Konfliktai – neišvengiama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Tačiau pastebėjote, kaip skirtingai žmonės juos sprendžia? Vieni rėkia ir reikalauja, kiti – tyliai atsitraukia, treti nori viską išspręsti „per meilę“. Kodėl taip yra?
Pasak lektorės psichologės Lidijos Neikurs, kiekvienas žmogus turi savo valdymo modelį – būdą, kaip jis sprendžia konfliktus ir bendrauja su kitais. Šie modeliai dažniausiai yra perimti iš tėvų, dažnai nesąmoningai, stebint jų elgesį.
Kas formuoja mūsų konfliktų sprendimo stilių?
Du pagrindiniai veiksniai:
- Palaikymas – meilė, rūpestis, supratimas
- Drausmė – taisyklės, ribos, reikalavimai
Atsižvelgiant į tai, kiek kiekvieno iš jų turime, susiformuoja keturi pagrindiniai bendravimo modeliai, kurie matomi tiek šeimoje, tiek darbe, tiek santykiuose.
1. Autoritarinis modelis: „Aš pasakiau – tu padaryk!“
Daug drausmės, mažai meilės
- Vaikams – baimės atmosfera: nuomonė nesvarbi, už klaidas baudžiama
- Ugdomas melas, gudravimas, emocinis atsiribojimas
- Konfliktai sprendžiami jėga arba nutylėjimu
- Dievas matomas kaip piktas ir baudžiantis
- Vaikai suaugę arba tampa tokie pat valdingi, arba labai bailūs
Pavyzdys: „Valgysi, ką padėjau, nesakyk man ‘nenoriu’.“
2. Abejingumo modelis („demokratiškai nesikišantis“): „Daryk kaip nori…“
Mažai meilės, mažai drausmės
- Vaikai auga be ribų, bet ir be palaikymo
- Niekas nesikiša – kiekvienas sau
- Konfliktai ignoruojami: „gal savaime praeis…“
- Dievas atrodo tolimas, neįsitraukiantis
- Išauga žmonės, kuriems stinga motyvacijos ir emocinio artumo
Pavyzdys: Vaikas žaidžia iki vidurnakčio – niekas nieko nesako, nes „tegul daro ką nori“.
3. Viskas leidžiama: „Svarbiausia – kad jis būtų laimingas“
Daug meilės, mažai drausmės
- Vaikai – šeimos „karaliai“
- Konfliktai sprendžiami tenkinant reikalavimus, kad tik nebūtų ašarų
- Vaikai išmoksta manipuliuoti – verkimu, šantažu, isterijomis
- Vėliau konfliktus sprendžia emociniu spaudimu
- Dievas atrodo kaip „amžinai skolingas“, nes „jei meldžiuosi – turi duoti“
Pavyzdys: „Nenori į mokyklą? Gerai, pasilik namie – tik neverk.“
4. Autoritetinis modelis: „Myliu tave, bet ir ribos svarbios“
Subalansuota meilė ir drausmė
- Konfliktai sprendžiami per dialogą, pagarbą ir aiškias ribas
- Tėvai – ne valdovai, bet vadovai: kantrūs, nuoseklūs
- Vaikai mato Dievą kaip teisingą, mylintį ir patikimą
- Ugdomi: pagarba, savitvarda, empatija, vidinė motyvacija
Pavyzdys: „Suprantu, kad nori dar pažaisti, bet dabar – laikas miegui. Gal nupasakok man trumpai, ką šiandien veikei?“
Kurį modelį atpažįsti savyje?
Dažnai naudojame ne vieną modelį, o jų mišinį – priklausomai nuo situacijos. Tačiau mūsų vaikystės patirtys palieka stiprų įspaudą.
- Koks buvo tavo tėtis ar mama?
- Ar nebandai kompensuoti jų stiliaus – pats nuslysdama(s) į priešingą kraštutinumą?
- Ar tavo konfliktų sprendimo būdas padeda kurti artumą – ar tik kontroliuoti?
Galime rinktis
Gera žinia: modelis nėra lemtis. Jį galima keisti – sąmoningai, mokantis naujo bendravimo.
Autoritetinis modelis – tai ne silpnumas, o išmintis: meilė be naivumo ir drausmė be baimės. Tai kelias į brandžius, pagarbius santykius – tiek su vaikais, tiek su suaugusiais.
Kitą kartą – kaip praktiškai taikyti autoritetinį valdymo būdą:
Kaip išlaikyti ramų toną, parodyti pagarbą, pateikti pasirinkimą ir padėti priimti sprendimus – tiek su mažais vaikais, tiek su paaugliais ar net suaugusiais.
Net jei iki šiol taikei kitą modelį – viską galima pakeisti.
Apmąstymui
„Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.“ (Jokūbo 1, 19)
„Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga.“ (1 Korintiečiams 13, 4–5)
„Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis.“ (Kolosiečiams 3, 14)
Paruošta pagal paskaitą „Модели управления“.
