Šiandien aptarsime dar vieną nesočiųjų riebalų grupę – TRANSRIEBALUS. Tai pats kenksmingiausias maistinių riebalų tipas.
Praėjusio amžiaus pabaigoje maisto pramonė pradėjo naudoti riebalų hidrinimo procesą, tai yra augalinio aliejaus prisotinimas vandeniliu, esant padidintam slėgiui. Tai paverčia skystą aliejų kietais riebalais ir užkerta kelią jų apkartimui. Žaliava pigi, o gaunasi tiek kieti, tiek minkšti riebalai ir dar negendantys. Deja, šalutinis hidrinimo proceso produktas – transriebalai.
Transriebalai daro neigiamą poveikį organizmui. Jie neleidžia reikalingoms medžiagoms patekti į ląstelę ir trukdo pašalinti atliekas iš ląstelės. Dėl to sutrinka visa medžiagų apykaita ląstelių lygyje.
Transriebalai sukelia nutukimą, didina blogąjį (MTL) cholesterolį ir mažina gerąjį (DTL), padidina kraujo krešulių susidarymą, padidina išeminės širdies ligos riziką, diabeto, kepenų ligų, onkologijos, sukelia uždegimus, silpnina imunitetą ir net turi įtakos reprodukcinei funkcijai (sumažina testosterono kiekį, sumažina motinos pieno kokybę).
JAV jie yra oficialiai uždrausti. Nuo 2019 lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose vadinamųjų transriebalų kiekis negali viršyti 2-jų gramų 100-ame gramų riebalų. Tačiau, net ir nedidelis transriebalų kiekis gali pakenkti sveikatai: vos 2 proc. kalorijų, kasdien gaunamų iš transriebalų, net 23% padidina širdies ligų riziką.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja visiškai nenaudoti mityboje transriebalų.
KUR gali būti TRANSRIEBALAI:
Margarine ir užtepėlėse (augalinių ir gyvūninių riebalų mišiniuose),
Rafinuotame augaliniame aliejuje,
Majoneze,
Kečupe,
Greitame maiste,
Konditerijos gaminiuose (tortuose, pyragaičiuose, sausainiuose, krekeriuose, saldainiuose),
Leduose,
Užkandžiuose (traškučiuose, spragintuose kukurūzuose),
Įvairiuose „produktuose“ (varškės produktuose, grietinės produktuose, sūrio produktuose ir kt.),
Šaldytuose pusfabrikačiuose.
Etiketėse transriebalai yra užmaskuoti kitais pavadinimais: hidrinti riebalai, iš dalies hidrinti, augaliniai, kombinuoti, kepinti, kulinariniai, prisotinti (saturuoti). Nuo jų sunku apsisaugoti, reikia stengtis pašalinti transriebalus iš raciono. Skaitykite maisto produktų sudėtį ir pasirinkite sveikas alternatyvas.
Ir paskutinė grupė – SOTIEJI riebalai. Kambario temperatūroje yra kieti, bet pakaitinti suskystėja. Tokie dauguma gyvūninių riebalų (pieno, mėsos, vidiniai ir poodiniai riebalai, išskyrus žuvų taukus), iš augalinių: kokoso ir palmių aliejai. Sočiųjų riebalų teigiamos savybės: jie silpnai oksiduojasi kaitinami ir ilgai negenda. Minusas, kad patekdami į ląstelių membranas, jie padaro jas mažiau elastingomis.
Tyrimai rodo, kad per didelis sočiųjų riebalų kiekis maiste didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto riziką. Verčiau pakeiskite juos sveikais nesočiaisiais riebalais (juos aptarėme prieš 2 dienas: “Gerieji riebalai: Omega-3 ir Omega-6”), ar kitais pilnaverčiais augaliniais produktais.
Didžiausia klaida, kai norėdami sumažinti riebių gyvūninių produktų suvartojimą, juos pakeičiame rafinuotais angliavandeniais, t.y. produktais, kuriuose daug baltų miltų, cukraus ir t.t.
Provokuojantis, bet iš tikrųjų labai paprastas klausimas: kam reikalinga mūsų sveikata? Manau, sutiksite, kad to reikia mums patiems. Juk jei nesirūpinsime savimi, tada pirmiausia praturtinsime maisto pramonę, o paskui ir farmacijos pramonę. O mūsų laikais sirgti ypač brangu. Linkiu būti išmintingiems. Būkite sveiki!
1 dalį – „RIEBALŲ REIKŠMĖ mūsų MITYBOJE” rasite ČIA.
2 dalį – „GERIEJI riebalai: Omega-3 ir Omega-6” rasite ČIA.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/poleznye-i-vrednye-zhiry/
Foto 
: shutterstock
NESOTIEJI riebalai skirstomi į: 
Mononesočiuosius,
Omega-6 gauti su maistu paprasčiau ir, dažniausiai, jo netrūksta.
MANKŠTA, ypatingai KVĖPAVIMO, padeda išsivalyti nuo daugybės nuodų, kurie patenka į organizmą su tabako dūmais ir ten kaupiasi, pirmiausia nuo anglies monoksido ir deguto. 
