Graikiniai riešutai – maistas širdžiai

Manoma, kad graikinis riešutmedis kilęs iš Vidurinės Azijos. Jis labai gerai įsitvirtino Viduržemio jūros regiono šalyse. Jau ne vieną tūkstantį metų graikiniai riešutai buvo neatsiejama Viduržemio jūros dietos dalis, garsėjanti savo teigiamu poveikiu sveikatai apskritai ir ypač širdžiai.

▪ Graikiniai riešutai, kartu su kitais aliejaus turinčiais riešutais, yra vienas vertingiausių maisto šaltinių gamtoje.

?? Graikinių riešutų maistinės savybės:

✔ RIEBALAI – 61,9 %, daugiausia susideda iš lecitino ir nesočiųjų riebalų rūgščių, kuriose vyrauja polinesočiosios: linolo rūgštis (omega-6) padeda mažinant cholesterolį, formuojant nervinį audinį, gaminant antikūnius; alfa-linoleno rūgštis (omega-3) mažina cholesterolį ir trigliceridus kraujyje, mažina trombų susidarymą ir stabdo uždegiminius procesus.

✔ ANGLIAVANDENIAI – 13,5%. Cheminiu požiūriu graikiniuose riešutuose esantys angliavandeniai yra oligosacharidai ir nedaug natūralių cukrų (sacharozės ir dekstrozės). Todėl graikiniai riešutai tinka diebetikams.

✔ BALTYMAI – iki 14,3% aukštos kokybės baltymų. Graikiniuose riešutuose nėra pakankamai metionino – nepakeičiamos aminorūgšties. Šį trūkumą nesunkiai galima kompensuoti graikinius riešutus derinant su pilno grūdo kviečiais, avižomis, ryžiais ir kitais grūdais, kuriuose labai daug metionino.

❗Riešutų ir grūdų mišinys naudingas dvigubai, nes lizino ir treonino, dviejų kitų nepakeičiamų aminorūgščių, trūkumą grūduose kompensuoja didelis jų kiekis graikiniuose riešutuose. Todėl graikinių riešutų ir grūdų mišinys suteikia puikių baltymų, savo savybėmis prilygstančių ir net pranašesnių nei mėsoje esantys baltymai.

?? VITAMINAI: graikiniai riešutai yra geras vitaminų B1, B2, B3 ir ypač B6 šaltinis. Vitaminas B1 būtinas širdies ir nervų sistemos veiklai. Graikiniai riešutai yra vienas turtingiausių vitamino B6 šaltinių. Vitaminas B6 užtikrina tinkamą smegenų veiklą, taip pat dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje. Graikiniuose riešutuose palyginti mažai vitaminų A ir C.

?? MINERALAI: graikiniuose riešutuose gausu fosforo ir kalio, ir tuo pačiu metu mažai natrio, tai prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos. Juose taip pat nemažai geležies (2,44 mg/100 g), magnio ir kalcio.

?? MIKROELEMENTAI:

✔ CINKAS: 2,73 mg/100 g, daugiau nei mėsoje ir žuvyje. Dėl cinko trūkumo susilpnėja imuninė sistema ir sulėtėja žaizdų gijimas.

✔ VARIS: 1,39 mg/100 g, daugiau nei daugelyje augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktų. Šis mikroelementas skatina geležies pasisavinimą žarnyne ir padeda išvengti anemijos išsivystymo.

✔ MANGANAS: 2,9 mg/100 g, daugiau yra tik lazdyno riešutuose, sojos pupelėse, ankštiniuose ir sveikuose grūduose. Mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir piene mangano, reikalingo reprodukcinėms funkcijoms, yra per mažai. Mangano trūkumas sukelia abiejų lyčių nevaisingumą.

?? Graikiniai riešutai naudingi gydant šia ligas:

✔ VAINIKINIŲ ARTERIJŲ SUSIRGIMAI

1) Juose gausu riebalų rūgščių – pagrindinio širdies raumens ląstelių energijos šaltinio. Kitų ląstelių, įskaitant neuronus, pagrindinis kuras – gliukozė.

2) Juose yra vitamino B1, kuris skatina tinkamą raumenų, įskaitant širdies raumenį, veiklą.

3) Jie neleidžia kauptis cholesteroliui ant arterijų sienelių, mažindami cholesterolio kiekį kraujyje. Kuo mažiau cholesterolio kraujyje, tuo mažesnė arterosklerozės (arterijų susiaurėjimo) rizika ir geresnė kraujotaka.

❗Graikinius riešutus reguliariai turėtų valgyti sergantys širdies nepakankamumu, krūtinės angina ir linkę į infarktą. Graikinius riešutus rekomenduojama vartoti tiems, kurie patyrė miokardo infarktą ir yra reabilitacijoje.

✔ DIDELIS CHOLESTEROLIO KIEKIS

Dar neseniai pacientams, kurių cholesterolio kiekis yra didelis, nerekomenduodavo valgyti riebių riešutų, ypač graikinių. Tačiau tyrimai, atlikti Loma Lindos universitete Kalifornijoje, rodo, kad kasdien valgant 80 gramų graikinių riešutų du mėnesius, MTL (blogojo cholesterolio) lygis sumažėja maždaug 16%.

✔ NERVŲ SISTEMOS SUTRIKIMAI

Labai rekomenduojami esant neurologiniams sutrikimams, nes juose gausu nepakeičiamų riebalų rūgščių, tiesiogiai dalyvaujančių neuronų metabolizme, taip pat lecitino, fosforo ir vitamino B6.

❗Kadangi graikiniai riešutai gerina protinę veiklą ir atkuria nervų sistemos tonusą bei pusiausvyrą, jie turėtų būti studentų ir protinį darbą dirbančiųjų mitybos dalis. Tie, kurie kenčia nuo dirglumo, depresijos, streso ar nervinio išsekimo, turėtų kasdien suvalgyti pilną saują riešutų, geriausia pusryčių metu.

✔ SEKSUALINIAI SUTRIKIMAI ir NEVAISINGUMAS

Graikinių riešutų vartojimas teigiamai veikia seksualinę sferą: jie nedidina seksualinio potraukio, tačiau prisideda prie fiziologinių reakcijų, vykstančių tiek vyrų, tiek moterų seksualinėje veikloje, komplekso.

✔ DIABETAS

Dėl mažo angliavandenių kiekio ir didelės maistinės vertės graikinius riešutus gerai toleruoja diabetikai.

SVARBU: Graikiniai riešutai turėtų pakeisti kaloringą maistą (margariną, sviestą, dešras), o ne juos papildyti, kad sumažintų cholesterolio kiekį ir išvengtumėte nutukimo.

??„Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.“ (Biblija, Pradžios knyga 1, 29)

Rinkitės ir skanaukite sveikatai naudingą maistą ir būkite sveiki ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Žirnis – širdies bičiulis

Galbūt vaikystėje, kaip ir daugelis kitų vaikų, kruopščiai atskirdavote žirnelius savo lėkštėje, kad jų nevalgyti. Jei taip, dar ne vėlu suteikti šiems mažyliams antrą galimybę, ypač jei sergate vainikinių arterijų liga.

Žaliuose žirniuose yra:

??78,9% VANDENS.
??5,42% BALTYMŲ (daug mažiau nei kituose ankštiniuose, pavyzdžiui, pupelėse – 23,4%. Žirniuose esantys baltymai gana pilnaverčiai, nors santykinai trūksta metionino (nepakeičiamos aminorūgšties), o lizino perteklius. Kita vertus, grūduose labai daug metionino ir mažai lizino. Todėl žirnių ir javų derinys aprūpina organizmą visomis amino rūgštimis, kurių reikia, kad jis galėtų gaminti savo baltymus.
??Geras VITAMINŲ B2, B6, niacino ir folio rūgšties šaltinis.
??100 gramų žirnių yra 40 mg VITAMINO C, beveik tiek pat, kiek citrinoje – 53 mg.
??100 gramų žirnių yra 244 mg KALIO, organizmui būtino, širdžiai naudingo mineralo.
??Geras geležies, cinko, folio rūgšties ir skaidulų šaltinis.
??Daug provitamino A (beta karotino), vitamino E ir magnio.

Žirniai ypač naudingi:

✔️ŠIRDIES LIGOS
Žirniuose praktiškai nėra riebalų ir natrio, dviejų medžiagų, kurių perteklius kenkia vainikinėms kraujagyslėms.

✔️NERVŲ SISTEMOS LIGOS
Žirniuose gausu B grupės vitaminų ir mineralų, reikalingų tinkamai nervų sistemos veiklai.

✔️NĖŠTUMAS ir ŽINDYMAS
Kadangi žirniai turtingi baltymais (ypač derinant su grūdinėmis kultūromis), vitaminais ir mineralais, labai tinka nėščiosioms ir žindančioms moterims. Juose taip pat gausu folio rūgšties, kuri apsaugo nuo vaisiaus nervų sistemos apsigimimų.

✔️DIABETAS
Žirniuose esantis krakmolas virškinimo metu lėtai virsta gliukoze, todėl gerai tinka diabetikams.

☝Sveikiausia ir labai skanu žirnius valgyti šviežius žalius.
☝Žirnių nereikėtų virti ilgiau nei 5-10 minučių (ilgai apdorojant sunaikinami beveik visi juose esantys vitaminai).
☝Džiovintus žirnius galima laikyti labai ilgai, bet juose labai mažai provitamino A ir vitamino C.
☝Konservuojant netenkama nuo 15 iki 30% vitaminų.

? Mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Grikiai

Grikiai iš tikro nėra grūdai, tai augalų sėklos (pseudo-javai), kuriuos įprasta vadinti grūdais.Grikių NAUDA mūsų SVEIKATAI:

?Dėka sudėtinių angliavandenių – tai puikus ENERGIJOS šaltinis.

?Be GLITIMO, todėl tinka netoleruojantiems glitimo.

?Geras BALTYMŲ šaltinis. Baltymų beveik dvigubai daugiau nei ryžiuose, bet ne tiek, kiek ankštiniuose. Aminorūgštys gerai subalansuotos, ypač daug lizino ir arginino.

?Puikus maistinių SKAIDULŲ šaltinis. Daugelis iš mūsų kasdien nesuvalgo pakankamai skaidulų, rekomenduojama paros norma moterims yra 25 g, o vyrams – 30 g.

?Turtingi B1, B2, B6 VITAMINAIS. Šie vitaminai pagreitina medžiagų apykaitą ir stiprina nervų sistemą.

?Grikiuose gausu:

▫️MAGNIO

▫️MANGANO

▫️FOSFORO

▫️VARIO

?Dvi išskirtinės medžiagos, grikiams suteikiančios ypatingos naudos sveikatai. Tai flavonoidai rutinas ir kvercetinas, kurie sustiprina vitamino C veikimą ir veikia kaip antioksidantai.

?RUTINAS (vitaminas P):

▫️Turi priešuždegiminį ir antikancerogeninį poveikį.

▫️Padeda stiprinti kraujagyslių sieneles.

▫️Palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą;

▫️Gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį;

▫️Veiksmingas užkertant kelią kraujo krešulių susidarymui.

??Rutino pasisavinimą pagerina vitaminas C. Todėl grikius valgykite kartu su daržovėmis ar vaisiais, turtingais vitaminu C.

??Daiginant grikius sparčiai didėja RUTINO kiekis.

?KVERCETINAS:

▫️Stiprus antioksidantas. Turi 3,5 karto didesnį antioksidacinį aktyvumą nei kurkuminas, randamas ciberžolėje.

▫️Priešuždegiminis;

▫️Padeda sumažinti kraujospūdį;

▫️Apsaugo širdį.

?Kitas vertingas junginys yra D-CHIRO-INOZITOLIS:

▫️Padeda sumažinti ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje bei insulino aktyvumą;

▫️Naudingas gydant diabetą,

▫️Policistinių kiaušidžių sindromą.

?Grikiuose, kaip ir daugelyje kitų augalinių produktų, yra anti-maistinių medžiagų, trukdančių pasisavinti AMINORŪGŠTIS ir MINERALUS. Pavyzdžiui: fitino rūgštis, taninai, proteazių inhibitoriai (fermentų, virškinančių baltymus, slopintojai). Grikių MIRKYMAS ir DAIGINIMAS gali padėti išvengti šių anti-maistinių medžiagų slopinamojo poveikio. Nors iš kitos pusės – didelė taninų koncentracija gali padidinti grikių antioksidacinį aktyvumą.

✅ KOKIUS GRIKIUS RINKTIS?

▫️NEKEPINTI grikiai – geriausias pasirinkimas. Jei dar neteko jų ragauti, labai rekomenduojame, skonis visiškai skiriasi nuo kepintų. Nekepintus grikius nuplauname ir užmerkiame. Išmirkytus galima sudaiginti arba išvirti.

▫️KEPINTI rudos spalvos grikiai – tik iš bėdos. Jie jau stipriai termiškai apdoroti, todėl mažiau vertingi.

Rinkitės išmintingai ir būkite sveiki ?.

Ką galima pagaminti iš nekepintų grikių, kaip juos daiginti? Patarimų galite rasti ŠIAME VIDEO.

Paruošta pagal: https://ascensionkitchen.com/buckwheat-nutrition-health…/

Avižos ramina nervus

Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Avižose labai daug fosforo, geležies (4,72mg/100g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3mg/100g) ir vitamino B1.

?Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija. Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

▫️Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas organizmas lengvai įsisavina ir paverčia jas energija.

▫️Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.

▫️Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.

▫️Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir avižinių sėlenų pavidalu. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas – tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava cholesterolio gaminimui.

?BALTYMAI, kurių gausu avižose (16,9 %), lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose (lęšiuose, pupelėse, žirniuose) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.

?RIEBALAI, esantys avižose, taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

▫️Riebiosios rūgštys – 80% neprisotintų, ir 20% prisotintų. Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.

▫️Avenasterolis – fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.

▫️Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido kiekis. Jis labai svarbus nervų sistemos veiklai. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

2 dalį „Avižos mažina cholesterolį“ rasite ČIA.

✅ Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. (Pradžios 1:29)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

BALTYMAI. Kam jie reikalingi?

Viena iš svarbių maistinių medžiagų grupių yra baltymai. Koks jų vaidmuo?

Baltymai būtini kūno ląstelių augimui ir atstatymui. Jie svarbiausi visuose medžiagų apykaitos procesuose.

? Baltymų TRŪKUMO pasekmės:

➡️ Endokrininiai sutrikimai (hormonų trūkumas)

➡️ Nuotaikos problemos (neuromediatorių trūkumas)

➡️ Blogas virškinimas ir sumažėjęs maistinių medžiagų įsisavinimas (fermentų trūkumas)

➡️ Blogas žaizdų gijimas (juk baltymai yra statybinė medžiaga)

➡️ Raumenų silpnumas (susitraukiančių raumenų baltymų: aktino ir miozino trūkumas)

➡️ Svorio metimo problemos arba, priešingai, svorio padidėjimas

➡️ Sumažėja audinių aprūpinimas deguonimi (nėra pakankamai hemoglobino ir kitų, kvėpavimo takų ląstelių, fermentų)

➡️ Sumažėjęs atsparumas infekcijoms (prastai susidaro antikūnai)Jei turite daug problemų, prieš pradėdami vartoti rimtus vaistus, pirmiausia turite išanalizuoti mitybą. Galbūt nepakanka baltymų arba kažko kito.

? Baltymų PERTEKLIAUS pasekmės:

➡️ Inkstų ir kepenų veiklos sutrikimas

➡️ Purinų, sukeliančių podagrą ir urolitiazę, perteklius

➡️ Gali prisidėti prie osteoporozės vystymosi

? Dienos baltymų NORMA

Reikalingą baltymų kiekį sunku pateikti kaip griežtai apibrėžtą produkto kiekį, nes jis priklauso nuo lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo. Pagal PSO rekomendacijas jo optimalus kiekis yra 0,8 – 0,9 g/kg idealaus svorio.

Kai kuriems žmonėms maistiniai baltymai gali sukelti alergiją, pavyzdžiui, pieno baltymai, kiaušinių, sojos, gliutenas. Tokiems žmonėms alergiją sukeliančius baltymus reikia pašalinti iš mitybos. Bet jų trūkumas turi būti papildytas kitais baltymais, kad jų bendras kiekis nesumažėtų.

? Baltymų KOKYBĖ

Būtina sekti baltymų kokybę. Ne visi baltymai yra pilnaverčiai pagal savo sudėtį. Todėl būtina juos derinti tarpusavyje.

Baltymų molekulės sudarytos, kaip iš plytelių, aminorūgščių statybinių blokų. Patekę į virškinamąjį traktą, veikiant fermentams, baltymai skaidomi į aminorūgštis, kurios absorbuojamos į kraują. Iš AMINORŪGŠČIŲ sintetinami tie baltymai, kurie reikalingi konkrečiai ląstelei.

Kiekvienas mūsų kūno baltymas turi savo aminorūgščių rinkinį. Baltymai skiriasi vienas nuo kito, o aminorūgštys tos pačios tik skirtingu deriniu. Įdomu tai, kad dauguma aminorūgščių organizme sintetinamos iš savo biocheminių pirmtakų. Todėl, jei kažkurios aminorūgšties nepakanka maiste, tai ji lengvai gaunama iš kitų. Šios amino rūgštys vadinamos PAKEIČIAMOMIS.

Bet yra keletas unikalių aminorūgščių, kurios negali pasigaminti iš kitų medžiagų. Ir jas mes galime gauti tik su maistu. Tokios aminorūgštys vadinamos NEPAKEIČIAMOMIS. Tai fenilalaninas, triptofanas, leucinas, izoleucinas, valinas, treoninas, lizinas, metioninas. Taip pat histidinas dažnai vadinamas nepakeičiamu. Vaikams dar pridedamas argininas.

Baltymų kokybę lemia šių būtiniausių aminorūgščių buvimas juose. Jei baltyme yra visos nepakeičiamos aminorūgštys, jis vadinamas pilnaverčiu. Jeigu yra ne visos nepakeičiamos aminorūgštys, jis vadinamas nepilnaverčiu.

Skirtingi baltymai savaip nepilnaverčiai. Tas aminorūgštis, kurių trūksta viename baltyme, galima gauti iš kito. Todėl kai kurių baltymų NEPILNAVERTIŠKUMO problema lengvai IŠSPRENDŽIAMA juos DERINANT. Aminorūgščių trūkumą iš vieno baltymo šaltinio kompensuoja jų pakankamumas kitame.

? Produktai, TURTINGI baltymais

Visuose gyvūninės kilmės produktuose (mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose), o iš augalinės kilmės produktų pupelėse, riešutuose, sėklose, grūduose, žaliose lapinėse daržovėse yra baltymų. Bet jie skiriasi kokybe. Visi gyvūniniai baltymai pilnaverčiai. O dauguma augalinių baltymų – nėra pilni. Tiktai sojos baltymai turi visas nepakeičiamas aminorūgštis ir yra pilnaverčiai. Todėl periodiškas bet kokių sojos produktų naudojimas iš karto aprūpina mus visomis reikalingomis aminorūgštimis.

Bet jeigu žmogus ir nevartoja sojos, jam vis tiek nėra problemų gauti visas būtinas amino rūgštis iš augalinių šaltinių. Pakanka sujungti skirtingus augalinius baltymus. Tada jų derinys su kaupu suteiks visą būtinų aminorūgščių rinkinį.

Žvelgiant iš galimybės gauti pilnaverčių baltymų iš augalinės kilmės produktų, nebus problemų, jei teisingai derinami augalinės kilmės baltymų šaltiniai, netgi jei žmogus visiškai nenaudoja jokių gyvūninės kilmės produktų. Svarbiausia, kad baltymų racione būtų pakankamai.

Geriausi augalinių produktų deriniai, aprūpinantys pilnu aminorūgščių rinkiniu:

✅ GRŪDINĖS + ANKŠTINĖS kultūros.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/belki-zachem-oni-nuzhny/…

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM