Sveikata retai vertinama…
Gripas: kada jis tampa pavojingas
Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Ši liga dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir plinta labai greitai per oro lašelius, kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba. Nors gripas kartais painiojamas su peršalimu, tai yra rimtesnė liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų.
Gripo komplikacijos ir rizikos grupės
Gripo komplikacijos gali būti lengvos, tokios kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas, tačiau kai kuriais atvejais jos tampa pavojingos gyvybei.
Dažniausios rimtos komplikacijos:
- Plaučių uždegimas (pneumonija): Dažniausia ir pavojingiausia gripo komplikacija. Ji gali būti sukelta tiek gripo viruso, tiek bakterijų.
- Širdies ir kraujagyslių problemos: Gripas gali paūminti esamas širdies ligas ar sukelti širdies raumens uždegimą (miokarditą).
- Kvėpavimo nepakankamumas: Ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.
Rizikos grupės:
- Maži vaikai (ypač iki 2 metų).
- Vyresni nei 65 metų asmenys.
- Nėščios moterys.
- Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, astma, širdies ar inkstų ligomis).
- Silpną imunitetą turintys asmenys (pvz., dėl vėžio gydymo ar imunodeficito ligų).
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Nors gripas dažnai praeina be komplikacijų, svarbu žinoti, kada būtina medicininė pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:
- Aukštą temperatūrą (>39 °C), kuri išlieka ilgiau nei 3 dienas.
- Sunkumą kvėpuoti arba dusulį.
- Stiprius krūtinės skausmus arba spaudimo jausmą krūtinėje.
- Staigų simptomų pablogėjimą po laikino pagerėjimo.
- Sumišimą, mieguistumą ar sąmonės sutrikimus.
- Stiprią dehidrataciją (pvz., sumažėjęs šlapinimasis, burnos džiūvimas, galvos svaigimas).
Vaikams gripo požymiai, reikalaujantys pagalbos:
- Greitas arba sunkus kvėpavimas.
- Lūpų ar veido pamėlynavimas.
- Atsisakymas gerti skysčius.
- Nuolatinis dirglumas arba vangumas.
Elgesys, didinantis komplikacijų riziką
Net ir jauniems bei sveikiems žmonėms gripas gali sukelti komplikacijų, jei nesilaikoma tinkamų ligos valdymo principų.
- Nesubalansuotas poilsis ir fizinis aktyvumas: Per didelis fizinis aktyvumas sergant gripu gali dar labiau nusilpninti organizmą ir padidinti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies raumens uždegimas, riziką, todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp poilsio ir lengvo judėjimo, kad išvengtumėte per ilgo gulėjimo ar pernelyg intensyvaus aktyvumo.
- Nepakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija apsunkina organizmo kovą su virusu.
- Savigyda: Neteisingai vartojami vaistai arba antibiotikai, kurie neveikia virusų, gali pabloginti būklę.
- Grįžimas į darbą ar mokyklą per anksti: Ne tik padidėja komplikacijų rizika, bet virusas platinamas ir kitiems.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
- Higiena: Dažnas rankų plovimas, paviršių dezinfekcija.
- Sveikas gyvenimo būdas: Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina imunitetą.
- Skiepai: padeda išvengti gripo ir jo komplikacijų. Skiepai nuo gripo gali būti aktualūs:
- Žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, t.y. turintiems didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo komplikacijomis.
- Tiems, kurie dažnai bendrauja su rizikos grupių asmenimis ir nori apsaugoti juos nuo infekcijos.
Gripas nėra tik „stipresnis peršalimas“. Laiku pastebėjus pavojingus simptomus ir kreipiantis į gydytoją, galima išvengti rimtų komplikacijų.
Šaltiniai:
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (n.d.). Influenza (Flu). https://www.cdc.gov/flu/
- World Health Organization (WHO). (n.d.). Influenza. https://www.who.int/
- Fowlkes, A., et al. (2014). Incidence of medically attended influenza during pandemic and post-pandemic seasons through the influenza vaccine effectiveness network, 2010–2012. Clinical Infectious Diseases, 58(1), 19-27. https://academic.oup.com/cid
- Nicholson, K. G., et al. (2003). Influenza. The Lancet, 362(9397), 1733-1745. https://www.thelancet.com/
Peršalimo ligos: priežastys, skirtumai
Peršalimo ligos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Jos dažnai siejamos su šaltesniu oru, nors iš tikrųjų pagrindinė priežastis yra virusai, ne šaltis.
Kas sukelia peršalimo ligas?
Labiausiai paplitę peršalimo ligas sukeliantys virusai yra:
1. Rinovirusai – atsakingi už 30–50 % atvejų.
2. Koronavirusai – kai kurie tipai taip pat sukelia įprastą peršalimą.
3. Adenovirusai ir paragripo virusai – retesni sukėlėjai.
Šie virusai perduodami per oro lašelius (kosint, čiaudint), tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba per užterštus paviršius.
Kokios būna peršalimo ligos?
Peršalimo ligos gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo paveikto kvėpavimo sistemos segmento:
1. Rinitas – nosies gleivinės uždegimas, pasireiškiantis sloga ir nosies užsikimšimu.
2. Faringitas – gerklės skausmas ir paraudimas.
3. Sinusitas – prienosinių ančių uždegimas, kuris gali sukelti galvos skausmą ir spaudimo jausmą veide.
4. Laringitas – balso stygų uždegimas, dėl kurio gali atsirasti užkimimas ar net balso netekimas.
Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo gripo?
Ir gripas, ir peršalimas yra kvėpavimo takų infekcijos, tačiau juos sukelia skirtingi virusai ir turi skirtingus simptomus:
1. Simptomų stiprumas:
– Peršalimas paprastai pasireiškia lengvais simptomais: sloga, čiauduliu, lengvu gerklės skausmu.
– Gripas pasireiškia staiga ir stipriai: aukšta temperatūra, stiprus nuovargis, raumenų skausmas.
2. Komplikacijos:
– Peršalimas retai sukelia komplikacijas.▫
– Gripas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas.
3. Trukmė:
– Peršalimas dažniausiai trunka 5–7 dienas.
– Gripo simptomai gali trukti iki dviejų savaičių.
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?
1. Higiena:
– Dažnai plauti rankas muilu.
– Vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną.
– Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.
2. Imuniteto stiprinimas:
– Sveikai maitintis, gausiai vartoti vaisius ir daržoves.
– Išlikti fiziškai aktyviems.
– Pakankamai miegoti ir vengti streso.
3. Apsauga nuo kontakto:
– Vengti artimo kontakto su sergančiais.
– Jei sergate, kosėkite ir čiaudėkite į alkūnės linkį.
Šaltiniai:
- Turner, R. B. (2001). The common cold: Causes and treatments. Journal of Clinical Virology, 19(2), 87-92.
- Eccles, R. (2005). Understanding the symptoms of the common cold and influenza. The Lancet Infectious Diseases, 5(11), 718-725.
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Cold versus flu. Retrieved from https://www.cdc.gov/flu/symptoms/coldflu.htm.
Blogos kraujotakos pasekmės
Vakar išsiaiškinome, kas kenkia mikrocirkuliacijai, ir kaip pagerinti kraujotaką pačiose smulkiausiose organizmo kraujagyslėse – kapiliaruose.
O šį kartą apie tai, kodėl svarbu tuo rūpintis.
Jei sutrinka ar pablogėja kraujo judėjimas kapiliaruose, gali kilti įvairių sveikatos problemų, nes kapiliarai yra svarbiausi mikroapytakos dalyviai, atsakingi už deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą audiniams bei medžiagų apykaitos atliekų šalinimą.
Štai pagrindinės problemos:
1. Audinių deguonies trūkumas (hipoksija)
Jei kraujas lėtai juda arba užsikemša kapiliarai, audiniai negauna pakankamai deguonies. Tai gali sukelti ląstelių funkcijų sutrikimą arba žūtį. Ilgainiui hipoksija gali paveikti širdies, smegenų, inkstų ar raumenų veiklą.
2. Uždegimo ir oksidacinio streso padidėjimas
Prasta mikrocirkuliacija skatina uždegimą, nes susikaupia kenksmingos medžiagos, kurios paprastai būtų pašalintos kraujo apytakos pagalba. Tai taip pat gali sukelti oksidacinį stresą, kuris kenkia ląstelių struktūroms, įskaitant DNR, baltymus ir membranas.
3. Žaizdų gijimo sulėtėjimas
Kapiliarų kraujotakos sutrikimai trukdo maistinių medžiagų ir augimo faktorių tiekimui į pažeistas vietas, todėl žaizdos ir traumos gyja lėčiau.
4. Padidėjusi trombų susidarymo rizika
Kai kraujotaka kapiliaruose yra lėta ar sutrikusi, kraujas gali pradėti krešėti, formuojant trombus. Šie krešuliai gali užkimšti kapiliarus arba patekti į didesnes kraujagysles, sukeldami rimtas būkles, tokias kaip insultas ar širdies infarktas.
5. Neurologinės problemos
Sutrikusi smegenų mikrocirkuliacija gali sukelti pažintinių funkcijų sumažėjimą, koncentracijos problemas, migrenas ar net prisidėti prie neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga.
6. Širdies ir kraujagyslių ligos
Ilgalaikiai kapiliarų kraujotakos sutrikimai gali pažeisti širdies raumenį, nes su krauju deguonis tinkamai nepasiekia širdies audinių. Tai gali lemti išemiją ar kardiomiopatiją.
7. Lėtinės ligos ir diabetas
Diabetu sergančių asmenų mikrocirkuliacija dažnai būna pažeista. Tai apsunkina medžiagų apykaitą audiniuose ir didina komplikacijų, pvz., diabetinės pėdos riziką.
8. Kojų venų problemos
Sutrikus kapiliarų funkcijai apatinėse galūnėse, gali pasireikšti venų varikozė, lėtinis venų nepakankamumas ar edema (patinimas).
Taigi, blogos kraujotakos pasekmės gali būti rimtos. Dar kartą paskaitykite straipsnį „Kaip pagerinti kraujotaką“.
Net 50 % mūsų sveikata priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo!
Kasdien mažais gerais pasirinkimais saugokime ir gerinkime savo sveikatą.
Nuo ko priklauso mūsų sveikata
Mūsų sveikatos pagrindas – susimąstyti apie ligos priežastį. Jei susirgę, surandame ligos priežastį ir panaikiname ją, tada galime statyti pamatą, kuris palaikys mūsų sveikatą:
1. Ideali kraujo kokybė – idealios sveikatos pagrindas. Į savo organizmą dėkime tik tai, kas mūsų kraują padarys kokybišku.
2. Ideali kraujotaka – idealios sveikatos pagrindas. Judėdami ir mankštindamiesi, darydami hidroterapijos procedūras, gerdami pakankamai vandens, pasirūpinsime gera kraujotaka.
3. Tarpasmeniniai santykiai, gyvenimo džiaugsmas. Tai daro įtaką ir kraujo kokybei, ir kraujotakai.
✔ SVEIKATOS ĮSTATYMAI:
Vanduo
Maistas
Poilsis ir miegas
Grynas oras
Fiziniai pratimai
Pasitikėjimas Dievu
Reguliarumas
Higiena
Tyra sąžinė
Tyras gyvenimas
Susivaldymas
Gera nuotaika, gyvenimo džiaugsmas
Fitoterapija
Tinkama apranga
Šaltinį rasite ČIA.
Atrozė – profilaktika ir pagalba
Artroze sergantis žmogus skundžiasi skausmu, sąnarių patinimu, paraudimu, judrumo sutrikimu. Taip yra dėl to, kad kremzlinis audinys, kuris dengia sąnario paviršių, pamažu nusidėvi, nyksta, o jo gebėjimas atsistatyti su amžiumi silpnėja. Ši liga ypač paplitusi tarp moterų, turinčių antsvorį ir negerą paveldimumą. Tačiau su šia būkle nebūtina susitaikyti. Yra paprastos rekomendacijos, kaip ją kompensuoti.
Kaip išvengti artrozės ar sumažinti jos simptomus?
Nors sunkiais įsisenėjusios artrozės atvejais reikalinga rimta medicininė intervencija, daugeliui gali būti naudingi paprasti, natūralūs gydymo būdai, kurie neturi šalutinio poveikio.
- MITYBA
Artrozė yra glaudžiai susijusi su mūsų mityba. Jei sergate šia liga:
– atsisakykite sočiuojų riebalų (sviesto, kiaušinių, kietųjų sūrių, gyvūninės kilmės riebalų) ir saikingai vartokite sveikus augalinius riebalus;
– sumažinkite arba visiškai atsisakykite bet kokios mėsos vartojimo;
– sumažinkite cukraus vartojimą ir į savo racioną įtraukite daugiau šviežių vaisių;
– venkite konservuotų, marinuotų maisto produktų;
– valgykite daugiau žalių, virtų ar keptų daržovių.
- KALCIS ir SIERA
Tai mineralai, kurie palaiko gerą kremzlinio audinio būklę ir užkerta kelią jo degeneracijai. Reikėtų vartoti daug kalcio turinčių maisto produktų: migdolų, visų rūšių kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių. Natūralūs maisto produktai, kuriuose yra sieros – tai ankštiniai augalai ir pilno grūdo kruopos, dribsniai ir duona.
- Saikingi, reguliariai atliekami FIZINIAI PRATIMAI padeda palengvinti artrozės simptomus. Medicininiai tyrimai patvirtina, kad amžių ir fizinį pasirengimą atitinkantys fiziniai pratimai yra naudingi dėl daugelio priežasčių:
– palaiko sąnarių mobilumą;
– išlaiko ir gerina lankstumą;
– skatinti sąnarių sinovinio skysčio gamybą;
– pagerina miego kokybę;
– padeda kovoti su antsvoriu;
– sumažina artrozės sukeltą skausmą;
– pagerina bendrą savijautą.
DAUGIAU JUDĖKITE! Vaikščiokite lauke, namuose, atlikite namų ruošos darbus. Net jei iš pradžių prireiks didelių pastangų. Daugeliu atvejų saikingas fizinis aktyvumas nepakenks. Kol leidžia jūsų fizinė būklė, reguliariai mankštinkitės ir užsiimkite tinkama fizine veikla.
Štai keletas idėjų:
– gulėdami ar sėdėdami sulenkite rankas ir kojas;
– sukite galvą, liemenį ir pėdas;
– praktikuokite pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimą avėdami patogią avalynę;
– naudokitės dviračiu – treniruokliu;
– plaukiokite prižiūrint treneriui.
- AUGALINIAI PRODUKTAI
Kai kurie augaliniai produktai turi priešuždegiminį ir skausmą malšinantį poveikį. Jie padeda sergant sąnarių ligomis, rekomenduojami sergant artroze ir artritu:
– IMBIERAS. Įvairių eksperimentinių tyrimų duomenimis, imbiero šaknis turi tokį patį poveikį kaip ir medicininiai vaistai nuo uždegimo. Jis gali būti užplikomas ir geriamas kaip arbata arba naudojamas gaminant maistą kaip česnakas. Taip pat galite įsidėti nedidelį imbiero šaknies gabalėlį į burną ir jį kramtyti.
– GLUOSNIO ŽIEVĖ turi priešuždegiminių ir nuskausminamųjų savybių. Šią veikliąją medžiagą XIX amžiuje naudojo Bayer laboratorija aspirinui gaminti. Dažniausiai gluosnio žievė verdama kaip arbata. Taip pat daugelis žmonių ją vartoja karščiavimui mažinti, peršalimui įveikti, sausgyslių uždegimui malšinti.
– Proboscidea parviflora – veiksmingas vaistas nuo reumato. Šiais laikais ji tokia populiari, kad iš jos gaminami įvairūs produktai: sirupas, arbata ir tabletės, taip pat aromatinis aliejus išoriniam naudojimui.
– Soforos šaknys dažniausiai naudojamos kaip priemonė nuo sąnarių skausmo. Viena arba kartu su kitais augaliniais vaistais sofora buvo daug kartų kliniškai išbandyta ir plačiai naudojama reumatiniam skausmui gydyti.
Būtina atminti, kad visos natūralios priemonės veikia daug lėčiau nei farmaciniai vaistai. Todėl svarbu apsišarvuoti kantrybe ir tęsti gydymą 2–3 mėnesius. Už atkaklumą bus atlyginta gerais rezultatais. Be to, šie patarimai naudingi ne tik jau susirgus, bet ir kol dar esame sveiki.
Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“
Prieš pradėdami praktiškai taikyti šiame straipsnyje pateiktas rekomendacijas, pasitarkite su gydytoju.
Linkiu jums geros sveikatos!
