos rentgeno nuotraukos parodė neįmanomą: navikų ir metastazių nėra – visiška remisija. Šioms keistoms pacientėms buvo atlikti tyrimai, ir jos buvo išleistos iš ligoninės, nes šios palatos reikėjo kitiems beviltiškai sergantiems žmonėms.

Draugai, visos jūsų ligos yra bejėgės prieš Visagalį Dievą. Gyvenimo prasmė nėra išsigydyti, bet rasti tą, Kuris yra Gyvenimo Šaltinis! Tada gyvenimas vėl įgauna prasmę: bus kam dovanoti savo šilumą ir švelnumą – kitam žmogui, savo šeimai, žmonėms. Ir dovanoti meilę nesavanaudiškai, iš visos širdies.

Būkit laimingi!

Autorius nežinomas

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/sila-lyubvi/