Atsikandus saldaus sultingo minkštimo, pajusti ARBŪZO sultis burnoje – tikras malonumas, ypač karštu oru.
Arbūzas malšina žmonių troškulį jau tūkstančius metų. Klaidžiojant dykumoje žydai troško melionų ir arbūzų, kuriuos valgė piramidžių šalyje. Egiptas ir Viduržemio jūros šalys šiandien išlieka pagrindiniais arbūzų augintojais.
Drėkina, remineralizuoja, šarmina, veikia kaip diuretikas ir laisvina vidurius. Arbūzas iš visų moliūginių augalų šeimos yra galingiausias DIURETIKAS.
Arbūzas skiriamas sergant INKSTŲ ir ŠLAPIMO takų ligomis (inkstų nepakankamumu, inkstų akmenlige, infekcija) ir visais atvejais, kai reikia pašalinti toksinus iš kraujo. Gydymas arbūzais gali būti atliekamas pakeičiant šviežius vaisius sultimis, kurias skrandis toleruoja geriau.
DIABETIKAI gerai toleruoja arbūzą dėl mažo cukraus kiekio. Kadangi jis suteikia tik 32 kcal/100 g ir greitai sukuria sotumo jausmą, jis yra naudingas mažinant ANTSVORĮ.
Didelis gabalas arbūzo yra daug gaivesnis nei gėrimai buteliuose. VAIKAMS ypač naudingos gaivinančios ir mineralizuojančios arbūzų savybės. Neseniai tapo žinoma, kad arbūzuose yra tam tikras kiekis likopeno – karotinoido, kurio gausu pomidoruose. LIKOPENAS nudažo pomidorus ir arbūzus raudona spalva. Žmogaus organizme likopenas veikia kaip galingas ANTIOKSIDANTAS ir apsaugo nuo PROSTATOS VĖŽIO.
ŠVIEŽIAS: Dažniausiai arbūzas valgomas šviežias. Nerekomenduojama jo valgyti desertui, nes jis, dėl didelio vandens kiekio, sulėtins virškinimą.
SULTYS: Arbūzų sultys rekomenduojamos tiems, kurių skrandis silpnas, nes jose nėra maistinių skaidulų iš minkštimo, kurios gali būti sunkiai virškinamos.
Arbūzo sudėtis panaši į kitų moliūginių šeimos augalų: nors jame mažiau vitamino C, folio rūgšties, geležies ir kalio; bei šiek tiek daugiau beta karotino (provitamino A), vitamino B1 ir vitamino B6.
Svarbu ir saikas. Ir naudingus produktus valgykime saikingai, tinkamais kiekiais!
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
