Sveikos gyvensenos tinklalapis
„Pakeisk požiūrį į dalykus, kurie tave trikdo, ir tau jie bus nepavojingi“. (Markas Aurelijus)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Kai eisiu aš per rūką – šaltą, tirštą,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos.
Teneatgniauš vargų, nusivylimų šaltis mano pirštų,
kai eisiu aš per rūką – šaltą, tirštą.
Kada palaiminimais kelias bus nusėtas,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos
ir nenurimti, neužmigti, neilsėtis,
kada palaiminimais kelias bus nusėtas...
Jei tektų mano artimui kentėti, nusiminti,
leisk, Viešpatie, tvirtai laikytis Tavo rankos,
kad su Tavim galėtume jį apkabinti,
kad mano artimui beviltiškai netektų nusiminti!
Tavųjų rankų Artuma tešildys vienišumo jausmą
ir lyg laukų varpeliai vien Tavo meilę gaus man.
2006 08 09
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„…kai kuriomis akimirkomis didžiuotumėtės: jūsų rankos įteikia dovaną, užmauna žiedą kitam ant piršto, sutvarsto žaizdą, ruošia valgį. Bet yra ir kitokių scenų. Rankos, kurios daugiau ėmė nei davė, daugiau reikalavo nei siūlė. Kokia vis dėlto didelė rankų galia! Palikite jas nevaldomas, ir jos taps ginklais: sieks pasiglemžti valdžią, smaugs, kad išliktų, gundys savo malonumui. Tačiau sutramdykite rankas, ir jos taps malonės įrankiais – ne tik įrankiais Dievo rankose, bet paties Dievo rankomis“. (Maksas Lukado)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
„Kiekvienam vaisiui subrandinti Dievas panaudoja priešingą situaciją, kad mes galėtume rinktis. Negalite teigti esąs geras, jeigu niekada nepatyrėte pagundos pasielgti blogai. Negalite teigti esąs ištikimas, jei neturėjote galimybės toks nebūti. Sąžiningumas ugdomas įveikiant pagundą pasielgti nesąžiningai; nuolankumas auga atsisakius pasididžiuoti; o ištvermė – atsisakant pagundos nuleisti rankas… Pavyzdžiui, mylėti Dievas moko siųsdamas mums ne itin mielus žmones. Nereikia ypatingo charakterio, kad mylėtume tuos, kurie verti meilės ir kurie myli mus pačius. Tikro džiaugsmo Dievas moko skausmo gelmėje, kai kreipiamės į Jį… Kaskart, kai įveikiate pagundą, jūs tampate panašesnis į Kristų!“ (Rikas Vorenas)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Šiandien, švenčių dienomis daug girdime palinkėjimų – daugiau gerumo mūsų širdyse. O kur rasti to gerumo „sandėlius“?
Patyrinėkime giliau Betliejaus istoriją. Iš tikro tai neišsemiama tema. Joje slypi „Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmė“ (Romiečiams 11, 33).
✔ Dievo Sūnus iškeitė dangaus sostą į ėdžias, o garbinančių angelų bendrystę į tvarto gyvulėlius. Jėzaus gyvenimas – tai kontrastas žmogiškam išdidumui ir pasitenkinimui savimi. Tačiau tai buvo tik Jo stebėtino nusižeminimo pradžia. Begalininiu pažeminimu Dievo Sūnui būtų buvę prisiimti žmogaus prigimti net tada, kai Adomas dar buvo neprasikaltęs Edene. Bet Jėzus priemė žmogiškają prigimtį tuomet, kai žmonija jau buvo nualinta keturis tūkstančius metų trukusio nuodemės jungo. Kaip kiekvienas Adomo vaikas, Jis prisiėme didžiojo paveldimumo dėsnio pasekmes. Kokios šios pasekmės, parodo Jo žemiškųjų protėvių istorija. Jis atėjo su tokiu paveldu, kad dalytųsi su mumis sielvartu ir pagundomis, ir parodytų mums gyvenimo be nuodemės pavyzdį.
✔ Dievas leido ateiti Savo Sūnui, bejėgiui kūdikiui, kuriam nesvetimas buvo žmogiškas silpnumas. Viešpats leido Jėzui susidurti su kasdieniais žmogaus gyvenimo pavojais, grumtis kovoje, kurioje turi grumtis kiekvienas žmogaus vaikas, ir rizikuoti patirti nesėkmę bei amžiną pražūtį.
✔ „Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė Pats Save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.“ (Filipiečiams 2, 6–8)
❗Štai Dievo MEILĖ mums. Stebėkis, o dangau! Būk apstulbinta, o žeme! Jis nepagailėjo dėl mūsų Savo Sūnaus! Tai tikrasis gerumo ir meilės šaltinis!
Ieškokime ir pažinkime šių turtų šaltinį – Jėzų Kristų.
Paruošta pagal E. Vait knygą „Su meile iš Dangaus“
