Moliūgų batonėlis

 

 

 

 

 

1 stikl. = 250 ml

Mielių presuotų   –   25 g   (arba 5 g = 1¼ a.š. sausų)
Moliūgo sulčių, arba vandens   –   0,5 stikl.
Cukraus   –    1 v.š.
Moliūgo, tarkuoto smulkia tarka – bulvine   –   1,5 stikl.
Cukraus   –   1 v.š.
Sėlenų   –   0,5 stikl.
Razinų   –   2 – 3 v.š.
Aliejaus nerafinuoto   –   2 v.š.
Cukraus   –   2 – 3 v.š.
Druskos   –   0,5 a.š.
Riešutų ar saulėgrąžų   –   2 v.š.
Miltų baltų   –   3 – 3,5 stikl.

Į kiaurasamtį, įstatytą į dubenį, sudėti tarkuotą moliūgą, užberti 1 v.š. cukraus, atsargiai pamaišyti ir palikti 30 min., kol ištekės sultys. Pamatuoti pusė stiklinės moliūgų sulčių, kurios ištekėjo iš kiaurasamčio. (Jei sulčių susidarė mažiau – papildyti vandens, jei daugiau – likusias galima panaudoti gėrimui ar kitiems patiekalams.) Moliūgų sultis sumaišyti su mielėmis ir 1 v.š. cukraus. Palikti šiltesnėje vietoje, kol pradės kilti.

Į išputojusį mielių mišinį sudėti likusius produktus, išskyrus miltus. Gerai išmaišyti ir po truputį, minkat tešlą, berti miltus. Miltų berti tol, kol tešla jau laikys formą, bet bus dar labai lipni. Jei miltų berti daugiau, batonėlis bus sausesnis. Gerai išminkytą tešlą sudėti į kepimo formą. Viršų galima pabarstyti sezamo sėklomis, sausa ranka jas atsargiai paspausti, kad priliptų prie tešlos. Palikti šiltoje vietoje kol iškils dvigubai. Įkaitinti orkaitę 150 – 175 °C temp. Į įkaitintą orkaitę ant skardos ar grotelių pastatyti kepimo formą su iškilusia tešla, kepti apie 45 min. Iškepusį atvėsinti, išimti iš formos, ir dar palikti gerai atvėsti. Sveikiausia valgyti tik po paros.

Jis sukūrė žemę savo jėga…

Jis sukūrė žemę savo jėga, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangus. Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių. (Jeremijo 10,12)

Šie žodžiai apie Dievą, kuris nuolatos rūpinasi savo kūrinija, mumis ir tavimi.  Neabejotina, grynas oras – tai Jo dovana.  Dievas duoda jėgą ir energiją viskam kas gyva, pripildydamas žemę paprastu stebuklu – švariu ir šviežiu oru. Kodėl gi pilnai nepanaudoti šios dangiškos dovanos!

Cukinijos – žirnių troškinys

 

 

 

 

 

 

 

1stikl. = 250 ml


Žirnių šlifuotų sausų   –   1 stikl.   (2¼ stikl.virtų)

Cukinijos   –   650 g (4-5 stikl.)

Kmynų   –   0,5 a.š.   (nebūtinai)

Česnako   –   3 skilt.

Aliejaus nerafinuoto   –   1 -2 v.š.

Druskos   –   pagal skonį

Žirnius iš vakaro užmerkti šaltame vandenyje, palikti per naktį, kad išbrinktų. Ryte kiaurasamtyje žirnius gerai perplauti, kol vanduo tekės skaidrus. Užpilti šviežiu šaltu vandeniu, tik ne per gausiai, kad išvirusi žirnių tyrė nebūtų per skysta. (Jei virsite greitpuodyje – vandens pilti tiek, kad liktų šiek tiek neapsemta.) Žirnius virti iki minkštumo, kad juos maišant, sukristų į košę.

Cukiniją (arba moliūgą) nuvalyti, supjaustyti kubeliais, sudėti į keptuvę, užberti druskos, kmynus, įpilti truputį vandens ir uždengus sandariai dangčiu, troškinti, kol pradės minkštėti, bet liks dar šiek tiek traški. Tada sudėti susmulkintą česnaką, virtus žirnius, gerai išmaišyti ir užvirinti. Išjungti ugnį, pagal skonį pasūdyti, įpilti aliejų ir išmaišyti. Troškinuką skanu valgyti tiek su bulvėmis, tiek su grikiais (ar kitomis kruopomis) ir šviežiomis daržovėmis.

Nebrangu, maistinga, skanu ir paprasta !    Porcija 4 – 5 žmonėms

Moliūgų sriuba – piurė

Dažnai namuose turime ne vieną moliūgą, cukiniją iš savo ar draugų daržo. Galbūt nesiryžtame prapjauti didelį moliūgą, nes nežinome ką reikės gaminti, ar bus skanu, ar nesuges prapjautas? Iš moliūgų galima paruošti daug patiekalų: išvirti sriubą, sorų ar ryžių košę, duona ir t.t.  Siūlome jums keletą receptų iš moliūgų, cukinijų, kurie, tikimės, praturtins jūsų stalą.

 

 

 

 

 

 

 

 

1 stikl. – 250 ml

Moliūgų sriuba – piurė

Svogūnas   –   1 didelis

Moliūgo   –   700 g

Bulvių   –   450 g

Vandens verdančio (arba daržovių nuoviro)   –   1- 2 stikl.

Baziliko džiov.   –   ½ a.š.

Kmynų (pagal skonį)   –   ½ a.š.

Pieno (galima riešutų ar sojų)   –   1stikl.

Citrinos sulčių (pagal skonį)   –   1-2 a.š.

Druskos   –   pagal skonį

Visas daržoves supjaustyti ir suberti į verdantį vandenį. Įdėti baziliką ir kmynus. Puodą sandariai uždengti ir virti apie 20 min., kol daržovės pilnai suminkštės. (Jei naudojate greitpuodį, vandens pilti mažiau – 1stikl., virti 8-10 min. nuo spaudimo susidarymo pradžios.) Nuimti nuo ugnies, suplakti sriubą iki vientisos masės su maišytuvu – plaktuvu, ar kombaine, jei reikia prieš plakant atvėsinti. (Jei neturite plaktuvo: nupilti skystį į dubenį, daržoves sugrūsti su bulvių grūstuve, skystį supilti atgal.) Tada į sriubą įpilti karštą pieną, citrinos sultis, druską ir gerai išmaišyti. (Jei norime tirštesnės sriubos – skysčio pilti mažiau.) Skanu su džiovintos duonos kubeliais. Variantas: vietoj citrinos sulčių ir pieno galima naudoti pagal skonį pomidorų piurė, česnako ir truputį aliejaus, sriuba bus rausva ir šiek tiek kitokio skonio.   Porcija 6 žmonėms

Moliūgai – skani saulė visą žiemą

Jie ypač vertingi vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas ribotas. Tai vertingas dietinis ir gydomasis produktas.

Moliūgai – turtingas beta karoteno ir vitamino C šaltinis. Šios oranžinės daržovės daugiau nei morkos turi beta karoteno – augalinės vitamino A formos. Tyrimai parodė, kad šis antioksidantas padeda išvengti kai kurių rūšių vėžio. Viename puodelyje virtų moliūgų yra apie 90 kcal, 4 g ląstelienos (tiek pat, kiek dviejose rupios duonos riekelėse), 24 mg vitamino C – 80 proc. rekomenduojamos dienos dozės moterims. Moliūgai yra geras kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį, šaltinis. Taip pat turi B1, B2, B9, PP, E vitaminų, kalcio, magnio, geležies… Dideli pektino kiekiai ypač gerai gydo storųjų žarnų uždegimą. Juos labai naudinga valgyti, sergant ateroskleroze, nes padeda iš organizmo pašalinti cholesteriną. Šviežias moliūgų minkštimas gerina žarnyno veiklą ir valgomas, kai užkietėję viduriai (iki 0,5 kg per dieną): kadangi moliūgai nekaloringi, juos siūloma valgyti nutukus.


Šaltiniai: http://www.alfa.lt, Reader´s Digest „Sveikos mitybos vadovas“, Alma littera 2008, http://www.gaspadine.lt

Kai saulės per mažai …

Žinome, kad per daug saulės yra pavojinga ir gali skatinti odos vėžį, akių ligas ir odos raukšlėjimąsi, bet pasirodo, kad per mažai saulės dar pavojingiau. Mes visi žinome, kad saulė naikina mikrobus, gerina nuotaiką, gražina odą, stiprina kaulus…, bet 2006 m. tyrimas su 4 milijonais žmonių iš 13 šalių parodė, kad tose šalyse, kurios turi mažiau saulės – aukštesnė vėžio rizika. O kodėl gripu sergame žiemą daugiau nei vasarą? Mokslininkai tiki, kad viena iš priežasčių yra mažiau saulės, ko pasekoje silpnesnis imunitetas. Saulės šviesa mažina organizme cholesterolio kiekį. Britanijoje žmonės, mėgstantys dirbti daržuose, turi žemesnį cholesterolio kiekį vasarą nei žiemą.

Kai saulės ultravioletiniai spinduliai (UVB) apšviečia  mūsų odą, čia gaminamas vitaminas D. Aktyvi vitamino D forma vadinama D3. Tai daugiau hormonas negu vitaminas. Mažiausiai 30 skirtingų mūsų organizmo audinių turi vitamino D3 receptorius. Praktiškai visiems mūsų kūno organams reikalingas vitaminas D. Būtent dėl to toks platus vitamino D poveikis žmonių sveikatai. Vienas tyrimas su 13 000 žmonių  parodė 26 % didesnę mirties riziką nuo visų priežasčių tarp tų, kurie turėjo mažesnį vitamino D kiekį. Mažesnis vitamino D kiekis  susietas su didesne osteoporozės, diabeto, aukšto kraujospūdžio, vėžio, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito, depresijos ir kitų ligų rizika. Žmonės kurie vartodavo 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D papildų kas dieną, 43% mažiau sirgo kasos vežiu. Kita statistika, sudaryta pagal daug skirtingų tyrimų  įvairiose šalyse, parodė 50% mažiau storosios žarnos ir 30 % mažiau krūties ir kiaušidžių vėžio tarp žmonių, naudojančių 1000 TV vitamino D papildų kas dieną.

Vitaminas D daro didelę įtaką širdies – kraujagyslių sistemai. Mokslininkai teigia, kad tie kurie turi mažesnį vitamino D kiekį, turi net 80% didesnę  kai kurių kraujagylių ligų riziką. Žemesnis vitamino D lygis susijęs su aukštu kraujospūdžiu ir cholesterolio kiekiu. Moterys, kurios per dieną naudodavo 400 TV vitamino D papildų, turėjo 40% mažesnę išsėtinės sklerozės riziką. O pas žmones, kurie jau sirgo išsėtine skleroze ir naudodavo vitaminą D, buvo pastebėtas didesnis kiekis medžiagos, kuri apsaugo nervines ląsteles nuo pažeidimo ir stabdo ligos progresavimą.

Kiek reikia būti saulėje, kad pasigamintų užtektinai vitamino D? Tai sudėtingas klausimas. Priklauso nuo žmogaus, vietovės, oro sąlygų… Tamsesnė oda praleidžia mažiau UVB ir gamina mažesnį vitamino D kiekį. Juodaodžiui reikia net 10 kartų ilgiau pabūti saulėje, kad gauti tokį pat efektą kaip baltaodžiui. Rudenį, kai mūsų oda yra tamsesnė, reikia daugiau saulės nei pavasarį. Labai svarbu kelintą valandą būname saulėje. Oro užterštumas, ozono sluoksnis ir geografinė platuma taip pat turi stiprią įtaką. Dauguma ekspertų sutinka, kad, jeigu geros oro sąlygos, daugumai žmonių užtenka apie 15 minučių vidurdienio saulės, jeigu apie 50% odos bus atvira. Viena taisyklė, kuri rekomenduotina daugumai, – sužinokite, kiek laiko jums reikia būti saulėje, kad oda pradėtų raudonuoti, o tada praleiskite saulėje tik ¼ to laiko apie 4-5 kartus per savaitę.  Dar vienas svarbus faktorius yra gyvenama vieta. Kuo toliau nuo pusiaujo – tuo mažiau UVB gali patekti per atmosferą pas mus. Tyrimai rodo, kad žmonių, gyvenančių 52 laipsnių platumoje (Lietuva yra 55 – 56 ° š. p.) oda negali pagaminti nei trupučio vitamino D nuo spalio iki balandžio mėn. O tai reiškia, kad, nežiūrint kiek mes būsime saulėje per tuos mėnesius, mūsų organizmas negali gaminti vitamino D.

Kanadoje panaši padėtis  ir jie rekomenduoja savo gyventojams naudoti 1000 TV vit.D papildų kas dieną.  Ankščiau buvo rekomenduojama 400 TV dozė, bet dabar jau žinoma, kad tai per mažai. Optimaliausia dozė dar  nežinoma, bet spėjama – apie 1000 – 2000 TV. Geriausiai pirkti D3, kuris yra aktyvi forma ir geriau įsisavina. O kaip su maistu? Sunku gauti pakankamą kiekį iš maisto. Geriausias šaltinis yra žuvis: lašiša turi 360 TV / 100 g, sardinė 500 TV / 100 g. Kiaušiniai turi apie 20 TV / vnt. Deja riebi žuvis taip pat turi daug cholesterolio ir dėl vandenų užterštumo ji gali būti sukaupusi savyje nemažai sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų teršalų. Vienintelis dirbtinai nepraturtintas augalinis šaltinis yra grybai. Jie gali turėti apie 14 TV / 100 g.  Įdomu tai,  kad, jeigu grybus apspinduluojame UVB, vitamino D juose gali padaugėti  (apie 500 TV / 100 g). Geriausiai spinduluoti iš apatinės pusės. Nepavyko rasti informacijos, kiek laiko reikėtų spinduliuoti ir kaip ilgai, ir kokiomis sąlygomis galima būtų išlaikyti tokius grybus, turtingus vitaminu D iki žiemos.

Šiame straipsnyje paminėjau daugiausiai vitamino D ir saulės šviesos ryšį. Nenorėčiau, jog susidarytų nuomonė, kad papildai gali pakeisti saulės šviesą, kurios poveikis yra labai įvairiapusis ir dar gana mažai žinomas.

Šviesa yra maloni, akys mėgsta saulę. (Mokytojo 11:7)

Corrie Jankevičienė, sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“