VAIKAMS: Stebuklas – žalumynai

Romas stovėjo prie veidrodžio. Jis apžiūrinėjo ir lietė savo klibantį dantį. Ir netikėtai dantis atsirado Romo rankose. – O, tokiu svarbiu įvykiu būtinai reikia pasidalinti su savo draugais!

Dovydą, Kristiną ir avelę Garbanę Romas surado darže. Jie ravėjo žalumynų lysvę.

– O man dantis iškrito, štai, žiūrėkite! – susijaudinęs Romas parodė savo iškritusį dantį.

Draugai jį apsupo.

– Greitai ir jums iškris dantys, – pasakė Romas ir visi nusijuokė.

– Taip, iškris! – pasigirdo gydytojo Aloyzo balsas. – O paskui išaugs nauji.

– O ką reikia daryti, kad antrieji (nuolatiniai) dantys būtų sveiki ir neiškristų? – susirūpinęs paklausė Romas.

Gydytojas neskubėdamas atsakė:

– Tam ir reikalinga burnos higiena. Ir dar – teisinga mityba.

Gydytojas apsižvalgė ir pamatė lysvę su žalumynais.

– Štai! – sušuko jis. – Tai gali tau padėti!

– Žolė? – nusistebėjo Romas. – Kaip ji gali padėti?

– Tai ne žolė! – įsižeidė avelė Garbanė. – Tai skanūs žalumynai. Man jie patinka, o labiausiai mėgstu petražoles. Gydytojau, papasakokite apie jas!

– Ir apie krapus papasakokite! – šūktelėjo Dovydas.

– Ir apie mano mėgstamą kalendrą, – pridėjo Kristina.

Visi susėdo tiesiog tarp lysvelių ir gydytojas Aloyzas pradėjo pasakojimą.

– Žalumynai stiprina mūsų kraujagysles. Prisotina mūsų organizmą vitaminais ir mikroelementais, tame tarpe kalciu, kuris, Romai, labai reikalingas tavo būsimajam dančiui.

– Petražolės mažina dantenų kraujavimą. O ant tvirtų dantenų dantis išaugs tvirtas. Petražolės stiprina mūsų širdį, inkstus ir šlapimo pūslę, nes turi daug kalio.

– Kai dėl konjunktyvito atsiranda akių uždegimas, padės krapų nuoviras. Krapai nuima ir galvos skausmą.

– Kalendra turi eterinių aliejų, kurie didina apetitą ir gerina miegą.

– Salierai ramina nervų sistemą, stiprina širdį, valo kraują.

– O štai bazilikai kovoja su peršalimu ir pagerina smegenų darbą, pagražina mūsų plaukus ir odą.

– Aloyzai, esu įsitikinęs, kad man išaugs sveikas dantis! Juk dabar būtinai valgysiu žalumynus, – nusišypsojo Romas.

O jūs, vaikai, kokius mėgstate žalumynus? Kokie žalumynai yra ant jūsų stalo?

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/chudo-zelen/

Paprikos pesto padažas

Siūlau pagaminti greitai paruošiamą padažą, kuris tiks ant duonos, makaronų, ryžių, į sriubą ir kitur pagal jūsų skonį ir fantaziją.

REIKĖS:

▫️ 1 svogūno

▫️ 2 skilt. česnako

▫️ 0,5 – 1 vnt. saldžiosios raudonos paprikos

▫️ 1 – 2 v. š. pomidorų pastos

▫️ truputį aliejaus kepimui (aš naudojau alyvuogių)

▫️ kitų mėgiamų prieskonių (pagal skonį)

??Svogūną supjaustykite kubeliais, pasūdykite ir su trupučiu aliejaus ir vandens patroškinkite.

??Šiaudeliais supjaustykite papriką ir suberkite ant patroškintų svogūnų. Pridėkite susmulkintą česnaką ir viską truputį pasūdykite. Kad nedegtų, galite įpilti truputį vandens ar daržovių sultinio. Troškinkite keletą minučių, kol paprika suminkštės.

??Pridėkite pomidorų pastą, išmaišykite, jei trūksta druskos, pasūdykite ir dar truputį patroškinkite.

??Pulsuojančiais judesiais suplakite smulkintuvu tiek, kad galima būtų tepti, bet liktų nedideli gabaliukai.

??Palikite atvėsti ir sutirštėti.

VARIANTAI:

✔️Jei esate įpratę prie aštresnių skonių, troškindami įdėkite truputį susmulkintos aštriosios paprikos.

✔️Jei norisi ryškesnio salstelėjusio skonio, troškindami pridėkite 1 a. š. rudojo cukraus.

✔️Jei norite sotesnio pesto padažo, kartu susmulkinkite truputį riešutų ar sėklų, pvz. anakardžių ar saulėgrąžų.

Skanaus ?, būkite sveiki ?

O šiame VIDEO be kitų receptų gaminome ir raudonos paprikos pesto padažą.

Kiti šiame video?? gaminti receptai:

1. Universalus daržovių sultinys

2. Trinta baltų pupelių sriuba

3. Raudonosios paprikos PESTO PADAŽAS

4. Šviežių šakniavaisių salotos

5. Šaldytas desertas

Saldžioji paprika – maistas skrandžiui ir…

? Paprikose mažai baltymų, angliavandenių ir praktiškai nėra riebalų, todėl jų kaloringumas mažas. Turi nedaug B grupės vitaminų, vitamino E ir visų biologiškai vertingų elementų. Tačiau du jos sudėtyje esantys vitaminai nusipelno ypatingo dėmesio:

??PROVITAMINO A (beta karoteno) turi 570 µg/100 g, o tai yra daugiau nei pusė šio vitamino paros poreikio suaugusiam vyrui.

Be beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, paprikose yra ir kitų karotinoidų, tokių kaip likopenas. Pastarojo dideliais kiekiais randama pomidoruose. Nepaisant to, kad likopenas nevirsta vitaminu A, jis yra galingas antioksidantas ir apsaugo ląsteles nuo vėžinių išsigimimų.

??VITAMINAS C: raudonuosiuose paprikose jo yra beveik keturis kartus daugiau nei citrinose ir apelsinuose. 100 gramų paprikų vitamino C yra daugiau nei tris kartus daugiau rekomenduojamos paros normos.

Paprika svarbus kitų fitocheminių medžiagų šaltinis:

??FLAVONOIDAI – galingi priešuždegiminiai antioksidantai, apsaugantys kraujotakos sistemą.

??KAPSAICINAS – tai medžiaga suteikianti tam tikros rūšies paprikoms aštrumą. Saldžioji paprika turi 0,1% kapsaicino, dešimt kartų mažiau nei aitrioji paprika (1% ir daugiau). Mažomis dozėmis, pavyzdžiui, saldžiosiose paprikose, kapsaicinas sukelia apetitą ir skatina virškinimą. Didelėmis dozėmis pažeidžia odą ir gleivines.

??LĄSTELIENOS – apie 2 %. Kartu su kapsaicinu ląsteliena suteikia vidurius laisvinantį poveikį.

Ypač NAUDINGOS:

✅ SKRANDŽIO negalavimai: tinka tiems, kurie kenčia nuo dispepsijos (nevirškinimo), atsiradusios dėl skrandžio sulčių trūkumo ar stemplės atonijos, nes paprika skatina skrandžio sulčių tekėjimą ir mažina uždegimą.

✅ VIDURIŲ užkietėjimas: turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir neleidžia kauptis dujoms.

✅ Cukrinis DIABETAS ir NUTUKIMAS: paprikas gerai toleruoja diabetikai, nes jose yra mažai angliavandenių. Taip pat tinka dietai, skirtai nutukimui.

✅ Virškinimo trakto VĖŽIO prevencija: kadangi paprikose gausu antioksidantinį poveikį turinčių vitaminų (A ir C), kurie apsaugo ląsteles nuo mutageninio kancerogenų poveikio, reguliarus vartojimas padeda išvengti vėžio, ypač virškinimo organų (skrandžio ir storosios žarnos).

PARUOŠIMAS:

? ŠVIEŽIOS: Valgydami jaunas, švelnias, termiškai neapdorotas paprikas, gausite didžiausią maistinę naudą.

? KEPTOS: Sveikiausias paprikų paruošimo būdas – kepti jas orkaitėje. Aliejuje keptos paprikos blogai virškinamos, nes sugeria didelį kiekį aliejaus. Paprika yra daugelio receptų ingredientas, ypač padažuose ir “pisto” (ispaniškas pipirų, pomidorų, cukinijų ir kitų daržovių patiekalas).

? DŽIOVINTA paprika – tai prieskonis, gaunamas malant džiovintas raudonąsias paprikas. Jame labai daug provitamino A, suteikia gražią raudoną spalvą padažams, bulvėms, ryžiams ir daugeliui kitų patiekalų. Todėl paprika naudojama kaip sveikas maisto dažiklis.

✔️Paprikos ODELĖ ne visada gerai virškinama žmonėms su jautriu skrandžiu. Kad pašalintumėte odelę, nesupjaustytą įdėkite į orkaitę ir kepkite, kol odelė pradės atsiskirti. Tada įdėkite į šaltą vandenį, tai palengvins odelės pašalinimą.

✔️Keptas paprikas galima PAGARDINTI trupučiu augalinio aliejaus, druska, citrina, česnaku ir petražolėmis. Sėklos, o ypač jas dengiančios plėvelės, paprikoms gali suteikti kartaus skonio, todėl jas reikia pašalinti.

? Praturtinkite savo mitybą saldžiosiomis paprikomis, mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Paranoja

Brangūs skaitytojai! Šis straipsnis iš serijos apie psichinę sveikatą „KAIP NEIŠPROTĖTI“, kurioje dvasinės problemos nagrinėjamos per Šventojo Rašto – Biblijos mąstymo higienos prizmę.

❕❕Straipsnio pabaigoje rasite konkrečius patarimus, aktualius kiekvienam iš mūsų, net jei ir nesergame paranoja.

Vienas iš psichikos sutrikimų – paranoja. Pateiksime 2 paranojos APIBRĖŽIMUS:

1. Psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savotiškai kliedesinis gyvenimo įspūdžių apdorojimas, išlaikant formalų mąstymo teisingumą.

2. Lėtinė psichozė, pasireiškianti laipsniškai besivystančio įvairaus turinio susisteminto interpretacinio kliedesio forma (persekiojimai, pavydai, išradimai, reformizmai ir kt.), kai nesumažėja intelektas, nėra ryškių asmenybės pokyčių ir išsaugomos įgytos žinios.

▫️Atkreipsime dėmesį į 2 šių apibrėžimų elementus. Pirma, pacientas išlaiko FORMALŲ MĄSTYMO TEISINGUMĄ. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus gali išlikti savo darbo profesionalu, spręsti sudėtingas problemas ir daugeliui niekaip neišduoti savo diagnozės. Antra, paranoja yra žmogų supančios tikrovės reiškinių INTERPRETACIJOS KLAUSIMAS. Kaip žinoma, tas pats įvykis dėl skirtingų priežasčių gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir ši aplinkybė teikia viltį kenčiantiems nuo paranojos – GALIMA IŠMOKTI interpretuoti faktus KONSTRUKTYVIAI!

▫️Tarp ekspertų nėra vieningos nuomonės dėl paranojos priežasčių. Žinoma, yra veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau Biblijoje suformuluotas moksle ir gyvenime gerai žinomas principas, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7), kalba apie bet kokios minties, žodžio ir elgesio pasekmių neišvengiamumą. Jeigu žmogus į ką nors fiksuoja savo dėmesį, tam tikru būdu reaguoja į išorinius dirgiklius, per nervų sistemą praeina elektromagnetinis impulsas; kiekvieną sekantį kartą tokia reakcija lemia nervinių skaidulų konfigūracijos pokyčius; jie tiesiogine prasme susilieja pagal pasikartojančią reakciją. Dėl to žmogaus kūne, nervų sistemoje atsiranda “IŠMINTI TAKAI”, kurie iš anksto nulemia automatinę reakciją, sukuria mąstymo tipą.

▫️Gera žinia ta, kad galime pasinaudoti net ne specialistams prieinamais ištekliais, kad neišprotėtume. Analizuodami į jutimo organus patenkančios informacijos apdorojimo parametrus, atlikdami atitinkamą mąstymo proceso profilaktiką, galime išmokti konstruktyvių tikrovės interpretavimo būdų ir apsaugoti save, o neretai ir išsigydyti nuo esamų sutrikimų.

▫️Ši sielovados mokykla vadinama kognityvine terapija. Jos esmė – mąstymo stereotipų analizė ir taisymas. Išmintingojo Saliamono knygoje parašyta: „kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (Patarlių 23:7). Reiškia, KEISDAMI MINTIS – KEIČIAME ŽMOGŲ. Apaštalas Paulius ragina: „…pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą“ (Romiečiams 12:2).

Ką Šventasis Raštas kalba apie mąstymo profilaktiką, galinčią apsaugoti nuo paranojos, susijusios su reakcija į aplinkinius?

✅ 1. LAIKYKITĖS APLINKINIŲ NEKALTUMO PREZUMPCIJOS

Nekaltumo prezumpcija (iš lot. Praesumptio – prielaida) – tai principas, pagal kurį kaltinamasis laikomas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.

Biblija išreiškia šį principą taip: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ (Jono 7:51). Nekaupkite žmogaus sąskaitoje neįrodytų kalčių! Jeigu atsiranda negeras įtarimas, pasikalbėkite su žmogumi, išsiklausinėkite jo, ką jis turėjo omenyje, pasižiūrėdamas į jus, pasakydamas ar padarydamas kažką, kas jums pasirodė įtartina. Labai dažnai, pabendravus, artėjanti paranoja išnyksta.

✅ 2. FORMUOKITE TEIGIAMĄ NUOMONĘ APIE KITUS

Vienas iš pagrindinių Biblijos įsakymų yra meilė artimiesiems, meilė „visa tiki, viskuo viliasi“ (1 Korintiečiams 13:7), t. y. laikosi geriausios motyvų, žodžių, minčių ir žmonių poelgių interpretacijos.

„Meilė visada tiki geriausiu žmoguje. Dažnai būna taip, kad mes padarome žmones tokiais, kokiais juos laikome“ (William Barclay).

✅ 3. NESIKONCENTRUOKITE Į NEIGIAMUS APLINKINIŲ POELGIUS

Kitoje Saliamono knygoje parašyta: „Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba […] Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21-22). Apaštalas Petras šia tema rašė: „Visų pirma turėkite meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Net jei buvo blogis jūsų atžvilgiu, atleiskite žmogui dėl savo sveikatos, nesinešiokite sieloje nuodų!

Užuot eikvoję energiją galvodami apie žmonių blogį, vadovaukitės apaštalo Pauliaus raginimu: „mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Mūsų pasirinkimas, į ką nukreipsime dėmesį. Reiškia mąstymo modelį turime galią rinktis.

? Būkite sveiki ir laimingi!

Autorius: Vitalij Olijnik

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/paranoyya/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM