Gyvenimu – lyg miško kvepiančio taku. Prošal praeina medžiai – mūsų metai – tie ąžuolai, klevai ir drebulės. Sunku tikėt, kad tiek pavasarių ir vasarų jau matėm...
Kažkur gelsvi lapeliai suvirpės. Kas tai? Ruduo? Tai – auksas išgyvenimų... Malonės saulė šypso iš aukštai, ir Angelo sparnai lyg debesėliai plunksniniai apgaubs nuo nerimo.
Gyvenimu – lyg miško vinguliuojančiu taku, prošal praeina medžiai – mūsų metai. Vieni – lyg ąžuolai, kiti – lyg drebulės. Sunku tikėt, kad tiek jau rudenio aušrų ir tiek žiemų jau matėm...
2004 08 11 Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Kokie ilgi mūs šešėliai
Saulolaidoj grįžtant iš šienapjūtės,
Šešėliai ilgi, o mes tokie trumpučiai…“
Jaanas Kaplinkis
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Mes meldžiam, Viešpatie, už sergančio pasaulio pasveikimą! Už tuos, kurie prie slenksčio nevilties, už Tavo Dvasios stebuklingąjį veikimą, tegul Tavoji gydanti ranka visus palies.
Mes meldžiam ir už tuos, kurie keršte, pavyde, gobšume, abejingumo liūne mirksta ir be Tavęs – Gyvenimo, Tiesos ir Kelio – miršta. Mes meldžiam, Viešpatie, už sergančio pasaulio pasveikimą!
2005 gruodis Romualda Adomaitytė-Chabarina
O Gerasis, o Dieve! Pažvelki, palink prie išvargintų, liūdinčių, tų, kam sunku neregėtai, kur dejonės aplink... Ko negali žmogus, padaryki, o Viešpatie, Tu!
2006 10 14 Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Namuose, kaimynystėje ir mokykloje į vargšus, ligotus, tamsuolius ar nevykėlius reikėtų žiūrėti ne kaip į nelaimę, o kaip į puikią galimybę pasitarnauti.“ (Elena Vait)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“