Sveikos gyvensenos tinklalapis
Ar jums kartais trūkčioja akis? Nežinote, kodėl taip vyksta. Į šį klausimą padės atsakyti neurologė Jekaterina Marčenko (Klinika Angelija*).
Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!
Video išverstas iš ČIA.
* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.
Kokias ligas gydo neurologas?
– Atsako gydytoja neurologė Jekaterina Marčenko, Klinika Angelija*.
Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!
Video išverstas iš ČIA.
* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.
Kadangi vis dar susiduriu su žmonėmis, kurie savo iniciatyva profilaktiškai geria antibiotikus, siūlau aptarti šią temą.
Antibiotikai yra vienas didžiausių medicinos atradimų, išgelbėjęs milijonus gyvybių. Jie efektyviai naikina bakterijas ir padeda gydyti pavojingas infekcijas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl jų per didelio ir neteisingo vartojimo kyla rimtų problemų – atsparių bakterijų plitimas, šalutiniai poveikiai ir mikrobiotos disbalansas.
Kada antibiotikai tikrai reikalingi?
Antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Jie būtini sergant, pavyzdžiui:
!!! Antibiotikai visiškai neveiksmingi prieš virusus, todėl jų negalima vartoti peršalimo, gripo, COVID-19 ar kitų virusinių infekcijų atveju.
Be to, svarbu suprasti, kad skirtingi antibiotikai veikia skirtingas bakterijų grupes. Kai kurie yra veiksmingi tik prieš tam tikras bakterijų rūšis, todėl antibiotiko parinkimas turėtų būti pagrįstas tikslia diagnoze ir gydytojo rekomendacijomis.
Kodėl negalima vartoti antibiotikų be reikalo?
Neatsakingas antibiotikų naudojimas sukelia keletą rimtų problemų:
Kodėl kai kurie žmonės galvoja, kad antibiotikai jiems „padeda visada“?
Dalis žmonių teigia, kad antibiotikai jiems padeda iš karto pajutus pirmuosius ligos simptomus. Tačiau dažnai tai yra:
2. Natūralus pasveikimas – daugelis virusinių infekcijų praeina savaime per kelias dienas, todėl žmogus gali klaidingai manyti, kad būtent antibiotikai padėjo.
3. Netinkama diagnozė – galbūt liga iš tiesų buvo bakterinė, bet tai turėtų nustatyti tik gydytojas.
Kaip elgtis atsakingai?
Atsakingas antibiotikų vartojimas – mūsų visų sveikatos garantas!
Šaltiniai:
Kas yra inhaliatoriai? Kokių rūšių būna ir kokiais atvejais reikalingi?
– Atsako gydytoja pulmonologė Tatjana Baranovskaja, Klinika Angelija*.
Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!
Video išverstas iš ČIA.
* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.
Nuolatinis ibuprofeno ar paracetamolio vartojimas ligos metu gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šie vaistai dažniausiai naudojami karščiavimui mažinti ir skausmui malšinti, tačiau per dažnas jų vartojimas gali turėti neigiamų padarinių organizmui.
Trumpalaikės neigiamos pasekmės:
– Karščiavimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, kuri padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.
– Jei nuolat mažinamas karščiavimas, gali atrodyti, kad žmogus jau sveiksta, nors infekcija vis dar aktyvi.
– Tai gali sukelti klaidingą saugumo jausmą ir per ankstyvą grįžimą prie įprastos veiklos, o tai lėtina gijimą.
– Dirgina skrandžio gleivinę → gali sukelti rėmenį, gastritą, net opas.
– Didina kraujavimo riziką skrandyje ir žarnyne, ypač jei vartojamas nevalgius ar kartu su kitais vaistais (pvz., aspirinu, steroidais).
– Paracetamolis apdorojamas kepenyse, o per didelės dozės gali pažeisti kepenis, sukelti ūminį kepenų nepakankamumą.
– Pavojingiausia, jei vartojamas didesnis nei 4 g per dieną kiekis arba jei žmogus turi kepenų problemų.
– Ilgalaikis ibuprofeno vartojimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą, nes mažina kraujotaką į inkstus.
– Pavojinga žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, diabetą ar jau pažeistus inkstus.
– Gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme, dėl to padidėja kraujospūdis, kas pavojinga širdies ligomis sergantiems žmonėms.
Ilgalaikės neigiamos pasekmės:
– Jei dažnai slopinamas karščiavimas, imuninė sistema gali tapti „tingesnė“ – sunkiau kovoti su infekcijomis.
– Kai kurie tyrimai rodo, kad per dažnas karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas gali prailginti ligos eigą.
– Nuolatinis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas siejamas su padidėjusia širdies priepuolių ir insulto rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
– Kai kurie žmonės pripranta vos pajutę karščiavimą ar skausmą iš karto gerti vaistus, nors organizmas galėtų susitvarkyti pats.
– Tai gali lemti nerimą dėl ligų ir perdėtą priklausomybę nuo vaistų net esant nedideliems negalavimams.
VAISIŲ IR ALKOHOLIO SĄVEIKA SU VAISTAIS
– Greipfrutai gali sulėtinti paracetamolio skaidymą kepenyse, didindami jo toksinį poveikį.
– Bananai ir kiti kalio turintys vaisiai kartu su ibuprofenu gali dar labiau apsunkinti inkstų veiklą, nes ibuprofenas jau gali mažinti inkstų funkciją.
– Paracetamolis + alkoholis = labai pavojinga kombinacija, nes abu apkrauna kepenis. Net mažas alkoholio kiekis gali padidinti kepenų pažeidimo riziką.
– Ibuprofenas + alkoholis = didesnė skrandžio opų ir kraujavimo rizika, nes abu dirgina gleivinę.
KADA VAISTAI YRA TIKRAI BŪTINI?
– Karščiavimas virš 39°C, ypač jei žmogus jaučiasi labai blogai.
– Karščiavimas mažiems vaikams (ypač kūdikiams iki 3 mėn.) arba žmonėms su širdies ligomis.
– Jei aukšta temperatūra sukelia traukulius arba stiprų galvos skausmą, dehidrataciją.
– Jei skausmas trukdo miegoti ar normaliai funkcionuoti.
GYDYMO ALTERNATYVOS
Natūralios priemonės esant karščiavimui ir skausmui:
– Vėsios, bet ne ledinės kompresinės servetėlės ant kaktos ar riešų.
– Gausus skysčių vartojimas (vanduo, žolelių arbatos, elektrolitai).
– Ramybė ir miegas kaip svarbiausi gijimo veiksniai.
IŠVADA: KAIP GERIAUSIA ELGTIS?
– Jei įmanoma, leisti organizmui pačiam kovoti su liga – neslopinti nedidelio ar vidutinio karščiavimo be būtinybės.
– Jei reikalingi vaistai, vartoti juos atsakingai – ne daugiau kaip 3–5 dienas iš eilės ir laikantis rekomenduojamų dozių.
– Ibuprofeną geriau vartoti valgant, kad apsaugotume skrandį.
– Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 5 dienas arba būklė blogėja – būtina pasitarti su gydytoju.
Ši informacija padės geriau suprasti vaistų poveikį ir priimti sąmoningus sprendimus gydantis nuo ligų. Linkiu jums sveikatos.
Informacijos šaltiniai:
Mayo Clinic – Acetaminophen (Paracetamol) Safety Guidelines.
Harvard Medical School – Risks of Long-Term NSAID Use.
World Health Organization (WHO) – Fever Management Guidelines.
National Kidney Foundation – NSAIDs and Kidney Health.
U.S. Food and Drug Administration (FDA) – Drug Interactions and Liver Safety.
American Heart Association – NSAIDs and Cardiovascular Risk.
Herpes išbėrimas (paprastai sukeltas herpes simplex viruso – HSV-1) dažnai pasirodo virusinės infekcijos pabaigoje dėl šių priežasčių:
1. Imuninės sistemos susilpnėjimas
Kovodamas su virusine infekcija (pvz., gripu ar peršalimu), organizmas išnaudoja daug energijos ir resursų. Nusilpus imuninei sistemai, aktyvuojasi latentiniai virusai, tokie kaip herpes simplex virusas, kuris daugelį metų gali išlikti organizme ir „miegoti“. Kai organizmo gynyba susilpnėja, herpes virusas atsinaujina ir sukelia pūslelinę ant lūpų ar nosies.
2. Stresas organizmui (karščiavimas, uždegimas, dehidratacija)
Aukšta temperatūra ir uždegiminiai procesai gali išprovokuoti HSV-1 aktyvavimą. Jei buvo stiprus karščiavimas (pvz., 39–40 °C), tai gali tapti „trigeriu“ herpeso paūmėjimui.
3. Nuovargis ir miego trūkumas
Po ligos organizmui reikia laiko atsigauti. Jei nepavyksta gerai pailsėti, tai gali sudaryti palankias sąlygas herpesui suaktyvėti.
4. Kitų ligų ar vaistų poveikis
Kartais pūslelinę gali paskatinti antibiotikai (jei buvo antrinė bakterinė infekcija), nes jie gali pakeisti organizmo mikrobiotą ir netiesiogiai paveikti imunitetą. Taip pat, jei ligos metu buvo mažiau valgoma, suvartojama mažiau cinko ar vitaminų (ypač B grupės ir C), tai gali paskatinti HSV aktyvumą.
Kaip išvengti pūslelinės po ligos?
Natūralios priemonės herpes išbėrimams gydyti:
1. Arbatmedžio aliejus
2. Cinko tepalas
3. Propolio ekstraktas
4. Alyvuogių lapų ekstraktas
5. Česnakas
6. Medus
7. Ramunėlių ar melisos nuovirai
Kaip išvengti viruso perdavimo kitiems?
Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiems, kurie susiduria su herpes viruso paūmėjimais po ligos! Būkite sveiki 🙂
Papildoma literatūra ir šaltiniai
