Gamta tam tikra prasme yra Evengelija…
Argi tai ne nuostabu!?
Dar kartą siūlau pažvelgti į tobulą ir neįtikėtinai sudėtingą mūsų kūno sandarą.
– Mūsų organizmas turi nuostabią savybę – gebėjimą palaikyti vidinės terpės pastovumą kintančių sąlygų metu. Ji vadinasi – homeostazė. Daugelio fiziologinių ir biocheminių parametrų (kūno temperatūros, kraujospūdžio, gliukozės kiekio, druskų, rūgštingumo ir t. t.) vertės palaikomos labai siaurose ribose. Nuo organizmo vidinės pusiausvyros priklauso mūsų sveikata! Kaip tai pasiekiama?
Pirmiausia receptorinių nervinių ląstelių, kurios aptinka šiuos pokyčius, signalai siunčiami į smegenis, iš kurių duodama komanda, paleidžianti sudėtingus mechanizmus, kuriais siekiama išlyginti pokyčius. Jei šių mechanizmų grandžių nutrūkimas ar pašalinimas sutrikdo homeostazę, o kartu ir normalų organizmo funkcionavimą, kaip galėjo kiekvienas iš mechanizmų evoliucionuoti palaipsniui papildant grandis? Evoliucija paprasčiausiai sustotų ties pirmuoju žingsniu.
O kaip dėl venų vožtuvų?
– Kraujo grįžimui venomis į širdį, įveikiant gravitacijos jėgas, yra keli mechanizmai. Tačiau stulbina tai, kad daugumoje apatinės kūno dalies venų kas 1–1,5 cm yra vožtuvai, kurie leidžia kraujui tekėti link širdies ir neleidžia grįžti atgal. Tuo tarpu viršutinės liemens dalies venos neturi vožtuvų. Akivaizdus Aukščiausios Išminties kūrybos įrodymas, ar ne? Ar galime rimtai teigti, kad evoliucija atsitiktinai sukūrė netinkamos formos, netinkamo dydžio, netinkamoje vietoje, nepakankamą skaičių ir t. t. venų vožtuvų, tačiau organizmas ir toliau funkcionavo „labiau prisitaikydamas“, kol vožtuvų struktūra pasiekė tobulumą?
Gera, kad nesame atsitiktinumo rezultatas. Argi tai nenuostabu!?
„Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Biblija, Psalmynas 139, 14)
Šaltinis: 8doktorov.ru
Kraujas – „skystasis organas“ – gyvybės eliksyras
„Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis – kraujas – yra jo gyvybė.“, – sakoma Biblijoje (Kunigų 17, 14). „Skystasis organas“ – kraujas yra neįtikėtinas stebuklas.
Tai įvairiapusė transporto sistema. Pagrindinės kraujo funkcijos:
1. Mityba (perneša maistines medžiagas).
2. Kvėpavimas (perneša deguonį ir šalina anglies dioksidą).
3. Transportavimas (pvz., perneša hormonus).
4. Ekskrecija (pašalina medžiagų apykaitos produktus).
5. Apsauga (kraujyje yra imuninės sistemos ląstelių: limfocitų, baltųjų kraujo kūnelių).
6. Homeostazės (vidinės aplinkos pusiausvyros) palaikymas.
7. Termoreguliacija.
– Žmogus yra nuostabus Dievo kūrinys! Tai įrodo nuostabiai tiksliai sutvarkyta širdies ir kraujagyslių sistema, apimanti mažąjį kraujo apytakos ratą (per plaučius) ir didijį ratą (per visus organus). Visas kraujo apytakos procesas yra toks efektyvus, kad užtrunka vos 20 sekundžių. Šios neįtikėtinos vamzdynų (arterijų, venų, kapiliarų) sistemos ilgis – 160 tūkst. kilometrų. O kapiliarų, kuriuose vyksta maisto medžiagų ir atliekų mainai bei dujų apykaita, plotas siekia 1000 kvadratinių metrų.
– Mažas stebuklas – eritrocitas. Jo disko pavidalo, abipus įgaubta forma ir branduolio nebuvimas padidina dujų apykaitos paviršių ir suteikia ląstelei lankstumo. Vienoje ląstelėje yra iki 300 milijonų hemoglobino molekulių, o suaugusio žmogaus organizme yra 25–30 trilijonų eritrocitų. Vienoje eilėje sukrautų eritrocitų grandinė apjuostų Žemės rutulį daugiau nei keturis kartus. Tai nepaprastai lanksti ir elastinga ląstelė – ji gali susisukti, išsitempti ir susitraukti. Kodėl to reikia? Dėl to, kad eritrocito dydis yra 7–8 mikronai, o kapiliaro skersmuo – apie 4 mikronai. Todėl ir numatytas neįtikėtinas šios ląstelės plastiškumas, kad ji galėtų prasisprausti išilgai mažiausių kapiliarų. Kaip matote, viskas žmogaus organizme apgalvota iki smulkmenų.
„Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Biblija, Psalmynas 139, 14)
Šaltinis: 8doktorov.ru
Suprasti žmogaus kūno poreikius…
„Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“ (Biblija, 1 Korintiečiams 3, 16)
Sąvoka, kad žmogus turi būti Dievo šventykla, Jo šlovės apreiškimo buveinė, turi tapti didžiausiu stimulu rūpintis ir gerinti savo fizinės sveikatos jėgas.
Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 191 p.
Rankos – kūrinys vertas susižavėjimo
Mokslininkas Izaokas Niutonas kartą pasakė: „Jei nebūtų kitų įrodymų, vien nykštys būtų įtikinęs mane, kad Dievas yra“.
Ar susimąstėte, kaip nuostabiai sukurtas mūsų kūnas!
Žmogaus rankos – tai vientisa sistema, turinti nuostabių sugebėjimų:
- PETIES SĄNARYS leidžia rankai atlikti įvairius judesius plačiausia amplitude visame kūne.
- PETYS turi stipriausius raumenis: dvigalvį (bicepsą) ir trigalvį (tricepsą).
- DILBIS – stiprus ir stabilus
- RIEŠAS – lankstus ir elastingas.
Visos šios rankos dalys veikia darniai ir nuosekliai, todėl ranka gali atlikti plačiausią judesių diapazoną ir laisvai veikti maždaug 120 cm skersmens sferoje, kurios centras yra petys.
Petys leidžia rankai atlikti įvairias užduotis: jame yra nuostabus jėgos ir miklumo, galios ir tikslumo derinys. Prireikus peties dėka ranka gali pasiekti beveik bet kurią mūsų kūno vietą.
Sakoma, kad ranka tai smegenų tęsinys. Smegenys ir ranka sudaro nuostabią porą, kuri gali atlikti pačius kilniausius darbus ir veiksmus. Jos gali kurti, glostyti, gydyti, bet taip pat gali susivienyti baisiems žiaurumams. Ir smegenys, ir rankos turi unikalių, tik žmonėms būdingų anatominių ypatybių, kurios parodo didžiulius skirtumus tarp žmonių ir kitų gyvų būtybių.
Karalius Dovydas šlovino Viešpatį: „Juk Tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose. Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Psalmynas 139, 13-14)
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Gražus pasaulis…
VIEŠPATIES PASAULIS
O, koks gražus sukurtas Viešpaties pasaulis,
kur daug ir saulės, ir spalvų!
Vaivorykštė danguos, vaivorykštė žieduos –
vaikučio saujoj ir ant nubudusių kalvų.
Ir spindinti rasa gaivi
lyg ašarėlė sako: dar gyvi
mes Viešpaties gražiam pasauly...
Nes jeigu džiaugiamės ar braukiam ašarą,
vadinas, dar gyvename po saule,
sulaukę naujo ryto ar pavasario,
kada su paukščiais dėkingumu širdis prabyla...
(2005 balandis)
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Žemė ir visa, kas joje, yra VIEŠPATIES, pasaulis ir visi jo gyventojai.“ (Psalmė 24, 1)
„Gamta yra pirmasis Dievo misionierius. Ten, kur nėra Biblijos, yra žibančios žvaigždės. Kur nėra skelbėjų, yra pavasaris. Jeigu žmogus nieko kito, išskyrus gamtą, neturi, tai gamta pakankamai daug pasako apie Dievą… ‘Dangūs skelbia Dievo šlovę…’ (Psalmė 19, 1).“ (Maksas Lukado)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
