
„Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė, kad ilgai gyventum ir tau gerai sektųsi…“ (Šventasis Raštas, Pakartoto Įstatymo knyga 5, 16)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Sveikos gyvensenos tinklalapis
„Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė, kad ilgai gyventum ir tau gerai sektųsi…“ (Šventasis Raštas, Pakartoto Įstatymo knyga 5, 16)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
PAGUODA
Galbūt sieloj tavoj šiuo metu nykuma,
Galbūt sielvartas varsto tau širdį,
Galbūt neviltį sukelia tau vienuma...
Nepalūžk, Viešpats mato ir girdi!
Gal kamuoja liga, nelaukta ir sunki?
Gal sudužo šviesių vilčių pilys?
Gal aplankė tave netektis taip skaudi?
Nepalūžk, Viešpats gaili ir myli!
O gal prislėgtas tu kokios nors nesėkmės?
Gal įskaudinai ką, pats įširdęs?
Gal kaltės, nežinios atsivėrė gelmė?
Nenuliūsk, Viešpats mato ir girdi!
Nuo širdies, nuo pečių sunkumus ir naštas
Tau nuims ir palengvins tik Jėzus.
Viską Jam patikėk, skausmą savo atnešk,
Jis supras, viltį šviesią įžiebęs.
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Didžiausias skausmas būna ne tada, kai vinys perveria kūną, o tada, kai žūsta gražioji svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti, o sužeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą kasdien.“ (A. Morua)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Nežinote, kada geriau valytis dantis – prieš pusryčius ar po jų? Į šį klausimą padės atsakyti gydytojas odontologas Vladimir Pacukėvič. (Klinika Angelija*)
Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!
* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Vaikščiojimas – tai paprastas ir prieinamas būdas rūpintis savo sveikata. Norėdami pasiekti gerų rezultatų, laikykitės kelių paprastų rekomendacijų.
Nauda sveikatai
Reguliarios išvykos pėsčiomis padeda išlaikyti normalų kūno svorį ir paspartina medžiagų apykaitą, o tai ypač svarbu virškinimo sistemai. Vaikščiojimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina kraujotaką ir mažina širdies ligų riziką. Be to, judėjimas gryname ore skatina endorfinų gamybą, gerina nuotaiką ir mažina stresą. Nepamirškime ir raumenų bei kaulų sistemos – vaikščiojimas stiprina raumenis, kaulus bei didina ištvermę.
Pasiruošimas
Rinkitės patogią avalynę su gera amortizacija, lanksčiu padu ir pėdos atrama. Apranga turėtų būti lengva, pralaidi orui ir tinkama oro sąlygoms. Jei turite kelio ar klubo sąnarių problemų, apsvarstykite šiaurietiškas ėjimo lazdas – jos padeda sumažinti sąnarių apkrovą ir didina vaikščiojimo naudą.
Būtinai pasirūpinkite, kad organizmas gautų pakankamai vandens – taip deguonimi prisotintas kraujas laisvai pasieks kiekvieną ląstelę, padėdamas joms atsinaujinti ir stiprėti.
Prieš vaikščiojimą atlikite lengvą apšilimą, o po jo – tempimo pratimus. Tai padės išvengti traumų ir pagerins raumenų lankstumą.
Taisyklingas vaikščiojimas
Taisyklinga laikysena – ne tik estetikos, bet ir sveikos judesių biomechanikos pagrindas, apsaugantis sąnarius bei stuburą.
Laikykite galvą tiesiai, žvelkite į priekį, o ne žemyn. Šiek tiek įtraukite pilvą ir „pakelkite“ krūtinę į viršų – bet natūraliai, be įtampos. Tokia kūno padėtis laikui bėgant taps įprasta.
Pečiai turi būti atpalaiduoti, o rankos laisvai judėti į taktą su žingsniais – tai padeda palaikyti pusiausvyrą, ritmą ir gerina kraujotaką stuburo srityje.
Stenkitės kvėpuoti pro nosį, ritmiškai: keturi žingsniai – įkvėpimas, keturi – iškvėpimas. Palaipsniui ilginkite iškvėpimo trukmę – tai pagerins raumenų aprūpinimą deguonimi, skatins smegenų kraujotaką, stabilizuos kraujospūdį ir mažins nerimą. Jei pastebite, kad kvėpuojant nosimi pritrūksta oro ir reikia papildomai kvėpuoti per burną, sumažinkite tempą.
Žingsnio technika svarbi: pėda pirmiausia turi liesti žemę kulno viduriu, švelniai riedant ant pirštų. Tai padės tolygiai paskirstyti kūno svorį ir sumažins apkrovą sąnariams.
Jei kyla sunkumų, ženkite platesnį žingsnį (šiek tiek platesnį, nei esate įpratę) – kartais to užtenka. Jei nepavyksta, papildomai lavinkite Achilo sausgyslę: atsistokite ant laiptelio pirštų galais, nuleiskite kulnus žemyn, paskui vėl pakilkite ant pirštų. Kartokite pratimą apie 50 kartų.
Tai ypač svarbu tiems, kurie įpratę avėti aukštakulnius – raumenims reikia laiko persitvarkyti.
Tinkamas vaikščiojimo tempas
Lėtas pasivaikščiojimas (60–90 žingsnių per minutę, arba 2,5–4 km/h) nesuteikia ryškaus sveikatinamojo efekto. Siekite aktyvesnio tempo – daugiau nei 120 žingsnių per minutę.
Savo tinkamą krūvį galite patikrinti pagal pulsą:
Treniruočių pulso skaičiavimas: (220 – amžius) × 0,7.
Pavyzdžiui, 50 metų žmogaus orientacinis pulso dydis – apie 119 dūžių per minutę.
Jei einant pulso rodiklis artimas šiam skaičiui, vadinasi, intensyvumas tinkamas. Jei pulsas per žemas – pagreitėkite ar rinkitės maršrutą su įkalne. Jei pulsas viršija rekomenduojamą daugiau kaip 10 dūžių, sulėtinkite tempą.
Žmonėms, turintiems širdies ar sąnarių problemų, pulsas gali didėti net ir nedideliu greičiu einant – todėl pulso stebėjimas yra patikimas būdas reguliuoti krūvį.
Pradėkite pamažu
Jei nesate pratę reguliariai vaikščioti, pradėkite nuo 10–15 minučių per dieną ir palaipsniui ilginkite iki 20–30 minučių 3–4 kartus per savaitę. Po 2–3 mėnesių trukmę galima didinti iki 30–40 minučių.
Ieškokite įkvėpimo
Rinkitės gražius ir įdomius maršrutus – vaizdinga aplinka motyvuoja.
Vaikščiokite drauge
Pasivaikščiojimai su draugais ar šeima tampa malonesni ir skatina išlaikyti reguliarumą. Tapkite pavyzdžiu kitiems, o ne verskite – pozityvus požiūris užkrečia!
Teksto autorė: Liudmila Jagello, gydomosios fizinės kultūros instruktorė-metodininkė
Įvadas:
Kiek kartų esi pasakęs sau: „nuo pirmadienio pradėsiu…“, bet planas nugrimzdo tarp kitų minčių? Mes dažnai kaltiname save dėl motyvacijos trūkumo, bet retai suprantame, kad mūsų smegenys turi labai konkrečius biologinius „mygtukus“, kurie sprendžia – ar mes imsimės veiklos, ar atidėsim ją „rytojui“.
Vienas iš jų – dopaminas. Ir jis gali tapti tavo sąjungininku formuojant sveikus įpročius.
Dopaminas dažnai vadinamas „malonumo molekule“, bet tai per siauras apibrėžimas.
Tiesą sakant, dopaminas yra:
Mokslininkai jau seniai tyrinėja dopamino poveikį elgesiui, o kai kurie eksperimentai su gyvūnais labai vaizdžiai parodė, kiek daug nuo jo priklauso mūsų sprendimai, pastangos ir net tai, ar apskritai norime veikti. Štai du ypatingai iškalbingi tyrimai:
1. Lengvas ar sunkus kelias?
Žiurkės buvo išmokytos atlikti dvi skirtingas užduotis:
Kai žiurkės galėjo rinktis, kurią užduotį atlikti, jų elgesys labai aiškiai priklausė nuo dopamino kiekio jų smegenyse:
Ką tai rodo?
Kad mūsų gebėjimai ir žinios dar nereiškia, jog mes juos panaudosim. Be pakankamo dopamino kiekio smegenys net nepradeda svarstyti apie „sunkesnį kelią“, net jei jis aiškiai naudingesnis.
Tai aiškiai parodo, kodėl kartais net labai protingi, gebantys žmonės vengia pokyčių – ne dėl tingumo, o dėl vidinio motyvacinio impulso stokos.
2. Svirtelė, kuri pavergė žiurkes
Kito eksperimento metu žiurkėms į smegenų dalį, atsakingą už dopamino išsiskyrimą, buvo implantuoti maži elektrodai.
Kai žiurkė paspausdavo specialią svirtelę, per elektrodus į tą smegenų vietą būdavo siunčiama lengva elektros srovė – tai sukeldavo dopamino išsiskyrimą, tarsi ji ką tik gavo apdovanojimą.
Kas nutiko?
Žiurkės nebedarė nieko kito, tik stovėjo ir be sustojimo spaudinėjo svirtelę. Jos apleido valgymą, miegą, net vandenį – viskas dėl vieno tikslo: išprovokuoti dopamino bangą. Mokslininkai turėjo nutraukti eksperimentą, kad gyvūnai nežūtų.
Ką tai rodo?
Dopaminas yra toks stiprus stimulas, kad jo siekimas gali tapti svarbesnis nei mūsų baziniai poreikiai.
Tai padeda suprasti priklausomybių (nuo telefonų, socialinių tinklų, saldumynų ar net narkotikų) mechanizmą – kai smegenys „nusprendžia“, kad tam tikras veiksmas duoda daugiau dopamino, mes esam pasiruošę daryti jį vėl ir vėl, net jei tai mums kenkia.
Abu šie tyrimai padeda geriau suprasti mūsų pačių elgesį. Jie parodo, kad motyvacija veikti nėra tik „valios reikalas“. Ji priklauso nuo labai konkrečių signalų mūsų smegenyse.
Taigi, jei nori suformuoti sveiką įprotį ar padidinti motyvaciją – pirmiausia turi padėti savo smegenims išmokti, kad tai „verta dopamino“.
Kai nori pradėti naują sveiką įprotį (sportas, miegas, sveika mityba), tavo smegenys pirmiausia įvertina, ar už tai gausi pakankamai greitą atlygį. Jei ne – dopamino lygis lieka žemas, o tu nejauti motyvacijos. Net jei žinai, kad tai tau naudinga.
Ką gali daryti, kad padėtum sau:
1. Pradėk nuo mažų pergalių.
Dopaminas išsiskiria, kai pasieki tikslą. Padalink tikslą į mažus etapus, kad dažniau patirtum sėkmę.
2. Naudok „atlygio žymeklius“.
Užsirašyk pažangą, įsivertink pasiekimus: priminimai, simboliai ar net lipdukai – viskas tinka. Paprasta, bet veiksminga.
3. Neapgaudinėk smegenų su dirbtiniais stimuliatoriais.
Jei dažnai ieškai greito malonumo (pvz., naršydamas telefone ar griebdamasis saldumynų), smegenims darosi sunkiau džiaugtis ilgalaike pažanga.
4. Reguliari fizinė veikla = natūralus dopamino šaltinis.
Net 20 minučių pasivaikščiojimas gali padidinti dopamino lygį ir padėti “įsivažiuoti”.
5. Būk kantrus.
Smegenys mokosi džiaugtis nauju elgesiu. Kuo dažniau kartosi tam tikrą veiksmą, tuo aiškiau smegenys supras, kad tai naudinga, ir atitinkamai padidins dopamino išsiskyrimą..
Išvada
Nauji įpročiai – tai ne tik disciplina. Tai ir biologija.
Kai supranti, kaip veikia tavo smegenys, gali ne tik nustoti save kaltinti, bet ir išmoksti veikti gudriau.
Nereikia laukti motyvacijos – ją galima sukurti. Mažais, sąmoningais žingsniais.
Suprasti – pirmas žingsnis. Dabar metas veikti. Štai keli paprasti gyvenimo būdo sprendimai, kurie padeda suaktyvinti dopaminą ir pradėti keisti įpročius be prievartos:
1. Pradėk dieną nuo „mini laimėjimo“
Vos atsikėlęs padaryk smulkų veiksmą, kuris suteikia kontrolės jausmą – pasikloti lovą, išgerti stiklinę vandens ar užsirašyti vieną dienos tikslą. Tai iškart „įjungia“ smegenų atlygio sistemą.
2. Vesk „sėkmės žurnalą“
Kiekvienos dienos pabaigoje užrašyk bent vieną dalyką, kurį padarei gerai – kad ir kokį mažą. Smegenys mokosi džiaugtis progresu ir skatina tave kartoti veiklą.
3. Kurk mažus atlygį primenančius ritualus
Pavyzdžiui, po treniruotės – mėgstamos arbatos puodelis. Po sunkaus darbo – 10 min. pasivaikščiojimas. Tokie maži „džiaugsmo kabliukai“ stiprina naujų įpročių asociacijas.
4. Naudok „jeigu – tai“ planus
Pvz.: „Jeigu grįšiu pavargęs, tai bent 5 min. pajudėsiu.“ Tai padeda perlipti per „tingisi“ momentus ir suteikia aiškumą.
5. Pasidalink tikslais su artimaisiais
Kai apie planą pasakai kitam žmogui, atsiranda švelnus spaudimas jį įgyvendinti. Tai skatina veikti net tada, kai vidinė motyvacija svyruoja.
6. Turėk „starto ritualą“
Muzika, kvapas, specialūs marškinėliai ar konkretus laikas – asociacija padeda lengviau pradėti. Smegenims patinka struktūra ir atpažįstami signalai.
Maži įpročiai keičia didelius scenarijus
Nepaversk savęs „tinginiu“ vien todėl, kad trūksta impulso. Tiesiog padėk savo smegenims – ir jos padės tau.
Ką išbandysi šiandien?
Gal pradėsi dieną nuo „mini laimėjimo“? O gal vakare užrašysi šiandieninį savo pasiekimą?
Rekomenduojami informacijos šaltiniai:
Eksperimentas su žiurkėmis: mažas ar didelis atpildas priklausomai nuo dopamino
Tyrimas parodė, kad dopamino kiekis nulemia, ar žiurkė pasirenka lengvą užduotį su mažu atpildu, ar sudėtingesnę – su didesniu.
Klasikinis savistimuliacijos eksperimentas (Olds & Milner, 1954)
Žiurkės spaudinėjo svirtelę, kad sukeltų dopamino išsiskyrimą, net ignoruodamos alkį ir troškulį.
Dopaminas ir motyvacija žmonėms – Vanderbilto universiteto tyrimas
Didesnis dopamino aktyvumas buvo susijęs su didesniu noru dėti pastangas dėl atpildo.