Drėgnas apvyniojimas

Tinkamai taikoma hidroterapija gali turėti didelį teigiamą poveikį ir, tinkamai atliekama, paprastai nesukelia šalutinio poveikio. Šiandien papasakosime, kaip atlikti drėgną apvyniojimą. Ši procedūra pasižymi stipriu raminamuoju poveikiu – ji ramina ir atpalaiduoja, kai esate įsitempę, bei padeda užmigti, kai vargina nemiga.

Kiekvienam verta bent kartą išbandyti drėgno apvyniojimo procedūrą. Kol patys jos neišbandysite, sunku įsivaizduoti, kokį poveikį ji gali suteikti.

Drėgnas apvyniojimas – tai visą kūną apimantis kompresas. Jo poveikis priklauso nuo to, kuriame procedūros etape ją baigsite. Ši procedūra turi tris veikimo fazes, kurias galima valdyti ir pritaikyti pagal norimą poveikį.

??1. Pirmoji fazė garų dėka atvėsina. Ši fazė gali sumažinti karščiavimą.

??2. Antra fazė yra neutrali. Ji padeda nemigos, nerimo, manijos ir kliedėjimo atvejais.

??3. Trečia fazė įkaitina ir sukelia prakaitavimą. Ji naudinga gydant alkoholizmą, apsinuodijimą nikotinu, chronišką inkstų uždegimą ir podagrą. Be to, ji padeda gydyti vaikus nuo bronchito, paprasto peršalimo ir plaučių uždegimo.

Jei norite pasinaudoti šiuo gydymo metodu, jums būtinai reikės kito žmogaus pagalbos, nes gerų rezultatų galima pasiekti tik laikantis tam tikros atlikimo technikos. Todėl nereikėtų bandyti šios procedūros atlikti savarankiškai. Jos metu aplink visą kūną apvyniojami keli paklodžių ir antklodžių sluoksniai.

Reikalingos priemonės:

☑ Lova arba procedūrinis stalas.

☑ 2 vilnonės didelės antklodės.

☑ 2 paklodės (jei turite, viena lininė).

☑ Keli rankšluosčiai.

☑ Indas su šaltu vandeniu (15,5-21 °C).

☑ Karšto vandens pripildyta šildyklė.

☑ Gali prireikti priemonių šaltam kompresui kaktai.

Kontraindikacijos:

▪️ Diabetas ir kitos ligos, susijusios su kraujotakos sutrikimais.

▪️ Stiprus peršalimas arba sunkus gripas.

▪️ Labai nusilpę, pagyvenę pacientai.

▪️ Odos diatezė.

▪️ Šalčio netoleravimas.

Procedūros atlikimas:

1. Prieš atliekant bet kokią šalto vandens procedūrą, pacientą reikia gerai sušildyti – karšta kojų vonele, karštu dušu arba infraraudonųjų spindulių lempa.

2. Ant lovos išilgai paklokite dvi antklodes.

3. Ant antklodžių išilgai paklokite sausą paklodę, o ant jos – dar vieną (jei turite, lininę) paklodę.

4. Kiekvieną viršutinės paklodės kraštą per visą ilgį sulenkite link vidurio. Lankstykite tol, kol paklodė bus maždaug 20 cm pločio. Tuomet abu sulankstytos paklodės galus po du kartus užlenkite link vidurio. Taip paruoštą paklodę bus patogu naudoti.

5. Sulankstytą viršutinę paklodę pamirkykite šaltame vandenyje ir gerai išgręžkite, kad nuo jos nelašėtų vanduo.

6. Padėkite drėgną sulankstytą paklodę ant sausos paklodės ir ją išlankstykite.

7. Pacientas turi visiškai nusirengti. Padėkite jam atsigulti ant vėsios drėgnos paklodės taip, kad pečiai būtų maždaug 10 cm žemiau viršutinio paklodės krašto.

8. Paprašykite paciento pakelti abi rankas. Vieną paklodės kraštą apvyniokite aplink kūną, lengvai įtempdami, kad paklodė glaudžiai priglustų prie odos. Kraštą pakiškite po kitu kūno šonu. Žemiau klubų ta pačia paklodės puse apvyniokite vieną koją. Įsitikinkite, kad paklodė tvirtai priglunda prie kūno.

9. Paprašykite paciento nuleisti rankas. Kitą paklodės pusę apvyniokite aplink kūną ir pakiškite po kaklu, pečiais, rankomis ir antra koja. (Jei pacientas stambesnio kūno sudėjimo, vienai rankai galima panaudoti sudrėkintą pagalvės užvalkalą.)

10. Tada pacientą apvyniokite antra – sausa – paklode.

11. Antklodės kraštus ties kaklu uždenkite minkštu sausu rankšluosčiu, kad apsaugotumėte kaklą nuo šiurkščios vilnonės antklodės.

12. Panašiai kaip paklodę, apvyniokite antklodes aplink pacientą. Patikrinkite, ar neliko atvirų šlapios paklodės vietų. Ypač gerai užsandarinkite kaklo sritį, kad iš lauko nepatektų oras. Taip pat sandariai apgaubkite kojų galą ir pakiškite antklodes po pėdomis. Jei reikia, panaudokite papildomas antklodes. Norėdami paspartinti organizmo šiluminę reakciją, prie paciento pėdų padėkite karšto vandens pripildytą šildyklę, įvyniotą į sausą rankšluostį. Ją galima padėti iš išorės arba, atvyniojus antklodę ties kojomis, įdėti į vidų.

13. Jei paciento kūno temperatūra yra aukšta, papildomai vėsinkite kaktą šaltu, drėgnu rankšluosčiu.

14. Priklausomai nuo gydymo tikslo, procedūrą galima baigti bet kurioje iš trijų fazių:

??1) Vėsimo fazė (kūno temperatūrai mažinti): procedūrą tęskite apie 20 min. arba tol, kol pacientas pajus palengvėjimą, komfortą ir pagerėjusią savijautą.

??2) Neutrali fazė: procedūrą tęskite apie 1 val. arba tol, kol pacientas pabus, jei procedūros metu jis užmigo.

??3) Šilimo ir prakaitavimo fazė: pacientui pradėjus prakaituoti, procedūrą tęskite dar 1–2 val.

15. Pabaigę procedūrą, nuimkite antklodes ir paklodę. Po 3-iosios fazės (galima ir po 1-osios, tačiau nerekomenduojama po 2-osios fazės) ištrinkite pacientą šaltu vandeniu sudrėkinta frotine pirštine arba rankšluosčiu. Kitas variantas – pacientą galima nuprausti pakaitomis po karštu ir šaltu dušu. Gerai nusausinkite kūną ir paguldykite pacientą pailsėti 30–40 min. Poilsio metu pacientas paprastai ir toliau prakaituoja, todėl duokite jam gausiai gerti ir, jei reikia, vėsinkite galvą.

Atminkite, kad paklodė yra šalta, todėl visus veiksmus reikia atlikti kuo greičiau. Iš pradžių pacientui gali būti šalta ir jis gali pradėti drebėti. Tokiu atveju papildomai užklokite jį dar viena ar keliomis antklodėmis. Po kelių minučių garavimas sumažės, o organizmas, reaguodamas į šaltį, pradės gaminti daugiau šilumos. Maždaug po 5 min. galite pastebėti, kad paciento kakta ir veidas pradeda prakaituoti. Tuomet papildomas antklodes galima nuimti. Jei per 5–10 min. pacientas neįšyla, procedūrą nutraukite. Gali prireikti prieš tai dar kartą atlikti kūno sušildymo procedūrą.

Procedūros metu pacientas gali užmigti. Jį galima palikti drėgnose paklodėse kelioms valandoms, tačiau būtina stebėti jo būklę ir periodiškai matuoti kūno temperatūrą. Jei temperatūra pakyla aukščiau kaip 37 °C, procedūrą nutraukite, pacientą apšluostykite drėgnu rankšluosčiu arba nuprauskite po dušu ir paguldykite į lovą bent 30 min.

Jei pacientas yra labai nusilpęs arba jo organizmas nereaguoja į šaltį net ir po kruopštaus sušildymo prieš procedūrą, vietoj drėgnos paklodės galima naudoti sausą. Procedūra atliekama taip pat, tik paklodė nedrėkinama. Tokiu atveju ji turės tik dvi fazes: neutraliąją (2) ir šilimo bei prakaitavimo (3).

„Tiek sveikiems, tiek ligoniams grynas vanduo yra viena iš geriausių Dangaus palaimų. Teisingas jo naudojimas skatina sveikatą.“ (E. Vait „Gydymo tarnystė“)

Būkite sveiki !

Paruošta pagal: Vernono V. Fosterio knygą „Naujo gyvenimo pradžia“ ir M. D. C. Dail/ Ph. D. Ch. Thomas knygą „Hidroterapija“

Rudeninis liūdesys ir kas už jo slypi?

Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis. Vis dėlto kartais po šiuo nekaltu apibūdinimu iš tiesų slepiasi sezoninė depresija, trikdanti emocinę, pažintinę ir fiziologinę mūsų veiklą.

Tad ką daryti, jeigu jaučiate, kad toks „rudens liūdesys“ ima vis labiau apsunkinti jūsų kasdienybę ir mintis?

Sezoninė depresija, dar vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), yra depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį ir žiemą ir įvardijamas kaip ilgą laiką besitęsiantis nuotaikos pablogėjimas. Atėjus šiltajam metų laikui — pavasariui ir vasarai — SAD išnyksta, tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad dažniausiai šis sutrikimas cikliškai kartojasi mažiausiai dvejus metus.

Pagrindiniai rudeninės depresijos simptomai yra energijos stygius, apatija, bejėgiškumo jausmas, nerimas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, įvairūs apetito pokyčiai, gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas. Ją gali lydėti ir fiziniai negalavimai: dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys.

Tikslios sezoninės depresijos priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tokia būsena atsiranda pirmiausiai dėl saulės šviesos trūkumo. Pablogėjus orams ir sumažėjus natūralios saulės šviesos, sutrinka žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis mūsų miegojimo ir prabudimo ciklus. Kitaip tariant, smegenyse pakinta cheminių medžiagų — hormonų melatonino ir serotonino — kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra.

Melatoninas organizme gaminasi tamsiu paros metu ir yra atsakingas už mūsų pasiruošimą miegui bei jo kokybę. Susijungęs su smegenyse esančiais receptoriais, melatoninas padeda sumažinti nervinį aktyvumą. Tačiau žmonėms, kuriems nustatoma stipri rudeninė depresija, melatonino išsiskyrimas vėluoja, t.y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų. Dėl to sutrinka mūsų organizmo cirkadinis ritmas, tampa sunku užmigti, o miego kokybė stipriai suprastėja.

?Jeigu norite jaustis geriau, įpraskite vaikščioti lauke. Per pietų pertrauką išeikite į lauką bent 10 minučių ir jūsų sveikata sustiprės, nuotaika bus geresnė. Šviesa ir daugiau deguonies tarsi įjungia aktyvesnę laimės hormono melatonino gamybą. Svarbu, akių nepaslėpti po akiniais nuo saulės ir leisti tinklainei sugerti šviesą. Kiekvieną dieną kelis kartus vėdinkite patalpas – prisotinkite orą deguonies. Mat trūkstant deguonies greičiau pavargstame, tampame pasyvūs ir suprastėja nuotaika.

Trūkstant natūralios saulės šviesos, organizme sumažėja ir vitamino D gamyba. Vitaminas D aktyvuoja serotonino produkciją — pastarasis reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Esant vitamino D trūkumui, pasireiškia nuovargis, silpnumas, prislėgta nuotaila, tad manoma, kad būtent serotonino ir melotonino gamybos organizme disbalansas ir sukelia rudeninę depresiją. Tamsiuoju metų laiku vartokite vitamino D papildus.?

Pirmieji rudeninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalio ar lapkričio mėnesiais, todėl norintys išvengti šio negalavimo turėtų imtis prevencinių priemonių rudeniui dar nespėjus įsibėgėti ir nelaukiant simptomų pasireiškimų. Verta pradėti nuo tokių paprastų dalykų kaip dvasiniai skaitiniai ir apmąstymai, laiko leidimas gryname ore, trumpesnis išmaniųjų įrenginių naudojimo laikas, fizinis aktyvumas.

?Pastarasis — itin reikalingas, ir visai nesvarbu, kas tai: vaikščiojimas, bėgiojimas, mankšta, lankymasis sporto klube, šokiai… Moksliškai įrodyta, kad sportuojant žmogaus organizmas gamina laimės hormonus, svarbiausia, kad tuo būtų užsiimama reguliariai, 3-5 kartus per savaitę bent po pusę valandos.

Didelę įtaką gerai mūsų emocinei būklei daro ir tinkama, pilnavertė mityba. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, nepamirškite visadalių grūdų produktų, riešutų. Rekomenduojama vartoti mažiau rafinuotų, stipriai perdirbtų produktų, ypač savo sudėtyje turinčių daug cukraus.

Dar vienas efektyvus būdas, padedantis nuslopinti rudeninį liūdesį yra saulės šviesos terapija, kurią galima visiškai nesudėtingai įtraukti į savo kasdienę rutiną. Šviesos terapijos metu naudojamos specialios lempos, kurios, skleisdamos plataus spektro ultravioletinius spindulius, imituoja dienos šviesą. Dažniausiai pacientams skiriami 30 minučių rytiniai šviesos terapijos seansai, kuriuos atlikti galima tiesiog skaitant rytinį laikraštį ar valgant pusryčius.

?Jeigu jaučiate, kad neturite ramybės, viskas atrodo beprasmiška ar per sunku, pasinaudokite Jėzaus kvietimu:

?„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mato 11:28-30)

?Biblijos tyrinėjimas ir nuoširdus pokalbis su Dievu, suteiks jūsų gyvenimui prasmę, atrasite tikrą džiaugsmą. Pasirūpinkite savimi ir būkite visapusiškai SVEIKI. ?

Vėlyvas valgymas ir miego kokybė

Kai valgome vėlai vakare, raumenys, kurie dalyvauja maisto virškinime ir metabolizme, turi dirbti, tuomet kai turėtų ilsėtis. Tai gali sutrikdyti užmigimą ir gilų, ramų miegą, kurio reikia, kad kitą dieną jaustumėtės žvalūs.

Nuolatinis vėlyvas valgymas sutrikdo mūsų kūno cirkadinius ritmus ir yra tiesiogiai susijęs su prasta sveikata. Vėlyvo valgymo tyrimai rodo:

?? Padidėjusį kraujospūdį.

?? Padidėjusį cukraus kiekį kraujyje.

?? Metabolizmo pokyčius.

?? Svorio padidėjimą.

Stenkitės, kad tarp paskutinio valgio ir miego liktų bent 2, o dar geriau 3–4 valandų tarpas.

? Susivaldymas – tai vienas iš 8 sveikatos principų.

„Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.”

(1 Korintiečiams 10:31)

Paruošta pagal ČIA.