Kas yra žmogus…

„Kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas žmogaus sūnus, kad juo rūpiniesi?!“ (Biblija, Laiškas hebrajams 2, 6)

.

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Unikali žmogaus kaulų sandara: mokslo atradimai ir Kūrėjo išmintis

Žmogaus kaulai kasdien patiria didžiules apkrovas – vaikščiojant, dirbant, keliant svorius ar sportuojant. Vis dėlto jie išlieka tvirti, lengvi ir elastingi, o patys mažiausi pažeidimai daugeliu atvejų užgyja be mūsų pastangų. Kaip tai įmanoma?

Šiuolaikinis mokslas vis atskleidžia nepaprastą žmogaus kaulų struktūros sudėtingumą. Kiekvienas naujas atradimas rodo, kokiu tikslumu yra suderinta kaulo architektūra ir kokia tobula yra jo vidinė struktūra. Stebint šiuos procesus aiškėja, kad žmogaus kūnas nėra atsitiktinių pokyčių rezultatas – tai harmoningai suderinta sistema, liudijanti Kūrėjo išmintį.

Kaulo sandara: lengvumas ir tvirtumas viename

Kaulas nėra monolitas. Jį sudaro du tarpusavyje glaudžiai susiję sluoksniai:

  1. Kompaktiškasis kaulinis audinys – tankus ir tvirtas, suteikia atsparumą spaudimui.
  2. Akytasis (trabekulinis) audinys – lengva, erdvinė konstrukcija, primenanti inžinerines korio struktūras, naudojamas aviacijoje ir aukštųjų technologijų pramonėje.

Toks derinys leidžia kaului būti neįprastai lengvam, bet kartu atlaikančiam didelius krūvius.

Kolagenas – kaulo elastingumas ir smūgių sugėrimas

Kaulo elastingumą lemia kolageno skaidulos. Jos nėra tiesios – jos sudaro spirales, iš dalies išsivyniojančias struktūras, kurios sugeria smūgius ir apsaugo kaulą nuo įtrūkimų.

Tyrimai rodo: kai kaulas patiria tempimą ar smūgį, kolageno skaidulos laikinai keičia poziciją, o po to vėl sugrįžta į pirminę būklę. Tokiu būdu kaulas geba išlaikyti tvirtumą net tada, kai jėgos yra labai didelės.

Kaip kaulas reaguoja į apkrovą: mikroskopinė amortizacijos sistema

Pateikta schema padeda suprasti, kaip kolageno skaidulos elgiasi veikiant mechaninei jėgai.

a) Prieš apkrovą

Skaidulos yra tvarkingos, jas jungia baltyminiai ryšiai. Kaulas ramybės būsenoje.

b) Pradinis apkrovos etapas

Didėjant jėgai ryšiai laikinai atsilaisvina, skaidulos pradeda temptis.
Tai sumažina įtampą ir apsaugo nuo lūžių.

c) Didžiausia apkrova

Skaidulos pasiekia ribą, kurioje jų vidinė struktūra maksimaliai sugeria energiją.
Šis procesas veikia kaip amortizatorius.

d) Apkrovos pabaiga

Kolageno ryšiai vėl susijungia, skaidulos grįžta į tvarkingą formą.
Kaulo struktūra atsistato be pažeidimų.

Ši mikromechaninė sistema yra tokia tiksli, kad primena iš anksto suprojektuotą energijos sugėrimo mechanizmą, kuriame niekas nėra atsitiktinis ar nereikalingas.

Kreacionistiniu požiūriu tai – aiškus signalas apie Kūrėjo sumanumą: kiekviena detalė veikia sinchroniškai ir tarnauja žmogaus išlikimui.

Mineralai – kaulo tvirtumo ramstis

Kolageną papildo mineralai, pirmiausia hidroksiapatitas, kuris suteikia kaului išskirtinį atsparumą spaudimui.
Organinės ir neorganinės dalies santykis toks tikslus, kad net maži pokyčiai sumažintų kaulo stiprumą.

Ši tobula proporcija pateikiama kiekvienam žmogui nuo pat gimimo – tarsi kruopščiai apskaičiuotas sumanymas.

Kaulų gebėjimas atsinaujinti

Kaulas nuolat „atnaujinamas“ – osteoklastai pašalina seną audinį, o osteoblastai formuoja naują.
Tai leidžia:

  • gyti mikroįtrūkiams,
  • palaikyti tvirtumą,
  • prisitaikyti prie gyvenimo būdo.

Jauname amžiuje šis procesas labai greitas, tačiau net ir suaugęs žmogus turi beveik visiškai atsinaujinantį kaulinį audinį.

Toks nuolatinės regeneracijos mechanizmas yra dar vienas pavyzdys Kūrėjo išminties, kuri pranoksta žmogaus inžinerinius gebėjimus.

Kūrėjo išmintis kaulo struktūroje

Kai mokslininkai tyrinėja kaulą – nuo makroskopinės architektūros iki molekulinių ryšių – jie atranda:

  • tikslumą,
  • tarpusavio dermę,
  • stulbinančią mechaninę logiką,
  • ir sistemos vientisumą.

Visa tai rodo ne atsitiktinę evoliucinę seką, o suderintą projektą, sukurtą taip, kad žmogus galėtų judėti, dirbti, išlikti ir atstatyti save.

Kaulas – tai ne tik biologinė struktūra.
Tai Kūrėjo išminties ir rūpesčio pėdsakas mūsų kūne.

5 įdomūs faktai apie žmogaus kaulus

  1. Kaulai sudaro apie 15–20 procentų suaugusio žmogaus kūno masės.
  2. Naujagimis turi apie 270 kaulų, o suaugęs – 200–213, nes dalis jų suauga.
  3. Kaulų vidus primena lengvą, bet labai tvirtą struktūrą, panašią į inžinerinius korius.
  4. Dėl ypatingos sandaros blauzdikaulis gali atlaikyti labai dideles apkrovas.
  5. Kaulinis audinys beveik visiškai atsinaujina kas 7–10 metų.

Daug stebuklų yra pasaulyje…

STEBUKLINGAS DIEVAS

Gerasis Viešpatie, Tu stebuklingas Dievas.
Kiek daug Tu išklausei karštų maldų!
Kai, rodos, sugniuždys mane tuoj bėdos,
Tu nuostabiai vaduoji iš vargų.

Matau aš Tavo gelbstinčiąją ranką
Net mažuose dalykuose kasdien.
Juntu Tave šalia kaip Draugą didį, brangų,
Nes mano dangų nusagstai vilties žvaigždėm.

Gerasis Viešpatie, Tu stebuklingas Dievas.

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Argi tai ne nuostabu!?

Dar kartą siūlau pažvelgti į tobulą ir neįtikėtinai sudėtingą mūsų kūno sandarą.

– Mūsų organizmas turi nuostabią savybę – gebėjimą palaikyti vidinės terpės pastovumą kintančių sąlygų metu. Ji vadinasi – homeostazė. Daugelio fiziologinių ir biocheminių parametrų (kūno temperatūros, kraujospūdžio, gliukozės kiekio, druskų, rūgštingumo ir t. t.) vertės palaikomos labai siaurose ribose. Nuo organizmo vidinės pusiausvyros priklauso mūsų sveikata! Kaip tai pasiekiama?

Pirmiausia receptorinių nervinių ląstelių, kurios aptinka šiuos pokyčius, signalai siunčiami į smegenis, iš kurių duodama komanda, paleidžianti sudėtingus mechanizmus, kuriais siekiama išlyginti pokyčius. Jei šių mechanizmų grandžių nutrūkimas ar pašalinimas sutrikdo homeostazę, o kartu ir normalų organizmo funkcionavimą, kaip galėjo kiekvienas iš mechanizmų evoliucionuoti palaipsniui papildant grandis? Evoliucija paprasčiausiai sustotų ties pirmuoju žingsniu.

O kaip dėl venų vožtuvų?

– Kraujo grįžimui venomis į širdį, įveikiant gravitacijos jėgas, yra keli mechanizmai. Tačiau stulbina tai, kad daugumoje apatinės kūno dalies venų kas 1–1,5 cm yra vožtuvai, kurie leidžia kraujui tekėti link širdies ir neleidžia grįžti atgal. Tuo tarpu viršutinės liemens dalies venos neturi vožtuvų. Akivaizdus Aukščiausios Išminties kūrybos įrodymas, ar ne? Ar galime rimtai teigti, kad evoliucija atsitiktinai sukūrė netinkamos formos, netinkamo dydžio, netinkamoje vietoje, nepakankamą skaičių ir t. t. venų vožtuvų, tačiau organizmas ir toliau funkcionavo „labiau prisitaikydamas“, kol vožtuvų struktūra pasiekė tobulumą?

Gera, kad nesame atsitiktinumo rezultatas. Argi tai nenuostabu!?

„Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Biblija, Psalmynas 139, 14)

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM