Ar antimaistingosios medžiagos yra kenksmingos?

Ar esate girdėję patarimų vengti tam tikrų maisto produktų, nes esą jie trukdo įsisavinti mineralus? Šiame straipsnyje patyrinėsime, ar tikrai verta atsisakyti kai kurių augalinių produktų.

Augalų antimaistingosios medžiagos yra natūralios cheminės medžiagos, kurias augalai gamina apsigindami nuo kenkėjų, grybelinių ar bakterinių infekcijų. Žmogaus organizme jos gali šiek tiek sumažinti mineralų (pvz., geležies, cinko, kalcio) pasisavinimą. Tačiau dauguma jų suyra arba reikšmingai sumažėja tinkamai ruošiant maistą.

Nors po apdorojimo ir gaminimo gali išlikti nedideli kiekiai antimaistingųjų medžiagų, sveikatos nauda, gaunama valgant šiuos produktus, nusveria galimus neigiamus poveikius maistinių medžiagų pasisavinimui. Kasdien valgant įvairų, maistingą maistą ir vengiant labai didelių vieno produkto kiekių vieno valgymo metu, galima sumažinti nedidelius maistinių medžiagų pasisavinimo nuostolius, kuriuos sukelia antimaistingosios medžiagos.

Be to, svarbu žinoti, kad antimaistingosios medžiagos taip pat gali turėti naudos sveikatai. Pavyzdžiui, fitatai mažina cholesterolį, lėtina virškinimą ir padeda išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių. Daug antimaistingųjų medžiagų turi antioksidacinių ir priešvėžinių savybių.

Patyrinėkime, kokie junginiai, esantys maiste, klasifikuojami kaip antimaistingosios medžiagos. O po to aptarsime, kaip sumažinti ar net panaikinti jų neigiamą poveikį.

Kokios yra dažniausiai maiste sutinkamos antimaistingosios medžiagos?

Goitrogenai kryžmažiedėse daržovėse (brokoliuose, Briuselio kopūstuose, gūžiniuose kopūstuose, kale) gali laikinai sumažinti jodo pasisavinimą. Šis poveikis svarbus tik žmonėms, jau turintiems jodo stoką ar hipotirozę; sveikam žmogui rizika yra minimali.

Lektinai ankštiniuose (pupelėse, žemės riešutuose, sojose), neskaldytuose grūduose — gali trikdyti kalcio, geležies, fosforo ir cinko pasisavinimą.

Saponinai ankštiniuose ir neskaldytuose grūduose — gali trukdyti normaliam maistinių medžiagų pasisavinimui.

Oksalatai lapinėse daržovėse, arbatoje, pupelėse, riešutuose, burokėliuose — gali surišti kalcį ir sutrukdyti jo pasisavinimą.

Fitatų (fitinės rūgšties) yra neskaldytuose grūduose, sėklose, ankštiniuose, kai kuriuose riešutuose — jie gali sumažinti geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą.

Taninai arbatoje, kavoje, kakavoje, ankštiniuose — gali mažinti geležies pasisavinimą.

Nėra tiksliai žinoma, kiek maistinių medžiagų netenkama dėl antimaistingųjų medžiagų poveikio, nes rezultatai priklauso nuo žmogaus medžiagų apykaitos, maisto rūšies ir jo paruošimo būdo. Daug antimaistingųjų medžiagų gali būti pašalintos ar inaktyvuotos.

Štai patarimai, kaip tai padaryti:

Goitrogenai

Brokoliai, kopūstai, kale, ropės termiškai apdorojami praranda didžiąją dalį goitrogenų. Rizika aktuali tik esant labai mažam jodo kiekiui organizme.

Kaip sumažinti goitrogenus:

• virkite ar troškinkite kryžmažiedes ;
• užtikrinkite pakankamą jodo kiekį maiste (joduota druska, jūros dumbliai).

Lektinai ir saponinai

Terminis apdorojimas neutralizuoja lektinus beveik 100 %. Virtos pupelės, avinžirniai ar lęšiai yra visiškai saugūs.

Saponinai, kurie taip pat randami ankštiniuose ir neskaldytuose grūduose, sumažėja tais pačiais metodais — jie lengvai nuskalaujami ir suyra verdant.

Kaip sumažinti lektinų ir saponinų kiekį:

• visada virkite ankštinius — tai visiškai deaktyvuoja lektinus;
• mirkymas prieš virimą dar labiau sumažina jų kiekį;
• perplovimas po tekančiu vandeniu — pašalina saponinus;
• galima naudoti konservuotus ankštinius — jie jau yra termiškai apdoroti ir neturi aktyvių lektinų.

Oksalatai

Jei žmogus neturi polinkio į oksalatų inkstų akmenis, oksalatai nėra pavojingi. Be to, jų poveikis apsiriboja tik tuo konkrečiu valgiu — vėlesnių dienos valgių kalcio pasisavinimui oksalatai įtakos neturi.

Kaip sumažinti oksalatų kiekį ar jų poveikį:

• blanširuokite arba virkite špinatus ir mangoldus (oksalatų sumažėja 30–80 %);
• nupilkite virimo vandenį;
• valgykite su kalcio šaltiniu (kalciu praturtintas augalinis pienas, tofu, sezamo pasta, brokoliai);
• gerkite pakankamai vandens;
• venkite labai didelių kiekių vieno valgymo metu.

Fitatai

Fitatų poveikis maistinių medžiagų pasisavinimui yra nedidelis, o jų kiekį patikimai sumažina mirkymas, daiginimas ir terminis apdorojimas.

Kaip sumažinti fitatus:

• mirkymas 6–12 val. — efektyvu riešutams, sėkloms ir grūdams;
• ankštinius mirkykite 8–24 val., o po mirkymo visada virkite;
• daiginimas — vienas veiksmingiausių būdų;
• fermentavimas (rauginta tešla, fermentuoti sėklų padažai);
• valgykite su vitaminu C, kuris reikšmingai pagerina geležies pasisavinimą net esant fitatams.

Taninai

Taninai yra polifenoliniai junginiai, randami arbatoje, kavoje, kai kuriuose ankštiniuose ir kakavoje. Jie gali sumažinti neheminės geležies (randamos augaliniuose produktuose) pasisavinimą tuo pačiu metu valgant geležies turtingą maistą.

Kaip sumažinti taninų poveikį:

• gerkite arbatą ir kavą tarp valgymų — bent 1,5–2 val. po valgio arba tiek pat iki valgio;
• jei vartojate arbatą ar kavą, verta žinoti, kad šie gėrimai gali turėti ir kitų neigiamų poveikių sveikatai, raginame apsvarstyti jų atsisakymą;
• geležies turtingą augalinį maistą (ankštinius, špinatus, grikius) derinkite su vitaminu C, kuris neutralizuoja taninų slopinamąjį poveikį ir ženkliai pagerina geležies pasisavinimą;
• kakavą ar kitus taninų turinčius produktus vartokite saikingai vieno valgymo metu.

Džiaukimės Dievo mums suteiktu augaliniu maistu, rinkimės tinkamiausius paruošimo būdus ir būkime sveiki.

Šaltiniai gilesniam tyrinėjimui:

  1. Are Anti-Nutrients Harmful?
    https://nutritionsource.hsph.harvard.edu/anti-nutrients/
  2. What are dietary lectins and should you avoid eating them?
    https://newsnetwork.mayoclinic.org/discussion/mayo-clinic-q-and-a-what-are-dietary-lectins-and-should-you-avoid-eating-them/
  3. Dried beans: Healthy meals 
    https://www.mayoclinichealthsystem.org/hometown-health/speaking-of-health/dried-beans-healthy-meals
  4. Preventing kidney stones
    https://www.mayoclinichealthsystem.org/hometown-health/speaking-of-health/preventing-kidney-stones
  5. Sprouted grains: More nutritious than regular whole grains?
    https://www.health.harvard.edu/blog/sprouted-grains-nutritious-regular-whole-grains-2017110612692
  6. Iron – Fact Sheet for Consumers
    https://ods.od.nih.gov/factsheets/Iron-Consumer/
  7. Zinc – Micronutrient Information Center
    https://lpi.oregonstate.edu/mic/minerals/zinc
  8. Iron – Micronutrient Information Center
    https://lpi.oregonstate.edu/mic/minerals/iron
  9. Antinutrients in Foods: Impacts on Nutrient Absorption and Disease Risk
    https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7600777/

Burokėliai – maistas kraujui ir ne tik

Ryškiai raudoni burokėliai salotoms ir bulvių patiekalams suteikia gražią spalvą. Skaisčiai raudona spalva juos nudažo pigmentas betacianinas.

Šefildo universiteto (Didžioji Britanija) atliktų tyrimų duomenimis, raudonas šlapimas ir tos pačios spalvos išmatos suvalgius burokėlių pastebimi 10-14% gyventojų, dažniau tiems, kuriems trūksta geležies arba ji sunkiai įsisavinama žarnyne. Jei nerimaujate dėl raudonos savo šlapimo ar išmatų spalvos, priimkite tai kaip įspėjimą apie galimą geležies trūkumą arba virškinimo sutrikimus.

Tačiau per daug jaudintis nereikėtų: burokėliai ne tik įspėja apie… problemą, bet ir padeda ją išspręsti dėl savo antianeminio ir reguliuojančio poveikio.

SAVYBĖS IR INDIKACIJOS

Burokėliai tai viena iš turtingiausių cukrumi (sacharoze ir fruktoze) daržovių. Natūralių cukrų juose gali būti iki 10% bendros masės.

Burokėliai naudingi:

Anemijos atveju: Šis burokėlių poveikis yra gerai žinomas. Geležies ir vitamino C, kuris palengvina šio mineralo pasisavinimą, kiekis burokėliuose yra gana nedidelis. Tačiau yra kažkoks neištirtas komponentas, skatinantis kraujo ląstelių gamybą.

Du kartus per dieną prieš valgį gerdami 50–100 ml šviežiai spaustų burokėlių sulčių, pasieksit gerų rezultatų kovojant su anemija. Brokėlių sultis rekomenduojama gerti žmonėms, kurie blogai reaguoja į gydymą vaistais, kurių sudėtyje yra geležies.

Šarminimui: didelis mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio ir magnio kiekis burokėliuose paaiškina jų šarminantį poveikį kraujui. Burokėliai labai rekomenduojami sergant podagra, esant dideliam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje ir mitybos racionui, kuriame daug riebalų ir mažai daržovių.

Hipolipidemia: burokėlių šakniagumbiuose yra skaidulų – ląstelienos, kuri palengvina žarnyno veiklą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulos taip pat sumažina žarnyne absorbuojamo cholesterolio kiekį. Todėl burokėlius rekomenduojama įtraukti į racioną tiems, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį.

– Lengvas vidurius laisvinatis poveikis dėl juose esančių skaidulų.

– Sužadina apetitą: burokėliai padidina skrandžio sulčių gamybą.

– Prieš vėžį: Dr. Schneider nurodo įvairius eksperimentus, atliktus Vengrijoje ir Vokietijoje. Vėžiniai navikai sumažėjo arba visiškai išnyko pacientams pradėjus kasdien vartoti po 250 g tarkuotų burokėlių arba 300–500 ml burokėlių sulčių. Poveikis išliko net ir užvirus sultis, kad būtų lengviau virškinamos skrandyje.

PARUOŠIMAS IR VARTOJIMAS

Šviežiai spaustos sultys: Burokėlių sultys nėra labai malonaus skonio, todėl jas galima maišyti su kitomis sultimis arba pasaldinti medumi. Vienu metu nereikėtų išgerti daugiau nei 50–100 ml, kad nesutriktų virškinimas.

„Žali“ tarkuoti: Taip paruoštus burokėlius galima pagardinti citrina ar alyvuogių aliejumi.

Virti burokėliai lengviau virškinami. Išvirus odelę nulupsite lengviau, jei dar karštus burokėlius įdėsite į šaltą vandenį.

Valgykite daugiau daržovių ir būkite SVEIKI!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

„Susitinkame VIRTUVĖJE“ (2022 04 24)

Dalinamės balandžio 24 d. 12:00 val. per Zoom vykusio susitikimo vaizdo įrašu.


??GAMINOME:

1. KUKURŪZŲ lazdeles ir auksaspalvį PADAŽĄ

2. Sočias morkų SALOTAS su naminiu MAJONEZU

3. Sluoksniuotas burokėlių ir avokado SALOTAS („tartarą”)


Gamintų patiekalų igredientai?? (Gaminimo eigą rodau ir pasakoju video įraše)


1. KUKURŪZŲ lazdelėms:


▫️kukurūzų kruopų – 125 g

▫️vandens arba daržovių sultinio – 1,5 stikl.

▫️pievagrybių – 150 – 250 g

▫️svogūno – 1 vnt.

▫️raudonos saldžios paprikos – 3 skilt.

▫️aliejaus – truputį

▫️druskos, dar galima pridėti truputį žalumynų

+ kepimo popieriaus


Auksaspalviui PADAŽUI:


▫️anakardžių – apie 2 v.š. (arba saulėgrąžų)

▫️vandens – ¾ stikl.

▫️virtos bulvės – apie ½ stikl.

▫️virtos morkos – apie ¼ stikl.

▫️citrinos sulčių – 2-3 v.š.

▫️druskos


Anakardžius išmirkykite, kad išbrinktų.


2. Sočioms morkų SALOTOMS:


▫️morkų – 2 vnt.

▫️tofu sūrio – 100 g (tofu – sojos pupelių varškės sūris)

▫️skrudintos duonos kubelių – 2 saujų

▫️graikinių riešutų – 3-4 v.š.

▫️citrinos sulčių

▫️druskos, česnako, maltos kalendros


Naminiam „MAJONEZUI”:


▫️augalinio pieno* – 200 ml

▫️ryžių virtų* – apie 1 stikl.

▫️alyvuogių aliejaus – iki 50 ml

▫️citrinos sulčių

▫️druskos, česnako


*jei neturite augalinio pieno, galima panaudoti apie 2 v.š. išmirkytų anakardžių

*galima naudoti rudus, baltus ryžius, ar kitos šviesios košės likučius; arba virtas bulves


3. Sluoksniuotoms burokėlių ir avokado SALOTOMS:


▫️avokado – 1 vnt.

▫️burokėlio virto ar kepto – 1 vnt

▫️tofu sūrio (tofu – sojos pupelių varškės sūris) – apie 100 g

▫️česnako

▫️citrinos sulčių

▫️kalendros maltos, čiobrelių, tarkuotos citrinos odelės

▫️alyvuogių aliejaus


Skanaus ?
Būkite SVEIKI ?

Žiemos sezono ŠALTIBARŠČIAI (veganiški)

Neplanuotai mano šaldytuve atsidūrė agurkas. Žiemos sezono metu tokių daržovių dažniausiai neperku. Mąsčiau, ką čia iš jo pagaminus. Prisiminiau, kad mano mažasis labai mėgsta šaltibarščius, o kitų  patiekalų iš burokėlių nelabai nori valgyti. Gera mintis – šaltibarščiai! Tik neturiu žalumynų? Bet mano darže žiemoja lapiniai kale kopūstai! Gal jie tiks vietoje įprastų šaltibarščiams svogūnų laiškų ir krapų?

Mano šeima šaltibarščius įvertino puikiai, ypač mažasis džiaugėsi, vos visiems užteko 🙂

Šaltibarščiams pagaminti reikia:

Anakardžių riešutų pieno

Sojų pieno, be priedų

Sojų jogurto, be priedų

Druskos ir citrinos sulčių

Agurko

Burokėlių virtų

Žaliųjų garbanotųjų lapinių kopūstų (kale)

(kiekių tiksliai nematavau, dėjau viską kaip sako „iš akies”)

Prie šaltibarščių, žinoma būtinos 🙂 šiltos virtos bulvės (ir dar prie jų dažniausiai patiekiu lęšius – pietūs būna sotesni).

Puode sumaišiau maždaug lygiomis dalimis sojų ir anakardžių pieną, dėl tirštumo pridėjau šiek tiek sojų jogurto. Pagal skonį paskaninau druska ir citrinos sultimis. Tada pridėjau išvirtus sutarkuotus burokėlius, smulkiai supjaustytus agurką ir žalius lapinius kopūstus (kale). Kopūstų lapus prieš smulkinant nupjaunu ar nuplėšiu nuo storo koto. Skanaus!

Trumpai apie lapinių kopūstų (kale) naudą

Tyrinėjant kokių maistinių medžiagų yra 100 gramų šių kopūstų, dėmesį labiausiai atkreipė:

Vitaminas A – 308% RPN (rekomenduojamos paros normos), praktiškai tiek pat kaip ir morkos (tik 8% mažiau).

Vitaminas C – 200% RPN, ketvirtadaliu daugiau nei kivi ir 2 kartus daugiau nei apelsinai, 3,3 karto daugiau nei gūžiniai kopūstai.

Vitaminas K – 1021% RPN

Kalcis – 134 mg (14% RPN)

Geležis – 1,7 mg (9% RPN)

Kalcio ir geležies lapiniai kopūstai turi tikrai daug, ypač įvertinus tai, kad turi mažai kalorijų (50 kcal) ir praktiškai neturi riebalų (tik 1%), todėl jų suvalgyti galima tikrai ne vieną šimtą gramų.

Informacija apie maistines medžiagas paimta iš ČIA:

 

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM