SANTUOKA: Mitas apie antrąsias puses

Posakis „mano antroji pusė“ yra nepaprastai populiarus. Bet iš kur jis atsirado ir ar tikrai kiekvienas žmogus turi savo „puselę“?

Santuoka – tai artimiausi santykiai žemėje. Sudarydami santuokinę sandorą, vyras ir žmona įsipareigoja dalintis visomis gyvenimo sritimis ir eiti drauge iki pat mirties.

Kai kurie klaidingai mano, kad frazė „dvi puselės“ atspindi biblinį santuokos principą:

„Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu.“ (Biblija, Pradžios knyga 2, 24)

Tačiau vyras ir moteris nėra dvi pusės, kurios kažkada sudarė vieną visumą. Šis poetiškas įvaizdis turi visai kitą kilmę.

Iš kur atsirado posakis „dvi puselės“?

Senovės Graikijoje egzistavo mitas apie androginus – būtybes, kurios buvo ir vyrai, ir moterys vienu metu. Jų kūnas buvo apvalus, su keturiomis rankomis ir kojomis, o viena galva turėjo dvi skirtingas puses – vyrišką ir moterišką. Šios būtybės gyveno harmoningai ir be rūpesčių, kol vieną dieną Dzeusas, supykęs, perkirto kiekvieną jų pusiau. Nuo to laiko žmonės klaidžioja po žemę, ieškodami savo antrosios pusės.

Labai gražus mitas. Bet kartu ir labai pavojingas…

Iliuzija, kuri nuvilia

Šis įsitikinimas yra gajus, nes… patogus. Atrodo, kad tereikia laukti, kol atsiras kažkas, kas išspręs visas tavo problemas – princas ant balto žirgo, Grėjus su raudonomis burėmis ar pasakų herojus. Tačiau tokios viltys neišvengiamai veda į nusivylimą. Jei žmogus jaučiasi nepilnavertis ir tikisi, kad partneris jį „užpildys“, jis vėl ir vėl nusivils savo išrinktuoju.

Daugelis tuokiasi tikėdami, kad jų sutuoktinis yra ta vienintelė, lemtinga antroji pusė, kad dabar jie pagaliau „sukibo kaip dėlionės detalės“ ir gyvens laimingai be rūpesčių. Deja, taip nebus. Gyvenimas kupinas sunkumų, išbandymų ir kovos.

Biblijos požiūris

1. Mes nesame „pusės“

Kiekvienas žmogus yra sukurtas kaip pilnavertė asmenybė. Be to, kai kurie žmonės yra pašaukti gyventi nesituokiant. Tiek vyras, tiek moteris savaime yra Dievo atvaizdo atspindys:

„Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.“ (Pradžios knyga 1, 27)

2. Gyvenimo prasmė nėra rasti „antrąją pusę“

Mūsų kultūra – per filmus, knygas ir dainas – nuolat skiepija mintį, kad svarbiausia žmogaus misija yra surasti savo antrąją pusę. Rask ją – ir būsi amžinai laimingas!

Tačiau Biblija pateikia kitokią perspektyvą. Žmogus sukurtas Dievo šlovei:

„Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 Korintiečiams 10, 31)

Dievas iš tiesų vadovauja mūsų gyvenimui. Jei Jo plane numatyta, kad žmogus turėtų sutuoktinį, Jis pasirūpins tinkama jųdviejų pažintimi. Tačiau žmogus pats atsakingas už savo pasirinkimą. Biblija aiškiai nusako Dievo valią dėl santuokos:

„… ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje.“ (1 Korintiečiams 7, 39)

Tai reiškia, kad ir santuoka turi tą pačią prasmę kaip ir visas kūrinijos tikslas – ji turi šlovinti Kūrėją.

3. Sunkumai santuokoje nereiškia, kad pasirinkote neteisingai

Daugelis, susidūrę su sunkumais santuokoje, pradeda galvoti, kad padarė klaidą ir kad jų „tikroji antroji pusė“ vis dar kažkur laukia. Tai pavojingas melas!

Sunkumai santuokoje neišvengiami, nes į ją įžengia du žmonės su savo charakterio problemomis ir nuodėmingomis prigimtimis.

Jūsų ideali antroji pusė jau įrašyta jūsų santuokos liudijime!

Nuo pat santuokos sudarymo būtent šis žmogus tampa jūsų gyvenimo dalimi, jūsų pasirinkimu, jūsų bendrakeleiviu visam laikui. O sunkumai – tai tik nuodėmės pasekmė, kurią galima įveikti su Dievo pagalba.

Visi Biblijos mokymai apie artimo meilę, tarnystę ir nuolankumą galioja ir santuokoje.

Autroius: Natalija Tarasova, Telegram kanalas „Ne cukrinė psichologija“

Žmogui reikia žmogaus…

ŽMOGUI REIKIA ŽMOGAUS

Žmogui reikia žmogaus, reikia jo artumos,
Kad pabūtų šalia, pasėdėtų.
Žmogui reikia širdies, reikia jos šilumos,
Kad kaip vienišas paukštis skausme neliūdėtų.

Žmogui reikia akių - šilto žvilgsnio, šviesaus,
Kuriame pamatytų jautrumą,
Jam ne iškalbos reikia, o to, kas atjaus,
Kas pasiūlytų gurkšnį gerumo.

Juk vienam taip nyku, kai sergi – taip sunku,
Reikalinga pagalba kaip saulė.
O žmogus toks dužus ir kai liūdi – jautrus.
Nors šiek tiek bus lengviau šiam pasauly
Žmogui būt ne vienam,
Kai matys, kai žinos, kad skausme jį atjaus.

Žmogui reikia žmogaus. Žmogui reikia
žmogaus...


Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Jam žinomi tavo keliai…

„Jis gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas. Jis nustatė žvaigždžių skaičių ir kiekvieną jų vadina vardu. Ašaros gali lietis visą naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra.“ (Biblija, Psalmių knyga 147, 3.4; 30, 6)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Pieno produktai: nauda, rizikos ir svarbūs mitybos pasirinkimai

Pieno produktai jau ne vieną tūkstantį metų yra daugelio žmonių mitybos dalis. Jie vertinami dėl savo maistinės vertės, baltymų, kalcio ir kitų svarbių maistinių medžiagų. Tačiau šiuolaikinė maisto pramonė, aplinkos tarša ir intensyvi gyvulininkystė kelia naujų klausimų apie pieno produktų saugumą ir poveikį sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime pieno sudėtį, galimus teršalus, gyvūnų ligas ir rizikas, susijusias su pieno vartojimu, kad padėtume jums priimti informuotus mitybos sprendimus.

Pieno sudėtis ir jo nauda

Pienas yra turtingas maistinėmis medžiagomis, ypač:

  • Baltymais (kazeinas, išrūgų baltymai)
  • Riebalais (įskaitant sočiuosius ir nesočiuosius riebalus)
  • Angliavandeniais (laktoze)
  • Mineralais (kalcis, fosforas, magnis)
  • Vitaminais (A, D, B grupės vitaminai)

Daugelis žmonių pieną vertina kaip svarbų kalcio šaltinį, tačiau tyrimai rodo, kad per didelis pieno produktų vartojimas gali būti susijęs su didesne osteoporozės ir kaulų lūžių rizika.

Kodėl pieno produktai gali būti netinkami kai kuriems žmonėms?

1. Laktozės netoleravimas

Dalis žmonių netoleruoja pieno produktuose esančios laktozės – pieno cukraus. Tai atsitinka, kai organizme trūksta fermento laktazės, kuris skaido laktozę iki gliukozės ir galaktozės. Neskaidyta laktozė patenka į storąją žarną, kur ją skaido bakterijos, sukeldamos dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą, viduriavimą ar kitus nemalonius simptomus. Manoma, kad daugiau nei 30 % pasaulio gyventojų turi tam tikrą laktozės netoleravimą.

2. Alergija pieno baltymams

Kai kurie žmonės yra alergiški pieno baltymams, ypač kazeinui. Tai gali sukelti įvairias imuninės sistemos reakcijas, tokias kaip odos bėrimai, virškinimo sutrikimai, kvėpavimo problemos. Tokiais atvejais net pieno produktai „be laktozės“ nėra tinkami.

3. Sočiųjų riebalų poveikis

Pieno produktuose esantys sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 % paros kalorijų normos. Per didelis jų kiekis siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, lėtiniu uždegimu ir „blogojo“ cholesterolio padidėjimu. Ypač reikėtų riboti sviesto, grietinės, riebios varškės ir sūrių vartojimą.

4. Per didelis gyvūninės kilmės produktų vartojimas

Subalansuotoje mityboje augalinio ir gyvūninės kilmės maisto santykis turėtų būti bent 80/20. Kai gyvūninės kilmės produktų suvartojama per daug, didėja lėtinių ligų, uždegiminių procesų, nutukimo ir onkologinių susirgimų rizika. Todėl rekomenduojama vartoti ne daugiau kaip vieną porciją* fermentuoto pieno produktų per dieną.

5. Druskos ir cukraus perteklius pieno produktuose

Daugelis pieno produktų yra saldinami arba sūdomi, o tai gali daryti neigiamą poveikį sveikatai. Per didelis cukraus kiekis didina lėtinio uždegimo, nutukimo ir diabeto riziką, o per didelis druskos vartojimas gali padidinti kraujospūdį ir pakenkti inkstams. Pavyzdžiui, 200 g sūraus sūrio gali turėti visą rekomenduojamą dienos druskos normą. Todėl geriau rinktis natūralius, nesaldintus ir mažiau sūrius pieno produktus.

6. Rūgimas virškinamajame trakte

Vartojant dideliais kiekiais produktus, kuriuose yra daug pieno ir cukraus, virškinamajame trakte gali vykti fermentacija, t. y. rūgimas, ypač žmonėms, turintiems jautrią virškinimo sistemą. Kai kuriems žmonėms rūgimo procesai gali vykti ne tik žarnyne, bet ir skrandyje, sukeldami pilvo pūtimą, diskomfortą ar net refliukso simptomus. Be to, per didelis cukraus vartojimas gali skatinti nesveikų bakterijų dauginimąsi žarnyne, o tai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai.

Pieno produktų saugumo iššūkiai

1. Teršalai ir kenksmingos medžiagos

Šiandieninė aplinkos tarša, gyvulių pašarų kokybė ir naudojami veterinariniai vaistai gali turėti įtakos pieno kokybei. Karvių organizmas per pieno liaukas gali išskirti dalį kenksmingų medžiagų, kurios patenka į pieną ir jo produktus.

Kai kurios pavojingos medžiagos, aptinkamos piene:

  • Sunkiųjų metalų likučiai (švinas, kadmis, gyvsidabris) – gali patekti iš užterštų pašarų ar aplinkos.
  • Pesticidai ir herbicidai – naudojami pašarų gamyboje, gali kauptis gyvūnų organizmuose.
  • Antibiotikai – plačiai naudojami intensyvioje gyvulininkystėje, jų likučiai gali patekti į pieną.
  • Hormonai (pvz., augimo hormonai) – kai kuriose šalyse naudojami siekiant padidinti pieno gamybą, gali turėti hormoninį poveikį žmogaus organizmui.

Pavojingos medžiagos piene gali būti didesnės koncentracijos nei pašaruose, nes jos gali kauptis/bioakumuliuotis gyvūnų organizmuose ir būti pernešamos į pieno liaukas.

2. Gyvūnų ligos ir jų poveikis pienui

Karvių ligos taip pat gali turėti įtakos pieno kokybei ir saugumui:

  • Mastitas – pieno liaukų uždegimas, dėl kurio gali padidėti somatinių ląstelių skaičius piene, o dėl gydymo antibiotikais jų likučiai gali patekti į pieną.
  • Bruceliozė, tuberkuliozė, leukozė – kai kurios infekcinės ligos gali būti perduodamos per pieną, jei jis nėra tinkamai pasterizuotas.
  • Parazitai ir virusai – gali turėti įtakos gyvūnų sveikatai ir pieno kokybei.

Šiandien daugelyje šalių pienas yra tikrinamas ir perdirbamas siekiant sumažinti ligų perdavimo riziką, tačiau vis dar išlieka pavojus, ypač mažiau kontroliuojamuose ūkiuose.

Ar pieno produktai yra būtini?

Daugelis žmonių klausia, ar pieno produktai yra būtini subalansuotai mitybai. Moksliniai tyrimai rodo, kad visus būtinus mineralus ir baltymus galima gauti iš augalinės kilmės maisto, pavyzdžiui:

  • Kalcis – randamas žaliose lapinėse daržovėse (brokoliai, lapiniai kopūstai), sezamo sėklose, migdoluose.
  • Baltymai – ankštiniai (pupelės, lęšiai, avinžirniai, soja ir jos produktai), riešutai, sėklos.
  • Omega-3 riebalų rūgštys – linų sėmenų, graikinių riešutų, chia sėklų aliejuose.

Daugelis žmonių pasaulyje netoleruoja laktozės arba turi alergiją pieno baltymams. Jiems augaliniai pieno pakaitalai (avižų, migdolų, kokosų, sojų pienas) gali būti sveikesnė alternatyva.

Kaip priimti išmintingus sprendimus dėl pieno produktų?

Atsižvelgiant į galimas rizikas, svarbu sąmoningai rinktis pieno produktus:

  1. Rinktis ekologiškus produktus – juose mažiau pesticidų, antibiotikų ir sintetinių priedų.
  2. Vengti pernelyg apdorotų produktų – mažiau perdirbti produktai išlaiko daugiau natūralių maistinių medžiagų.
  3. Rinktis alternatyvas – jei kyla abejonių dėl pieno produktų saugumo ar poveikio sveikatai, verta išbandyti augalinius pakaitalus.
  4. Stebėti savo organizmo reakciją – kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl svarbu stebėti, kaip pieno produktai veikia jūsų sveikatą.

Išvada

Pieno produktai gali būti maistinga mitybos dalis, tačiau jie tinka ne visiems. Be to šiuolaikinė gamyba kelia nemažai iššūkių, susijusių su teršalais, antibiotikais ir gyvūnų ligomis. Svarbu atidžiai rinktis pieno produktus, atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir galimas alternatyvas. Kiekvienas žmogus turėtų priimti sprendimus pagal savo sveikatos būklę, etinius įsitikinimus ir žinias apie šių produktų poveikį organizmui.

Informacija ir sąmoningumas padeda pasirinkti sveikesnį kelią mityboje!

* Čia yra keletas vienos pieno produktų porcijos pavyzdžių:

–  200 ml pieno (~1 stiklinė)

–  30–40 g sūrio (~2 riekelės puskiečio sūrio)

Fermentuoto pieno produktų vienos porcijos pavyzdžiai:

–  150 g jogurto (~1 nedidelis indelis)

–  200 ml kefyro, pasukų ar rūgpienio (~1 stiklinė)

–  100 g varškės (~½ puodelio)

–  15 g grietinės (~1 valgomas šaukštas)

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM