Vegetarizmo privalumai – 1 dalis

Tarp vegetarizmo šalininkų buvo ir yra daug žinomų žmonių, kurie atsisakė valgyti mėsą. Tai menininkas Leonardo da Vinči, rašytojas Levas Tolstojus, mokslininkai Izaokas Niutonas, Benjaminas Franklinas, Albertas Einšteinas, anglų biologas Džonas Rėjus ir kt. Žmonės atsisako mėsos produktų dėl įvairių priežasčių. Išnagrinėsime penkis augalinės dietos privalumus sveikatai.

?? Augalinis maistas yra NATŪRALESNIS mūsų ORGANIZMUI.

Švedų mokslininkas K. Linėjus pasakė: „Žmogaus kūno vidinė ir išorinė struktūra, palyginus su gyvūnais, rodo kad vaisiai ir daržovės yra natūralus žmogaus maistas“. Žmogaus fiziologija ir anatomija patvirtina faktą, kad mums labiau tinka dieta, kurią sudaro vaisiai, daržovės, riešutai ir grūdai. Jei lygintume žolėdžių, mėsėdžių ir žmonių virškinamojo trakto sandarą, tai esame panašesni į pirmuosius.

Mėsėdžiai turi dideles iltis, tačiau neturi plokščių krūminių dantų. Mėsą jie suplėšo dantimis ir nekramtę praryja. Jų seilių liaukos nеišsivysčiusios, tačiau jų skrandžiai turi didelį rūgštingumą, kad būtų galima intensyviai virškinti gyvūninius baltymus. Mėsėdžių žarnynas yra tris kartus ilgesnis už kūną, todėl mėsa, kurioje nėra skaidulų, gali greičiau išeiti iš organizmo.

Žolėdžiai ir žmonės neturi ryškių ilčių, leidžiančių plėšyti mėsą, tačiau turi plokščius krūminius dantis, kad būtų galima ilgai kramtyti ląstelieną. Seilių liaukos gerai išsivysčiusios, jos išskiria fermentą amilazę, kuri skaido grūduose esantį krakmolą. Skrandyje esanti druskos rūgštis nėra tokia agresyvi, o žarnynas yra maždaug šešis kartus ilgesnės už kūną. Mėsa per lėtai praeina per žmogaus virškinamąjį traktą (keturis kartus lėčiau nei augaliniai produktai). Reguliarus žarnyno išsituštinimas įmanomas tik laikantis tinkamos vegetariškos mitybos. Daržovės, grūdai ir vaisiai netrukdo organizmo valymuisi, o, priešingai, prisideda prie jo.

?„…nes VIEŠPATS, tavo Dievas, veda tave į puikų kraštą – kraštą upelių, šaltinių ir vandens, trykštančio slėniuose ir kalvose, kraštą kviečių ir miežių, vynmedžių, figmedžių ir granatmedžių, kraštą alyvmedžių ir medaus…“ (Biblija, Pakartoto įstatymo knyga 8, 7–9)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Mityba ilgam ir sveikam gyvenimui

Be abejo, kiekvienas žmogus supranta, kad mityba turi didelę įtaką sveikatai. Juk esame sudaryti iš to, ką valgome. Bet koks maistas yra sveikiausias? Kokie maisto produktai skatina gerą sveikatą ir ilgaamžiškumą?

▫ 2009 m. JAV Nacionalinis senėjimo institutas ir Nacionalinė geografijos draugija nusprendė rasti geografines vietoves, kuriose gyvena ilgai gyvenantys žmonės. Ekspertai aplankė keletą mūsų planetos vietų, kuriose buvo patikimai nustatyta ilga gyvenimo trukmė. Jie pavadino šiuos regionus „mėlynosiomis zonomis“.

✔ Pirmoji „mėlynoji zona“ buvo rasta 200 km nuo Italijos krantų, Sardinijos saloje, tačiau ne visa sala, kurioje gyvena 1,4 milijono žmonių, o jos aukštumos, vadinamos Nuoro provincija. Šioje vietovėje vyrai gyvena ilgiau nei bet kur kitur pasaulyje. Šimtamečių gyventojų čia gyvena 10 kartų daugiau nei Amerikoje. Ir šioje vietovėje žmonės ne tik išgyvena iki 100 metų, bet gyvena energingai. Čia 102-ų metų žmonės į darbą važiuoja dviračiais, skaldo malkas ir gano avis kalvų šlaituose. Daugiausia jie maitinasi augaliniu maistu, kurį patys augina savo laukuose. Iš kietųjų kviečių jie gamina neraugintą pilno grūdo duoną, vadinamą “notamusica”, taip pat sūrį iš žole maitintų avių pieno, suvalgo daug raudonų vynuogių.

✔ Antroji „mėlynoji zona“ buvo rasta kitoje Žemės rutulio pusėje, maždaug 1300 km į pietus nuo Tokijo, Okinavos salyne. Pagrindinės salos šiaurinė dalis yra savotiškas pasaulinio ilgaamžiškumo atskaitos taškas. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė 88 metai, moterų – 92 metai; tai 10–15 metų daugiau nei likusioje Japonijoje. Šios vietovės moterys gyvena ilgiausiai žemėje. Čia sergamumas storosios žarnos ir krūties vėžiu penkis kartus, o širdies ir kraujagyslių ligomis – šešis kartus mažesnis nei daugumoje išsivysčiusių šalių. Tai, kad jų gyvenimo būdas lemia tokius rodiklius, verčia atidžiau į juos pažvelgti ir pasimokyti. Ką gi jie daro? Ir vėl matome augaliniu maistu paremtą mitybą, kurioje gausu įvairių spalvų daržovių. Tofu (sojų sūrio) čia valgoma aštuonis kartus daugiau nei kitose šalyse.

✔ Trečioji „mėlynoji zona“ buvo aptikta Jungtinėse Valstijose tarp septintosios dienos adventistų krikščionių, kompaktiškai gyvenančių Loma Lindos mieste, Kalifornijoje. Įprasta JAV moterų gyvenimo trukmė – 80 metų. Tačiau moterys–adventistės gyvena vidutiniškai 89 metus. Skirtumas dar didesnis tarp vyrų, kurie gyvena maždaug 11 metų ilgiau nei kiti amerikiečiai vyrai. Šie duomenys pagrįsti tyrimu, kuriame dalyvavo maždaug 70 000 žmonių 30 metų bėgyje. Jų mityba taip pat daugiausia yra augalinė.

?? Buvo nustatyti ir kiti „mėlynųjų zonų“ ilgaamžių gyvensenos įpročiai: aktyvus gyvenimo būdas, žalingų įpročių atsisakymas, savitarpio palaikymas ir kt. Tačiau mitybos įtaka šių žmonių sveikatai ir ilgaamžiškumui neabejotina.

✔ Kai Dievas sukūrė žmogų, Jis davė jam geriausią maistą – vaisių ir sėklų įvairovę. Kuo mūsų mityba panašesnė į pradinę dietą, tuo geresnė bus mūsų sveikata. Būkime dėkingi Dievui už Jo nuolatinį rūpestį, kurį Jis mums rodo, kasmet siųsdamas derlių, gausybę įvairių skanių vaisių. Viešpats patiria džiaugsmą, kai mato mus laimingus, su dėkingumu valgančius iš Jo gerų rankų tai, kas geriausia.

?„Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.“ (Biblija, Pradžios knyga 1, 29)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Mityba sveikai širdžiai

Pabandykite ritmiškai sugniaužti pirštus į kumštį ir atlaisvinti juos kartą per sekundę. Greičiausiai po kelių minučių pavargsite ir atsisakysite tęsti pratimą.

Širdies raumuo dirba labai panašiai, tačiau tai daro nuolat, be sustojimo, nuo gimimo iki mirties, be nuovargio, kol sveika.

Toks miokardo, širdies raumens, gebėjimas nuolat ir nenuilstamai dirbti yra vienas nuostabiausių faktų gyvūnų ir žmonių fiziologijoje.

Tačiau širdis vis tiek ilsisi. Ji tai daro per trumpą laikotarpį tarp susitraukimų. Per kelias dešimtąsias sekundės miokardas atsipalaiduoja ir per vainikines arterijas gauna kraujo bei maistinių medžiagų.

⁉️ Kokia mityba širdžiai tinkamiausia

?? Paprastai paruoštas maistas, kurio pagrindą sudaro vaisiai, daržovės, pilno grūdo kruopos, ankštiniai ir riešutai, geriausiai apsaugo nuo širdies priepuolio. Daržovės ir vaisiai turėtų būti širdžiai sveikos mitybos pamatas. Tai patvirtina daugybė tyrimų visame pasaulyje.

✔️ Kasdien valgykite bent po vieną šviežių daržovių salotų patiekalą, pagardintą alyvuogių arba linų sėmenų aliejumi.

✔️ Kasdien valgykite šviežių vaisių.

✔️ Per savaitę suvalgykite bent dvi ar tris porcijas ankštinių.

✔️ Sumažinkite druskos ir cukraus suvartojimą.

✔️ Vietoj rafinuotų baltų miltų gaminių valgykite pilno grūdo duoną ir makaronus.

✔️ Bent tris kartus per savaitę sportuokite 40 minučių.

✔️ Atsisakykite tabako ir kavos.

Pasirūpinkime savo širdies sveikata ?.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Sveika širdis ir daržovės (Faktai ir viltis) – 22

Ar vartojate vaistus nuo širdies ligų? Vaistai gali suteikti mums klaidingą saugumo jausmą. Net jei žmogus vartoja vaistus nuo širdies ligų, tai sočiųjų ar transriebalų, greito ir nesveiko maisto, raudonos ir perdirbtos mėsos, saldumynų ir smarkiai perdirbto maisto valgymas, vis tiek padidins uždegimą ir pablogins širdies ir kraujagyslių ligų eigą.

☝? Tai faktai! Tačiau yra viltis!

Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 31 000 suaugusiųjų, parodė, kad galite žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų pasikartojimą ne vien medikamentiniu gydymu, bet ir valgydami maistą, kuriame gausu daržovių, vaisių ir žuvies bei mažai mėsos. Sveika širdžiai mityba sumažino mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką 35 proc., širdies priepuolio pasikartojimo riziką – 14 proc., širdies nepakankamumo – 28 proc., o insulto – 19 proc. Taigi valgykite daržoves. Sveika širdis prasideda nuo sveikos mitybos.

Sotus, maistingas, greitas brokolių ir avinžirnių patiekalas

Ant patroškintų svogūnų suberiu brokolius, cukinijos kubelius (skanu ir be cukinijos), virtus avinžirnius, truputį prieskonių, druskos, šiek tiek alyvuogių aliejaus. Gerai išmaišau, uždengiu dangčiu ir patroškinu kelias minutes.

Tegu daržovės lieka šiek tiek traškios.

Patiekdama būtinai pridedu šviežių daržovių salotų. Juk vitaminas C padeda geležies įsasavinimui!

Kol dar vasara, valgykime daugiau daržovių. Skanaus!!!

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM