Vieną gražią dieną Garbanė su draugais nusprendė pasivaikščioti rudenėjančiame miške. Visi jau susirinko prie namo, tik Pūkis kažkur pradingo.
– Gūži, prašau, nueik pasižiūrėk, kur ten Pūkis? – paprašė Aloyzas.
Praėjo kelios minutės, o Gūžio ir Pūkio nėra. Jų ieškoti išėjo pats Aloyzas. Įėjęs į lapiuko kambarį, pamatė tokį vaizdą: Pūkis sėdėjo prie kompiuterio ir žaidė kompiuterinį žaidimą, o šalia stovėjo Gūžis. Jie taip entuziastingai aptarinėjo žaidimo eigą, kad neišgirdo įeinančio Aloyzo.
– Vaikai, jūs nieko neužmiršote? – paklausė Aloyzas.
– Oi, Aloyzai, atleiskite, visai pamiršau, kad laukiate mūsų, – pasakė gandras Gūžis. – Pūki, eime greičiau, miške taip gera.
– Ir ko gi aš ten nemačiau – atsakė Pūkis. – Čia taip įdomu, kiekviename naujame lygyje vis sudėtingiau ir sudėtingiau.
– Taaaip, Pūki, nemaniau, kad kompiuteris tau svarbiau nei draugai, – nusivylęs pasakė Gūžis.
– Nesiginčykite, vaikai, – pasakė Aloyzas. – Kompiuteris, jei tik naudosime jį teisingai, didžiulė pagalba. Štai, pavyzdžiui, Pūki, mokykloje tau davė užduotį paruošti pasakojimą apie kokią nors planetą. O į biblioteką nesuspėjai arba reikiamų knygų nerandi. O internete galima rasti labai daug informacijos. Bet kompiuteris gali tapti ir mūsų priešu. Jei ilgai sėdėsi prie jo, gali pablogėti tavo sveikata.
– Kaip tai? Juk aš tik sėdžiu, – paprieštaravo Pūkis.
– Būtent – tik sėdi, – atsakė Aloyzas. – Ilgai sėdint, kraujas negali laisvai judėti kūnu, nuvargsta nugara, pavargsta akys. Todėl prie kompiuterio galima būti tik griežtai nustatytą laiką. Skirtingo amžiaus vaikams jis skirtingas.
– Ačiū, Aloyzai, kad paaiškinote. Eime į mišką.
– Išmokysiu tave fotografuoti. Išmoksi pamatyti net mažos žolytės grožį, – pasiūlė Gūžis.
– Ačiū, Gūži, tu tikras draugas!
“Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.” (1 Korintiečiams 10:31)
Daugiau judėkime gryname ore ir būkime sveiki.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru/
