Psichinis stabilumas krizės metu (1 dalis)

COVID-19 pandemija – “sudėtingiausia krizė po antro pasaulinio karo”. Negalima paneigti šio fakto. Kilo pavojus ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Kaip galime valdyti savo mintis ir jausmus, kad išgyventume šią krizę ir taptume stipresni? Štai keletas patarimų:

1. TAI KRIZĖ. PRIIMKIT ŠĮ FAKTĄ.

▫️Taip, tai krizė. Ji atėjo pas mus netikėtai. Ji mums gresia netikrumu ir dalykų, kurie mums svarbūs ir brangūs, praradimu. Ši realybė mums primena, kaip viskas gali greitai pasikeisti. Niekada negalime numatyti, ką ruošia ateinanti diena. Tik Dievas gali.

▫️Krizės mąsto sumenkinimas ar perdėjimas nieko gero neduos. Kyla pavojus neįvertinti kilusios krizės pasekmių, bet nieko gero iš to nebus, jeigu taip pat be saiko ją išpūsime. Tegul ji būna tokia, kokia yra, nei didesnė, nei mažesnė, pagal mūsų žinių ir supratimo ribas.

▫️Ženkite po vieną žingsnį. Nėra kelio atgal ir galimybės pabėgti. Žingsnis po žingsnio eikite į nežinomą ateitį. Tačiau atminkite, kad geriau eiti su kuo nors kartu. Jei vienas nukris, kitas galės jį pakelti.

▫️Krizė išryškina mūsų geriausias ir blogiausias savybes. Pasiruoškite pastebėti abi šias apraiškas savyje ir kituose. Būkite kantrūs, malonūs ir užjaučiantys sau ir kitiems.

▫️Krizė gali būti lūžio taškas, tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Pasistenkite gauti iš jos kiek galima daugiau naudos.

2. NEBUS LENGVA. SUPRASKITE TAI.

▫️Skirtingai nuo košmaro, kuris pažadina mus vidury nakties, šiandienos problema – realybė, su kuria susiduriame kiekvieną dieną. Negalime priversti jos dingti. Esant tokiai situacijai iš savo pusės turime daryti viską, ką galime.

▫️Mes negalime kontroliuoti. Tačiau padarykime viską, ką galime, ir paskatinkim kitus daryti tą patį. Padaryti viską, ką galime, esame pasirengę tada, kai priimame tikrovę tokią, kokia ji yra.

▫️Neigiamos pasekmės neišvengiamos. Nuostoliai. Įtampa. Reikės kažkiek laiko. Tačiau ši krizė gali turėti ir palankių pasekmių.

▫️Daugelis patirs fizinių, psichologinių, socialinių, finansinių, egzistensinių ir dvasinių sunkumų. Nėra prasmės bandyti įtikinti save ir kitus, kad viskas gerai. Tai netiesa. Tačiau pagalbos ir paguodos galime rasti vieni kituose ir Dieve. Atėjo laikas susivienyti.

3. TAI LAIKAS APMĄSTYMAMS.

▫️Atėjo laikas pertraukai. Mes gyvename sparčiai besivystančiame ir trumpalaikiame pasaulyje. Daugelis užsiėmę gamindami arba vartodami beveik kiekvieną laisvą minutę. Toks gyvenimo tempas palieka mažai laiko apmąstymams, jausmų analizei, pokalbiams ir ryšių kūrimui. Pandemija mus “sustabdė” įvairiais apribojimais. Mes ir patys galėtume sulėtinti tempą: numatyti naujas veiklos sritis, mąstyti, užduoti klausimus, atlikti analizę, persvarstyti kai kuriuos dalykus. Nesistenkite griebtis visko, kas po ranka. Kruopščiai viską apgalvokite. Ar gyvenu tokį gyvenimą, kokį noriu gyventi? Kokios yra tikrosios mano gyvenimo vertybės ir prioritetai? Ar mano veiksmai atitinka mano žodžius ir norus? Būtent mūsų veiksmai, o ne žodžiai parodo mūsų nuoširdumą.

▫️Krizei apėmus šalis, galime pastebėti, kad mūsų širdys ir protai prisipildo aplinkybėmis išprovokuotų, apsoliučiai nesusijusių tarpusavy ir audrinančių mūsų sąmonę, minčių: apie praeitį, apie dabartį ir apie ateitį. Mintys, kurios mus gali stebinti; mintys, apie kurių egzistavimą mes net neįtarėme; mintys, kurių jėgos net neįsivaizdavome. Jos gali užlieti mus kaip bangos. Bet mes galime jas kontroliuoti. Šis variantas geresnis nei pirmasis. Tačiau ateinančios bangos negalime numatyti. Jūs turite tam pasiruošti, kad minčių valdymo procesas būtų stiprus ir sklandus, kaip banga.

Autorius: Torben Bergland, medicinos mokslų daktaras, psichiatras

Brangieji, tikiuosi, kad radote Jums asmeniškai aktualių, svarbių minčių 🧡💛.

Straipsnio tęsinį – 2 dalį rasite ČIA.

VIRUSAI ir gydymas SAULE

🔸Atsiradus naujoms sunkioms ligoms, tokioms kaip atipinei pneumonijai ar Covid-19, specialistai kuria naujas vakcinas ir gydymo metodus. Mes nežinome, kokios ligos gali atsirasti. Tačiau galime naudoti tai, ką gydytojai sėkmingai naudojo prieš 100 metų, kai gripas plito visame pasaulyje.

🔸Seni 1918 metų įrašai apie pandemiją rodo, kad šiandien mažai žinomas būdas kovoti su gripu, buvo gana efektyvus. Jis gali padėti ir mums šiandien. Medikai nustatė, kad sunkiai sergantys gripu pacientai, kurie buvo lauke, pasveikdavo dažniau nei esantys patalpose.

🔸Gryno oro ir saulės spindulių derinys neleido daugeliui pacientų mirti ir plisti infekcijai tarp medicinos personalo. Tam yra mokslinis pagrindas.

Tyrimai rodo, kad GRYNAS ORAS ir SAULĖS ŠVIESA:

✔️ Naikina kenksmingus mikrobus, padėdami išvalyti orą. Daugelis žinomų bakterijų sunaikinamos per 2 valandas, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Oro dezinfekavimas vyksta esant gerai ventiliacijai. Būtent todėl anksčiau ligoninėse buvo aukštos lubos ir didžiuliai langai. Atradus antibiotikus, senos žinios ir patirtis buvo pamiršti, tačiau, labai gaila, kenksmingos bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams.

✔️ Inaktyvuoja (daro neveiklų) gripo virusą. Saulės šviesa naikina bakterijas, sukeliančias plaučių uždegimą ir kitas infekcijas. Pirmojo pasaulinio karo metu karo chirurgai užkrėstoms žaizdoms gydyti naudojo saulės šviesą. Jie žinojo, kad tai puiki dezinfekavimo priemonė.

✔️ Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą. Žemas vitamino D kiekis sukelia kvėpavimo takų infekcijas ir gali padidinti imlumą gripui. Šis vitaminas taip pat dalyvauja kalcio apykaitoje ir kaulų formavime. Norėdami pakankamai gauti vitamino D, šviesiaodžiai žmonės, gyvenantys vidutinio klimato sąlygomis, saulėtomis dienomis turi pabūti saulėje 15 minučių. Tamsiaodžiai, norėdami gauti tą patį vitamino D kiekį, saulėje turėtų būti šiek tiek ilgiau.

▫️Be to mokslininkai kalba ir apie kitas saulės spindulių GYDOMĄSIAS savybes:

✔️ Jie padidina bendrą limfocitų kiekį, o tai žymiai sustiprina imuninės gynybos mechanizmą; normalizuoja kraujospūdį ir sumažina cholesterolio kiekį kraujo plazmoje.

✔️ Sumažina cukraus kiekį kraujyje, kas, tikriausiai, susiję su kasos beta ląstelių stimuliacija ir efektyvesne insulino gamyba, o taip pat su fermento stimuliacija, kuris padeda kepenims pašalinti iš kraujo gliukozę ir laikyti atsargoje glikogeno pavidalu.

✔️ Gerina nuotaiką, tikriausiai dėl padidėjusios endorfinų gamybos. Šviesa daugumai žmonių sukelia vidinio komforto ir nervų-raumenų atsipalaidavimo būseną.

✔️ Gerina hormonų gamybą. Pavyzdžiui, melatoninas gaminamas vienoje mažiausių organizme, kankorėžinėje liaukoje, esančioje smegenyse. Jis atsakingas už normalų miegą. Saulės šviesa blokuoja melatonino gamybą, kuri pradeda didėti tik sutemus. Priešingas poveikis pasireiškia kito hormono, kortizolio, atveju. Natūralus kortizolio lygis žmogaus organizme didžiausias ankstyvą rytą, o jo kritimas prasideda arčiau nakties, kas sukelia žmogui mieguistumą.

✔️ Skatina kalorijų deginimą ir mažina viršsvorį. Saulės šviesai veikiant skydliaukę, padidėja tiroksino gamyba, o tai pagerina medžiagų apykaitos procesų eigą organizme.

✔️ Reguliuoja savalaikį paauglių lytinį brendimą, stimuliuodama hipofizę ir lytines liaukas.

✔️ Apsaugo nuo naujagimių geltos. Neišnešiotų naujagimių gelta tampa tikra bėda. Saulės šviesa (arba kvarcinė lempa) mažina gelta sergančiųjų naujagimių bilirubino kiekį kraujyje palengvindama jo pašalinimą per inkstus.

Priešakyje dar beveik visa vasara. Maksimaliai išnaudokite visas saulės ir gryno oro teikiamas naudas, tačiau būkite išmintingi, venkite saulės nudegimų ir kitų kenksmingų pasekmių odai ir akims.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/virusy-i-lechenie-solntcem/

KĄ DARYTI? AŠ SUSIRGAU!

Žiema jau į pabaigą ir mes tikimės, kad nebesusirgsite. Bet jei kas susirgtumėte, norime pasidalinti šiuo neilgu (apie 9 min.) video, kuriame gydytoja Tatjana Ostapenko dalinasi konkrečiais patarimais – kaip elgtis susirgus. Antroje video pusėje išgirsite apie tai, kaip reaguoti į aukštą temperatūrą, kaip vandens pagalba ją sumažinti.

Informacija dalinasi Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje gydytoja Tatjana Ostapenko (šeimos gydytoja, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistė, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narė).

Paskaita versta iš: https://www.youtube.com/watch?v=SQdXGUjW8D4

Paprasti ir efektyvūs principai ir priemonės, kad būtume atsparesni ligoms!

Norite neužsikrėsti ligomis? Turėti geresnę sveikatą? Šis video kaip tik jums. Paklausykite ir išbandykite.

Informacija dalinasi Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje gydytoja Tatjana Ostapenko (šeimos gydytoja, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistė, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narė).

Paskaitą originalia (rusų k.) rasite ČIA.

Hormonas D – nepelnytai sumenkintas iki vitamino lygio (1 dalis)

Šį kartą apie VITAMINĄ D.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?

Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.

Gydytoja Tatjana Ostapenko

Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:

➡️ veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių

➡️ daro įtaką 30-ies genų aktyvumui

➡️ dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)

➡️ hormonų ir fermentų gamyboje

➡️ reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.

Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.

✅ Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.

✅ Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.

Vit. D Efektas:

➡️ reguliuoja arterinį kraujospūdį

➡️ gina centrinės nervų sistemos audinius

➡️ apgina nuo infekcijų

➡️ sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką

10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.

GLOBALUS DEFICITAS!

Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

➡️ Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

➡️ Įvairios virškinamojo trakto ligos

➡️ Viršsvoris

➡️ Hipertirozė

➡️ Piktybiniai dariniai

KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:

➡️ hipertoninė liga

➡️ I tipo cukrinis diabetas

➡️ autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)

➡️ centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)

➡️ infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)

➡️ onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)

➡️ kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)

Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:

✅ 17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius

✅ 29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių

Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:

✅ 50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis

✅ beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija

82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.

Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)

(ng/ml * 2,496 = nmol/l)

2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.

✅ Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.

✅ 50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.

(TĘSINYS kitą dieną 👋🏼)

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM