Kaip atsigauti po toksiškų santykių
Toksiškuose santykiuose žmonės dažnai nejaučia pagarbos, nesulaukia palaikymo, patiria pažeminimą. Tokie santykiai dažnai baigiasi skausmingu išsiskyrimu. Kaip atsigauti ir įgyti pasitikėjimo po tokių santykių? Šiandien apie tai kalbamės su dvasiniu tarnautoju, šeimos konsultantu Aleksandru Sacharovu.
– Aleksandrai, kodėl iš viso reikalingas atsistatymas po toksiškų santykių?
– Kai žmogus palaiko santykius su tironu, skriaudiku (prievartautoju bendrąja prasme) vyksta asmenybės gniuždymas. Tirono aukos savivertė sumažėja, kyla abejonių dėl savo adekvatumo. Atsiranda potrauminio sindromo pergyvenimas. Dar ilgą laiką po santykių pabaigos, auka negali ramiai reaguoti į tai, kas net iš tolo primena santykius su toksišku žmogumi. Tai panašu į grįžimą iš karo: kova baigėsi, o skausmas lieka. Toksiškų santykių aukos dažnai kenčia dėl depresijos, patiria panikos atakas; gali atsirasti generalizuotas nerimo sutrikimas – psichinis sutrikimas, kuriam būdingas bendras pastovus nerimas. Svarbu nepalikti visko, taip kaip yra, o pradėti atsistatymą. Dėl nuolatinės emocinių santykių fono kaitos, žmogus gali patirti kaulų laužymą, kaip narkomanas, atsisakęs narkotikų. Todėl smurto aukos kartais pradeda vartoti narkotikus.
– Ar tai rimta…
– Žinoma. Įsivaizduokite, kad žmogaus asmenybė ilgą laiką buvo gniuždoma. Be abejo auka nori kitokių santykių. Tačiau žmogus įprato gyventi kaip auka, ir be pastangų išeiti iš tos būsenos vargu ar sugebės sukurti sveikus santykius. Norint pradėti gyventi kitaip, gyventi laimingai, reikalinga reabilitacija. Tam reikia naudoti įvairius resursus. Kreiptis į psichologą, esant sunkiems sutrikimams į psichiatrą. Yra ir dvasiniai ištekliai. Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti lankyti bažnyčią, kur gaus tikinčiųjų ir dvasinio tarnautojo palaikymą.
– Ar galima tik nutraukus santykius pradėti naujus?
– Kol nepraeis reabilitacijos, nerekomenduoju to daryti. Pasibaigus toksiškiems santykiams, pasilieka aukos elgesio įprotis. Tai trukdo kurti sveikus santykius. Nepasitikėjimas, negebėjimas priimti sprendimus, nesveikas kaltės jausmas – visa tai trukdo gyventi darniai.
Svarbu išmokti prisiimti atsakomybę. Tai nereiškia, kad nukentėjusioji pusė kalta, kad išprovokavo toksišką žmogų. Tai reiškia, kad ji pasiruošusi neleisti tokių santykių ateityje, ji dirba su savo vidinėmis problemomis, trukdančiomis gyventi.
– Kaip praeiti reabilitaciją?
– Reabilitaciją galima praeiti su specialistu. Tai greita ir efektyvu, ypatingai sunkiais atvejais. Bet galima ir sau pačiam padėti. Tai geriau, nei nieko nedaryti. Žmogus tiesiog analizuoja situaciją ir daro praktinius žingsnius.
Reabilitacija apima tris etapus:
1. Toksiškų santykių fakto suvokimas.
2. Susitaikyti su tuo, kad prieš tai buvęs mylimo žmogaus įvaizdis nėra realus. Svarbu pripažinti, kad žmogus gniuždo jus ir tokius santykius reikia užbaigti, reikia juos palaidoti ir leisti sau paliūdėti.
3. Separacija (atsiskyrimas). Tai visiškas ryšių nutraukimas su skriaudiku. Netgi draugiškų santykių su skriaudiku išsaugoti negalima, kitaip mes vėl pateksime į nesveikų santykių gniaužtus. Žinoma, tai nereiškia, kad šio žmogaus reikia neapkęsti. Svarbu jam atleisti. Bet santykius reikia nutraukti.
Daugelis skriaudikų aukų atsistato, sukuria naujus santykius ir gyvena laimingai. Visada yra viltis į naują gyvenimą be dvasinės kančios!
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/sposoby-vosstanovleniya-posle…/
MĄSTYMO KLAIDOS: kaip mūsų mintys veikia jausmus
Ar mokate valdyti savo emocijas? Deja, emocijos dažnai “VALDO” mūsų gyvenimą, o tai veda prie liūdnų rezultatų: depresijos, nerimo, konfliktų. Pabandysime suprasti, kas turi įtakos gebėjimui bet kokiomis aplinkybėmis išlaikyti vidinę ramybę. Iš viso, ar tai įmanoma?
Iš savo ir daugelio žmonų patirties galiu drąsiai teigti: taip, tai įmanoma. Tačiau pirmiausiai nustatykime, su kokiomis iškreipto mąstymo formomis susiduriame. Iškreiptas mąstymas visada sukelia nemalonius jausmus ir neteisingus veiksmus bei konfliktus.
IŠKREIPTO MĄSTYMO tipai:
“VISKAS arba NIEKO” – kai atsisakome aukso viduriuko ir manome, kad viskas vyksta arba taip, arba kitaip. Pavyzdžiui, ruošiamės daryti mankštą kiekvieną rytą, pradedant nuo pirmadienio. Pirmadienį kažkodėl nepavyksta, o antradienį jau net nesistengiame pradėti daryti mankštą.
Per didelis APIBENDRINIMAS – ribotas faktų kiekio naudojimas, norint suformuoti tvirtą įsitikinimą, kuris neteisingas. Pavyzdžiui, ši kaimynė su manimi nepasisiveikino, reiškia, ji įsižeidusi – nesikalbėsiu ir aš su ja”. Tačiau, galima prisiminti, kad kaimynė yra trumparegė arba ji galėjo tiesiog užsigalvoti ir manęs nepastebėti. Vyras sako žmonai: “Tu visada vėluoji”. Tačiau galima prisiminti keletą atvejų, kai žmona darė kažką laiku ir jos tylint palaukti. Tai suteiks šeimai ramybės.
Mąstymo FILTRAS – mes matome tik vieną gyvenimo pusę, būtent nemaloniąją. “Mano gyvenime nėra nieko gero. Viršininkas niekam tikęs, visada kabinėjasi, man reikia išeiti iš darbo”. Jei taip manote, nedelsdami sėskite ir surašykite viską, už ką galite padėkoti šiame gyvenime, arba parašykite 10 gerų savo viršininko savybių. Tai paprasta, bet realiai veikia.
Žinant kitų MINTIS. Remdamiesi ankstesne patirtimi arba atsitiktiniu žvilgsniu, “tiksliai žinome”, ką galvoja kitas žmogus. Bet iš tikrųjų, jeigu jūs pragyvenote su savo vyru 20 metų, tuomet tik 4 kartus iš 5 galite atspėti, apie ką jis iš tikrųjų galvoja. O jei šis atvejis yra kaip tik penktasis, kai suklydote? Arba apskritai jūs neypatingai gerai pažįstate šį žmogų? Geriau remtis ne tuo, kaip jums atrodo, bet tuo, ką jis jums pasakė. Pasitikslinkite, ką jis turėjo omeny.
NUMATYMAS dažniausiai seka po “minčių skaitymo”. Juk jei “žinome” apie ką žmogus galvoja, “žinome” ką jis dabar padarys. Toks mąstymo tipas būdingas panikos priepuoliams. Pavyzdžiui, jei mano širdis pradėjo plakti dažniau, reiškia aš numirsiu, neištversiu. Nors fiziologiškai su širdimi viskas gerai, paniką kelia mintys. Tokiu atveju reikia paklausti savęs: “Kiek kartų pastaruoju metu padažnėjo mano pulsas? Ir štai aš iki šiol gyvenu, reiškia ir šį kartą praeis viskas be rimtų pasekmių, man reikia nusiraminti ir giliai pakvėpuoti”.
PERDĖJIMAS arba SUMENKINIMAS, kai iš musės darome dramblį ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, galiu valandų valandas apžiūrinėti ir gydyti atsitiktinai atsiradusį spuogelį ant savo veido, manydama, kad dėl jo esu begalo nepatraukli, nepastebėdama, kad nepatraukli esu, tikriausiai, dėl savo bjauraus charakterio, ir į tai reikėtų atkreipti savo dėmesį.
Pavyzdys: “Kažkas sako, kad mano jausmai nemeluoja. Jei man atrodo, kad žmogus tai pasakė tyčia, norėdamas mane įžeisti, reiškia taip ir yra”. Bet žmogus galėjo netyčia padaryti man ką nors įžeidžiančio.
ETIKEČIŲ klijavimas. Kito žmogaus apibūdinimas nemaloniais žodžiais, deja, daugeliui tapo gyvenimo būdu. Anksčiau ar vėliau toks žmogus apie tai sužinos ir keršydamas uždės mums etiketes, tai labiau įžeidžia, nei kai mes patys tai darėme.
PERSONALIZAVIMAS – esate atsakingas už tai, kas jums atsitinka. Arba perkeliate šią atsakomybę kam nors kitam (vyrui, žmonai, vaikams, prezidentui, vyriausybei, viršininkui, Dievui ir panašiai).
Teigiamų pusių NEIGIMAS – “taip, jūs pagyrėte mane už tai, kad šiandien gerai atlikau užduotį, bet tai neturi jokios reikšmės, todėl, kad jūs tiesiog manęs pagailėjote, nes vakar man taip nesisekė”.
Dabar paanalizuokite savo mintis, ar nėra iškraipymų. Ar tos mintys padeda užmegzti gerus santykius su žmonėmis, arba įgyvendinti savo tikslus ir sukurti gerą nuotaiką? Jei ne, pertvarkykite savo mąstymą, remdamiesi Biblijos faktais ir teiginiais. Pasistenkite ieškoti teigiamų įvykio ar žmogaus pusių. Net kai tame, kas atsitiko, nėra nieko teigiamo, esu įsitikinusi, jeigu Dievas leido tam įvykti, šis įvykis gali mane kažko išmokyti. Jei teisingai įsisavinsiu pamoką, išaugsiu dvasiškai, o kas gali būti geriau?
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-nashi-mysli-vliyayut-na-chuvstva/
