Įprotis įžvelgti geriausiąją pusę…
Greičiausias kelias į džiaugsmą…
2024 -uosius pasitinkant
??2023-ieji baigiasi.
Pasikalbėkite su Dievu ir padėkokite Jam už dar vienerius metus.
Nepriklausomai nuo mūsų aplinkybių, visada yra už ką dėkoti ?.
„Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes Jis geras, nes Jo ištikimoji meilė amžina.”
“Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.„
(1 Tesalonikiečiams 5:18)
Gerumo šaltinis, kuris išgydys širdį
Šiandien, švenčių dienomis daug girdime palinkėjimų – daugiau gerumo mūsų širdyse. O kur rasti to gerumo „sandėlius“?
Patyrinėkime giliau Betliejaus istoriją. Iš tikro tai neišsemiama tema. Joje slypi „Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelmė“ (Romiečiams 11, 33).
✔ Dievo Sūnus iškeitė dangaus sostą į ėdžias, o garbinančių angelų bendrystę į tvarto gyvulėlius. Jėzaus gyvenimas – tai kontrastas žmogiškam išdidumui ir pasitenkinimui savimi. Tačiau tai buvo tik Jo stebėtino nusižeminimo pradžia. Begalininiu pažeminimu Dievo Sūnui būtų buvę prisiimti žmogaus prigimti net tada, kai Adomas dar buvo neprasikaltęs Edene. Bet Jėzus priemė žmogiškają prigimtį tuomet, kai žmonija jau buvo nualinta keturis tūkstančius metų trukusio nuodemės jungo. Kaip kiekvienas Adomo vaikas, Jis prisiėme didžiojo paveldimumo dėsnio pasekmes. Kokios šios pasekmės, parodo Jo žemiškųjų protėvių istorija. Jis atėjo su tokiu paveldu, kad dalytųsi su mumis sielvartu ir pagundomis, ir parodytų mums gyvenimo be nuodemės pavyzdį.
✔ Dievas leido ateiti Savo Sūnui, bejėgiui kūdikiui, kuriam nesvetimas buvo žmogiškas silpnumas. Viešpats leido Jėzui susidurti su kasdieniais žmogaus gyvenimo pavojais, grumtis kovoje, kurioje turi grumtis kiekvienas žmogaus vaikas, ir rizikuoti patirti nesėkmę bei amžiną pražūtį.
✔ „Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė Pats Save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.“ (Filipiečiams 2, 6–8)
❗Štai Dievo MEILĖ mums. Stebėkis, o dangau! Būk apstulbinta, o žeme! Jis nepagailėjo dėl mūsų Savo Sūnaus! Tai tikrasis gerumo ir meilės šaltinis!
Ieškokime ir pažinkime šių turtų šaltinį – Jėzų Kristų.
Paruošta pagal E. Vait knygą „Su meile iš Dangaus“
Dėkingumas gali paversti…
Dėkingumas išstumia nerimą
Ar dažnai nerimaujate? Kaip susidoroti su augančiu nerimu?
- „Kartais jaučiu, kad nebevaldau savo gyvenimo. Žinoma, suprantu, kad nerimas nieko neišspręs, bet kaip galiu nesijaudinti, juk visur nusikaltimai“.
- „Kiek mažai žmonių, kuriais galiu pasitikėti; negaliu niekuo pasikliauti“.
Ar jums pažįstamos šios mintys? Daugelis žmonių nerimo amžiuje stengiasi išlaikyti ramybę, tačiau jiems tai nelabai pavyksta.
Mūsų nerimas tai būdas atsikratyti kažkokio didesnio skausmo. Nerimas tai tam tikra auka, kurią atiduodame pagerbdami nežinomą ateitį, tikėdamiesi, kad nieko blogo mums nenutiks.
Atėjusį į gamyklą, naktinės pamainos budėjimą, sargą įspėjo apie nedidelę dėžę, kuri buvo palikta pakrovimo aikštelėje. Ant dėžės iš visų pusių buvo užrašyta: „ATSARGIAI! NELIESKITE!” Visiems buvo liepta laikytis atokiau nuo šios dėžės, kol vadovybė viską išsiaiškins. Naktinės pamainos sargas prie tos dėžės net kvėpuoti nedrįso. Jis labai apsidžiaugė, kai ryte atvyko viršininko pavaduotojas.
Šis vyras užsidėjo pirštines ir apsauginius akinius. Lėtai ir atsargiai atidarė dėžę. Viduje jis aptiko 25 lenteles su užrašu „ATSARGIAI! NELIESKITE!”
Įsivaizduokite, kiek nerimo ši paslaptinga dėžė sukėlė darbuotojams. Maža dėžutė tapo didelio nerimo šaltiniu.
- Dažnai analizuodami savo problemas suprantame, kad jos yra kaip ši dėžutė – iš pirmo žvilgsnio atrodo bauginančiai, bet iš tikrųjų jas galima išspręsti. Kartais mūsų problemos tai ženklas, patariantis keisti kryptį: „Pavojinga, neik šiuo keliu!“ Daugelis problemų galėtų mus kažko išmokyti, jei į jas adekvačiai reaguotume.
- Stresą dažniausiai patiriame tada, kai emocijos lenkia protą. Deja, net ir tada, kai suprantame, kas vyksta, neigiamos emocijos taip paprastai neišnyksta. Mes pradedame nerimauti dėl to, kad per daug nerimaujame! Negalime tiesiog liepti sau nesijaudinti. Mums reikia kažko stipresnio, kas nuramintų mūsų širdį ir protą.
- Pasak Hans Selye, vieno iš pirmaujančių streso ekspertų, dėkingumas tai veiksmingiausia priemonė susidorojant su stresu. Daugiau nei 20 metų trukusio tyrimo metu Selye išsiaiškino, kad jo pacientai pasveikdavo mokindamiesi būti dėkingi.
Corrie Ten Boom, vienos iš nacių koncentracijos stovyklų kalinė, įkūrė prieglaudą kitiems buvusiems nacių mirties stovyklų kaliniams. Corrie suprato tai, ką vėliau atrado Selye: tie, kurie užslėpė savo širdyje kartėlį, nepasveikdavo. Tie, kurie sugebėjo atleisti, pamiršti ir išmokti dėkingumo, pasveikdavo. Išminčius šį mokslinį principą išreiškė tokiais susimąstyti skatinančiais žodžiais: „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22) Protas ir kūnas taip neatsiejamai susiję, kad dėkingumo dvasia skatina laimės hormonų, vadinamų endorfinais, išskyrimą. Jie suteikia kūnui sveikatos.
Tegul mūsų teigiami jausmai valdo mus, tada būsime sveiki. Bet tai įmanoma, kai susitelkiame ne į savo emocijas, o į Kūrėją, Kuris suteikė mums galimybę gyventi ir rūpinasi mumis sunkiausiais laikais.
Kaip seniai dėkojote Dangiškajam Tėvui? Bendravimas su Visagaliu gali tapti kasdienio gyvenimo dalimi kiekvienam žmogui, o gyrius ir dėkingumas – geriausiai padeda susidoroti su stresinėmis situacijomis.
„Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes Jis geras, nes Jo ištikimoji meilė amžina. Dėkokite dievų Dievui, nes Jo ištikimoji meilė amžina.“ (Psalmių 136, 1. 2)
Autorius: Mark Finley
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
