Ilgaamžio kardiochirurgo mitybo racionas

Praėjusią savaitę dalinausi apie ilgaamžį kardiochirurgą Dr. Ellsworth’ą Wareham’ą (1914.10.03 – 2018.12.15).

Šį kartą apie jo mitybos įpročius.

Ellsworth’as užaugo fermerio šeimoje. Nors šeimoje guvūniniai produktai, tokie kaip pienas ir mėsa, buvo įpasti, tačiau jis nuo mažens neturėjo polinkio tokiems produktams, mieliau rinkdavosi augalinius. Dirbdamas kardiochirurgu, darydamas atviras širdies operacijas, Ellsworth’as pastebėjo, kad žmonių, valgančių mėsą, kraujagyslės dažnai yra nepalyginamai blogesnės būklės nei žmonių, pirmenybę teikiančių augaliniam maistui.

Būdamas maždaug 50–ties metų Wareham’as visiškai atsisakė gyvūninių produktų. Jis valgydavo tik du kartus per dieną (10 val. + 16 val.).

PUSRYČIAMS: viso grūdo dribsniai su sojų pienu, vaisiai, saujelė riešutų, viso grūdo duonos skrebučiai su riešutų sviestu.

PIETUMS: pupelės (ar kiti ankštiniai), įvairios šviežios ir virtos daržovės, saujelė riešutų.

Jis sakė, kad tokia mityba panaši į tai, ką Dievas nurodė pirmiesiems žmonėms Edeno sode.

– Be to Ellsworth’as vengė rafinuoto cukraus (saldumo gaudavo iš šviežių ir džiovintų vaisių) ir retai valgydavo restoranuose.

– Gėrimui rinkdavosi daugiausia vandenį, per dieną išgerdavo apie 6 stiklines. Daugiau stengdavosi išgerti ryte, nes darbo dienos bėgyje tai lengviau pasimiršta. Jo nuomone, gausus vandens gėrimas padėjo jam išlaikyti normalų svorį.

– Gydytojas stengdavosi nuolat išlikti aktyvus. Darbuodavosi savo kieme, rūpindavosi veja, apželdinimo priežiūra.

Dr. Ellsworth’as Wareham’as sakė:

„Gydydami širdies ligas, medikai atlieką nuostabų darbą, bet manau, kad turime atlikti daug svarbesnį darbą, padėdami žmonėms išvengti ligų. Nėra jokios paslapties, iš kur atsiranda širdies ligos – dėl neveiklumo ir maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų bei cholesterolio.

Pastebėjau, kad kai pacientams kalbėdavau apie makštos, atsipalaidavimo, pozityvaus požiūrio į gyvenimą svarbą, jie tai priimdavo. Tačiau, kai kalbėdavau apie tai, ką jie valgo, žmonės labai jautriai į tai reaguodavo. Nusprendžiau, kad aiškinsiu, kodėl augalinė mityba jiems tinkamesnė, jei žmogus norės apie tai klausytis. Galiu pagrįsti tai moksliškai. Visi mūsų skoniai, išskyrus skonį motinos pienui, yra įgyjami. Jei nuspręsite pasirūpinti savo sveikata ir keisti mitybos įpročius, jūsų skoniai pasikeis mažgaus per 3 mėnesius. Jūs išmoksite mėgautis kitokiu maistu.“

Gydytojas Wareham’as pastebėjo, kad žmonės, kurių cholesterolis neviršija 3,6 mmol/l, labai retai turi problemų su širdies ir kraujagyslių ligomis. Asmeniškai jo cholesterolis buvo 3 mmol/l. Lengviausias būdas sumažinti cholesterolį – stebėti ką valgote. Laikykitės mažai riebalų turinčios, nerafinuotos augalinės mitybos ir sportuokite/judėkite, tuomet jūsų širdies ir kraujagyslių ligų rizika bus labai maža. Ir dar – rinkitės pastebėti savo gyvenime gerus dalykus, o į tuos, kurių negalite pakeisti, nekreipkite dėmesio.

Mielieji, sveikata labai stipriai priklauso nuo mūsų pasirinkimų, nuo to kaip gyvename. Rinkimės tai, kas padės gyventi sveikai ir kokybiškai. Linkiu jums išminties ir sveikatos.

Šaltiniai: 1, 2, 3.

Porai padeda pašalinti šlapimo rūgštį

~ Maistas raumenų ir kaulų sistemai ~

Porai nuo svogūnų skiriasi tuo, kad beveik neturi galvutės, bet turi daug daugiau stiebų. Porai, svogūnai ir česnakai priklauso tai pačiai šeimai ir turi daug bendrų savybių.

SAVYBĖS:

– Porų sudėtis panaši į svogūnų, tik juose daugiau angliavandenių, folio rūgšties ir mineralinių medžiagų. Pusė kilogramo porų turi 10 mg geležies – toks jos poreikis suaugusiam žmogui parai, bei trečdalį kalcio poreikio parai.

– Poruose taip pat yra nedidelis kiekis eterinio aliejaus, panašaus į svogūnų eterinį aliejų.

Porai naudingi šiais atvejais:

PODAGRA: organizmas kasdien gamina šlapimo rūgštį kaip vieną iš galutinių baltymų apykaitos produktų. Šlapimo rūgštis šalinama su šlapimu. Jei šlapimo rūgšties per daug, ji kaupiasi sąnariuose, sukeldama uždegimą ir skausmą (artritą). Diuretinis porų poveikis gerina šlapimo rūgšties šalinimą. Porai ypač naudingi tiems, kurie serga artritu, podagra ir inkstų ligomis.

BRONCHITAS ir SINUSITAS, dėl mukolitinio (gleives skystinančio) porų poveikio ir jo ekstrakto antiseptinių savybių.

VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS dėl augalinių skaidulų vidurius laisvinančio poveikio. Kai kuriems žmonėms porai gali sukelti žarnyno vidurių pūtimą.

PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS

ŽALI – termiškai neapdoroti: jaunus, švelnius porus, kaip ir svogūnus, galima valgyti žalius.

VIRTI arba paruošti garuose, pagardinti trupučiu kokybiško augalinio aliejaus ir citrina, – skanus patiekalas.

– Įvairių kitų patiekalų PAGARDINIMUI: porai dera su bulvėmis ir daugeliu kitų daržovių.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Tofu užtepėlė su bazilikais

Ingredientai:

Tofu sūrio – 180 g

Česnako – 2 skilt.

Baziliko lapelių – pagal skonį

Citrinos sulčių – pusės citrinos

Druskos – pagal skonį

Valgomųjų mielių dribsnių – 2 v. š.

Alyvuogių aliejaus – 1 v. š.

Graikinių riešutų – saujelė

Vandens – truputį

Viską sutrinti iki vientisos masės. Skanaus!

Maistinė ankštinių daržovių vertė

Mokslininkas Jamesas Andersonas iš Kentukio universiteto širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai rekomenduoja kasdien suvalgyti bent vieną stiklinę ankštinių daržovių.

– Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus vyrų, kurie savo mitybą papildė ankštiniais augalais, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo 19 proc. Tiriamieji suvalgydavo po stiklinę ankštinių produktų per dieną, jomis pakeisdami duoną ir bulves.

– Ankštiniuose esančios skaidulos stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, šalina alkį ir netgi sumažina insulino poreikį diabetikams. Ankštinių daržovių valgymas padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kitų žarnyno ligų, taip pat sumažina tam tikrų vėžio rūšių riziką. Liaudies medicinoje pupelių—česnakų nuoviras vartojamas kaip vaistas nuo kosulio.

Net konservuotos pupelės išlaiko didžiąją dalį savo maistinių savybių. Konservų trūkumas yra tas, kad juose dažniausiai yra daug druskos. Jei nuspręsite naudoti sūdytas konservuotas pupeles, pirmiausia nuplaukite jas vandeniu, kad pašalintumėte druskos perteklių.

100 gramų virtų ankštinių yra maždaug:

6—17 g baltymų,

10—27 g sudėtinių angliavandenių,

6—8 g skaidulų,

70—170 kcal,

bei kalio, geležies ir tiamino.

Tuo pačiu metu pupelėse visiškai nėra cholesterolio ir beveik nėra riebalų.

Skirtingos rūšies ankštiniuose yra šiek tiek skirtingos šių maistinių medžiagų proporcijos. Pavyzdžiui:

Paprastose pupelėse / sojos pupelėse / lęšiuose yra maždaug:

9 / 16,6 / 9 g baltymų,

23 / 10 / 20 g sudėtinių angliavandenių,

6,4 / 6 / 7,9 g skaidulų,

127 / 172 / 114 kcal.

Ankštinėse daržovėse yra gana daug baltymų, 2–3 kartus daugiau nei grūduose. Dėl šios priežasties šis maistas anksčiau buvo vadinamas „vargšų mėsa“.

– Kepant duoną galima pridėti ankštinių augalų. Naminės duonos maistinė vertė padidės, jei į ją pridėsite daigintų ankštinių daržovių. Grūdui sudygus, padidėja jo maistinė vertė: pavyzdžiui, baltymų kiekis padidėja 15 – 30 proc. Taip pat padaugėja skaidulų, chlorofilo, vitaminų B, C ir aktyvių fermentų.

Šaltinis: Don Colbert knyga „Valgyk ir gyvenk“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Bulvės – antroji duona

Pakalbėkime apie bulves. Ką naujo galime apie jas pasakyti? Daugelis Lietuvoje jas mėgsta. Sveikos gyvensenos šalininkai neretai žiūri į jas su nepasitikėjimu. Ar tikrai bulvės gali pakenkti mūsų sveikatai?

Bulvės atkeliavo pas mus iš Peru dar 1534 metais, kai ispanų konkistadoras Fransiskas Pisaras Sevilijoje iškrovė pirmąjį šių daržovių krovinį. Prireikė dar 200 metų, kad jos taptų kasdieniu europiečių patiekalu. Bulvės Europos šalyse buvo vertinamos labai įvairiai. Vokietijoje jomis šėrė gyvulius, Ispanijoje vadino valgomais akmenimis, o Prancūzijoje jas kaltino net maro platinimu. Tačiau ilgainiui, ypač kelerius metus neužderėjus javams ir gresiant badui, bulvės buvo įvertintos kaip nereikli, lengvai auginama, derlinga daržovė. Šiandien auginama apie 1300 bulvių rūšių.

Bulvė ne tik skani, bet ir labai maistinga daržovė

Lengviau yra išvardyti, ko bulvėse trūksta, nei kokių vertingų medžiagų jos turi. Bulvėse mažai riebalų, vitamino E, kalcio, nėra provitamino A ir vitamino B12. 

Bulvė vertinga angliavandeniais ir baltymais.

Angliavandeniai bulvėse sudaro 16,4 %, iš kurių didžiąją dalį sudaro krakmolas, o likusią dalį – gliukozė, fruktozė ir sacharozė. Bulvių krakmolas lengvai virškinamas, todėl jis nesukelia vidurių pūtimo.

Baltymai sudaro tik 2,07 %, tačiau jie labai vertingi, nes turi visas pagrindines amino rūgštis, reikalingas augimui. Bulvėse yra daug amino rūgšties lizino, todėl šios daržovės labai dera su grūdiniais produktais, kuriuose lizino trūksta.

Iš vitaminų bulvėse daugiausia yra vitamino C, 100 g žalių bulvių – apie 30 mg. Savo laiku mitybos praturtinimas bulvėmis tapo galinga priemone Europoje kovojant su skorbutu (liga, susijusia su vitamino C trūkumu). Dalies vitamino C prarandama bulves verdant, todėl geriausia jas gaminti virš garų. Kepant bulves, vitamino C prarandama daugiausia. Be to, kepant jos praranda vandenį, kurio vietą užima riebalai. Jie gali sudaryti net 15–30 % keptos bulvės masės. Todėl keptos bulvės turi net 500–600 kcal/100 g. Jei lyginsime su žaliomis bulvėmis, tai pastarosiose yra tik 79 kcal/100 g. Be to, bulvės linkusios sugerti daug druskos. Būtent keptos bulvės užtraukė šiai vertingai daržovei neigiamą reputaciją.

Iš kitų vitaminų bulvėse yra gausu B1 ir B6. Dėl didelio kalio (543 g/100 g/30 % dienos normos) ir mažo natrio kiekio bulvės idealiai tinka žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Be to, bulvėse gausu geležies, mangano, fosforo, magnio, cinko, vario.

Bulvėse yra apie 1,6 % tirpios ląstelienos.

Bulvės naudingos:

Bulvės labai naudingos sergantiems skrandžio ligomis. Turintiems aukštą rūgštingumą patariama prieš valgį išgerti kelis valgomus šaukštus žalių bulvių sulčių. Jos neutralizuos skrandžio rūgštį. Prieš spaudžiant sultis, kaip ir prieš verdant bulves, jas patartina nuskusti. Gaminti su lupena galima nebent ekologiškai išaugintas bulves. Dėl skrandžio rūgštį neutralizuojančio poveikio bulvės padeda pajusti sotumą. Šis šarminantis bulvės poveikis perduodamas į kraują ir aptinkamas net šlapime. Dėka minkštos tekstūros bulvės neapkrauna skrandžio, todėl suteikia jam galimybę pailsėti.

Bulvės turi ir raminantį poveikį, nes jose mažais kiekiais esantys benzodiazepinai, kurie plačiai naudojami farmacijos pramonėje raminamųjų vaistų gamyboje, padeda skrandžiui atsipalaiduoti. Tai naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo skrandžio spazmų.

Būtent dėl šių išvardintų savybių bulvės ypač tinka esant padidėjusiam rūgštingumui, sergant gastritu, opalige, skrandžio neuroze ir kitomis virškinamojo trakto ligomis. Žinoma, visos šios geros savybės neduos teigiamo poveikio, jei bulvės bus kepamos. Tada bulvė iš naudingos pavirsta žalinga. Būtent keptos bulvės, kaip jau buvo minėta, užtraukė šiai nuostabiai Dievo dovanai tokią baisią reputaciją. 

Sergant podagra, inkstų akmenlige, metaboline acidoze, kai organizme per daug šlapimo rūgšties, bulvės taip pat yra labai naudingos, nes padeda pašalinti kenksmingas rūgštis, tuo palengvindamos inkstų darbą. 

Be to, tas sotumo pojūtis, kurį suteikia bulvės, apsaugo nuo persivalgymo, o tai gali apsaugoti nuo nutukimo. O dėl B grupės vitaminų lengviau įsisavinami bulvėse esantys angliavandeniai ir mineralinės medžiagos, todėl audiniuose nesikaupia skysčiai.

Norint kuo labiau išsaugoti naudingąsias bulvių savybes, jas virkite garuose arba nedideliame kiekyje vandens, prieš įdėdami bulves vandenį užvirkite. Po virimo likusį vandenį neišpilkite, galima jį išgerti arba naudoti sriuboms ruošti. Nereikėtų ilgai laikyti nuskustų bulvių pamerktų vandenyje, nes vandenyje ištirps nemažai maistingųjų medžiagų. Pavasarį bulves geriau gaminti be lupenų ir nuskusti jas šiek tiek storiau nei įprastai, nes jose kaupiasi nuodinga medžiaga solaninas, kurios koncentracija dar labiau padidėja, kai bulvės pradeda dygti. Pažaliavusių bulvių nenaudokite maistui, nes jose yra daug solanino. 

Tikiuosi, kad padėjau jums naujai atrasti šią mums tokią įprastą daržovę. Taip pat svarbu prisiminti, kad mityba turi būti įvairi, subalansuota ir saikinga!  

Be abejonės, bulvės turi daug naudingų savybių, nors anksčiau dėl neišmanymo žmonės į jas žiūrėjo įtariai. Kažkas panašaus vyksta ir mūsų dvasiniame gyvenime. Greitai prie kažko priprantame ir nenorime nieko keisti ar mokytis. Kai mums suteikiama didesnė tiesos šviesa, neretai mes iš karto ją atmetame. Pagalvokime apie tai, galbūt šiandien Viešpats nori vesti mus į gilesnį tiesos supratimą. Neatmeskime jos, o priimkime su dėkingumu, kaip patiekalą iš skaniai pagamintų bulvių. „Paklausykite Manęs, ir valgysite tai, kas gera… Ateikite pas Mane ir rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš sudarysiu su jumis amžinąją Sandorą, remdamasis savo ištikimąja meile Dovydui.“ (Izaijo knyga 55, 2-3)

Būkite sveiki!

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM