HIMNĄ NAUJĄ Per mišką čiulbantį einu, čia kvepia samanos ir smilgos, ir mano nuostabios vaikystės dienos – palaimingos, ilgos, prisiminimų kvapios žolės ir čiobreliai, ir rožiniai varpeliai... ▫️ Matau kankorėžį ne vieną – ir tą, kurs pirmas sužeidė jaunystės dieną, ir tą, kuriam manęs sužeist neleido Viešpaties ranka... ▫️ Dangaus palaimų krūmas dega netolies – ir jį dėkingas mano žvilgsnis nuolankiai palies... ▫️ O kur takelis nuvingiuoja, tenai dėkinga patikliai žingsniuoju, žinau, Kuo įtikėjau, Kas veda išmintingai, Kas mano Atpirkėjas. ▫️ O pušys! Pušys Naujosios žemės aromatą skleidžia, ir saulės spinduliai su šokinėjančiais šešėliais žaidžia. Einu kvapiu mišku, o rodos, per gyvenimą keliauju, ir dėkingumo kupina širdis Kūrėjui himną sueiliuoja naują. 2005 07 02 Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Linkiu jums gražios, dėkingumo kupinos dienos 💛🧡.
