- Kiekvieną dieną mes renkamės, kuo maitinti savo kūną.
- Klausimas – kuo remiamės darydami tuos pasirinkimus.
Šį kartą dalinuosi aiškia kryptimi, kuri apjungia tikėjimą, sveikatą ir asmeninę atsakomybę.
Perskaičius pirmas dvi šios serijos dalis gali likti jausmas, kad viskas labai sudėtinga: mokslas keičiasi, tyrimai prieštarauja vieni kitiems, o rekomendacijos nuolat perrašomos.
Todėl natūraliai kyla klausimas: kur žmogui ieškoti stabilios krypties?
Atsakymas paprastesnis, nei dažnai manome.
Jei žmogus yra Dievo kūrinys, tuomet saugiausia kryptis jam yra ta, kurią numatė Kūrėjas.
Ne nuo ligų, o nuo pradžios
Dievo duota mitybos kryptis Pradžios knygoje nebuvo atsakas į ligas, trūkumą ar krizę.
Ji buvo duota dar prieš nuodėmę, prieš mirtį ir prieš iškreiptą aplinką.
„Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.“ (Pradžios 1, 29)
Tai reiškia, kad augalinis maistas nuo pat pradžios buvo pagrindinė žmogui skirta mityba, atitinkanti jo prigimtį.
Vėlesni mitybos pokyčiai Biblijoje atsiranda ne kaip naujas idealas, o kaip prisitaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Kryptis išlieka ta pati.
Kodėl ši kryptis saugi ir šiandien?
Šiandien mitybos mokslas vis dažniau patvirtina tai, kas buvo duota pradžioje:
nerafinuotas augalinis maistas siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, mažesniu uždegimu ir geresne medžiagų apykaita.
Tai nereiškia, kad augalinė mityba yra „stebuklas“ ar automatinis gydymas.
Tačiau tai reiškia labai svarbų dalyką: tai kryptis, kuri apsaugo žmogaus organizmą, o ne nuolat verčia jį kompensuoti padarinius.
Augalinis maistas:
- neapkrauna kūno perteklinėmis medžiagomis,
- palaiko žarnyno mikrobiotą,
- padeda reguliuoti cukraus ir riebalų apykaitą,
- sudaro sąlygas organizmui gyti.
Kai mityba tampa charakterio ugdymo dalimi
Maistas niekada nėra tik fiziologija.
Jis formuoja mūsų įpročius, pasirinkimus ir požiūrį į save.
Dievo numatyta mityba kviečia:
- į paprastumą, o ne pojūčių perteklių,
- į susilaikymą, o ne nuolatinį pasilepinimą,
- į sąmoningumą, o ne gyvenimą automatiškai.
Todėl mityba tampa ne tik sveikatos, bet ir charakterio ugdymo erdve.
Maži kasdieniai pasirinkimai formuoja vidinę laisvę – savybę, kuri svarbi kiekvienam, norinčiam gyventi kaip Dievo vaikas.
Ne dieta, o kryptis
Svarbu aiškiai pasakyti: Dievo numatyta mityba nėra sudėtinga sistema.
Tai kryptis, kurią galima taikyti palaipsniui ir praktiškai.
Paprastas principas:
- augaliniai produktai – mitybos pagrindas,
- kuo mažiau rafinuoto ir perdirbto maisto,
- kuo daugiau paprastumo ir ištikimybės krypčiai.
Kai žmogus grįžta prie šios krypties, kūnas dažnai pradeda „atsikvėpti“.
Apie realybę ir išmintį
Gyvename pasaulyje, kuris jau seniai nutolęs nuo Dievo sumanymo.
Todėl kartais, dėl ilgamečio netinkamo gyvenimo būdo ar ligų, gali prireikti individualių sprendimų pereinamajame etape.
Tačiau tai nekeičia pagrindinės tiesos:
- Dievo nuo pradžios numatyta mityba nebuvo sukurta ligoms gydyti –
- tai kryptis, kuri saugo žmogų ir padeda jam grįžti į darną.
Išvada
Mitybos mokslas yra vertingas įrankis, bet jis negali pakeisti Kūrėjo išminties.
Jis gali padėti suprasti procesus, tačiau kryptį žmogui nustato tas, kuris jį sukūrė.
Todėl Dievo numatyta mityba nėra praeities reliktas.
Ji gali tapti palaima kūnui, apsauga nuo ligų ir charakterio brandinimo keliu jau šiandien.
