Kokias ligas gydo neurologas?
– Atsako gydytoja neurologė Jekaterina Marčenko, Klinika Angelija*.
Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!
Video išverstas iš ČIA.
* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.
Antibiotikai: būtini ar pavojingi?
Kadangi vis dar susiduriu su žmonėmis, kurie savo iniciatyva profilaktiškai geria antibiotikus, siūlau aptarti šią temą.
Antibiotikai yra vienas didžiausių medicinos atradimų, išgelbėjęs milijonus gyvybių. Jie efektyviai naikina bakterijas ir padeda gydyti pavojingas infekcijas. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl jų per didelio ir neteisingo vartojimo kyla rimtų problemų – atsparių bakterijų plitimas, šalutiniai poveikiai ir mikrobiotos disbalansas.
Kada antibiotikai tikrai reikalingi?
Antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Jie būtini sergant, pavyzdžiui:
- Plaučių uždegimu (bakterinės kilmės).
- Pūlinga angina (sukelta streptokokų).
- Šlapimo takų infekcijomis (daugeliu atvejų).
- Sepsiu, meningitu ir kitomis sunkiomis infekcijomis.
!!! Antibiotikai visiškai neveiksmingi prieš virusus, todėl jų negalima vartoti peršalimo, gripo, COVID-19 ar kitų virusinių infekcijų atveju.
Be to, svarbu suprasti, kad skirtingi antibiotikai veikia skirtingas bakterijų grupes. Kai kurie yra veiksmingi tik prieš tam tikras bakterijų rūšis, todėl antibiotiko parinkimas turėtų būti pagrįstas tikslia diagnoze ir gydytojo rekomendacijomis.
Kodėl negalima vartoti antibiotikų be reikalo?
Neatsakingas antibiotikų naudojimas sukelia keletą rimtų problemų:
- Atsparių bakterijų plitimą – bakterijos, prisitaikydamos prie antibiotikų, tampa atsparios, todėl ateityje infekcijas gali būti daug sunkiau gydyti.
- Žarnyno mikrobiotos pažeidimus – antibiotikai naikina ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet ir naudingas žarnyno bakterijas, o tai gali sukelti virškinimo problemas, silpninti imuninę sistemą. Kai kuriais atvejais žarnyno mikrobiotai visiškai atsistatyti gali prireikti net iki dvejų metų, priklausomai nuo žmogaus mitybos, sveikatos būklės ir vartotų antibiotikų tipo.
- Silpnėjantį poveikį ateityje – kuo dažniau vartojami antibiotikai, tuo mažiau veiksmingi jie tampa tiek tam žmogui, tiek visai populiacijai.
- Šalutinius poveikius – gali sukelti alergines reakcijas, viduriavimą, grybelines infekcijas ir kitus negalavimus.
Kodėl kai kurie žmonės galvoja, kad antibiotikai jiems „padeda visada“?
Dalis žmonių teigia, kad antibiotikai jiems padeda iš karto pajutus pirmuosius ligos simptomus. Tačiau dažnai tai yra:
- Placebo efektas – žmogus įsitikinęs, kad vaistas veikia, todėl jaučiasi geriau.
2. Natūralus pasveikimas – daugelis virusinių infekcijų praeina savaime per kelias dienas, todėl žmogus gali klaidingai manyti, kad būtent antibiotikai padėjo.
3. Netinkama diagnozė – galbūt liga iš tiesų buvo bakterinė, bet tai turėtų nustatyti tik gydytojas.
Kaip elgtis atsakingai?
- Vartoti antibiotikus tik gydytojui paskyrus.
- Pabaigti visą gydymo kursą net jei jaučiatės geriau – kitaip bakterijos gali išlikti ir tapti atsparesnės.
- Niekada nenaudoti antibiotikų, likusių nuo ankstesnių ligų ar pasiskolintų iš kitų žmonių.
- Sergant virusinėmis ligomis – ilsėtis, gerti daug skysčių, palaikyti imuninę sistemą natūraliais būdais.
Atsakingas antibiotikų vartojimas – mūsų visų sveikatos garantas!
Šaltiniai:
- World Health Organization (WHO). „Antimicrobial resistance.” https://www.who.int
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). „Antibiotic Resistance Threats in the United States.” https://www.cdc.gov
- Mayo Clinic. „Antibiotics: Are you misusing them?” https://www.mayoclinic.org
- Harvard Health Publishing. „How antibiotics can disrupt gut bacteria.” https://www.health.harvard.edu
Kokių rūšių būna inhaliatorių ir kokiais atvejais reikalingi? | Klausimas gydytojui
Kas yra inhaliatoriai? Kokių rūšių būna ir kokiais atvejais reikalingi?
– Atsako gydytoja pulmonologė Tatjana Baranovskaja, Klinika Angelija*.
Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!
Video išverstas iš ČIA.
* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.
Vaistų – ibuprofeno ir paracetamolio – vartojimo pasekmės
Nuolatinis ibuprofeno ar paracetamolio vartojimas ligos metu gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šie vaistai dažniausiai naudojami karščiavimui mažinti ir skausmui malšinti, tačiau per dažnas jų vartojimas gali turėti neigiamų padarinių organizmui.
Trumpalaikės neigiamos pasekmės:
- GALI UŽMASKUOTI LIGOS EIGĄ
– Karščiavimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, kuri padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.
– Jei nuolat mažinamas karščiavimas, gali atrodyti, kad žmogus jau sveiksta, nors infekcija vis dar aktyvi.
– Tai gali sukelti klaidingą saugumo jausmą ir per ankstyvą grįžimą prie įprastos veiklos, o tai lėtina gijimą.
- POVEIKIS VIRŠKINIMO SISTEMAI (ypač ibuprofenas)
– Dirgina skrandžio gleivinę → gali sukelti rėmenį, gastritą, net opas.
– Didina kraujavimo riziką skrandyje ir žarnyne, ypač jei vartojamas nevalgius ar kartu su kitais vaistais (pvz., aspirinu, steroidais).
- TOKSINIS POVEIKIS KEPENIMS (ypač paracetamolis)
– Paracetamolis apdorojamas kepenyse, o per didelės dozės gali pažeisti kepenis, sukelti ūminį kepenų nepakankamumą.
– Pavojingiausia, jei vartojamas didesnis nei 4 g per dieną kiekis arba jei žmogus turi kepenų problemų.
- INKSTŲ PAŽEIDIMAI (ypač ibuprofenas)
– Ilgalaikis ibuprofeno vartojimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą, nes mažina kraujotaką į inkstus.
– Pavojinga žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, diabetą ar jau pažeistus inkstus.
- KRAUJO SPAUDIMO PADIDĖJIMAS (ypač ibuprofenas)
– Gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme, dėl to padidėja kraujospūdis, kas pavojinga širdies ligomis sergantiems žmonėms.
Ilgalaikės neigiamos pasekmės:
- SILPNESNIS ATSAKAS Į UŽDEGIMUS IR LIGAS
– Jei dažnai slopinamas karščiavimas, imuninė sistema gali tapti „tingesnė“ – sunkiau kovoti su infekcijomis.
– Kai kurie tyrimai rodo, kad per dažnas karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas gali prailginti ligos eigą.
- PADIDĖJUSI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKA (ypač ibuprofenas)
– Nuolatinis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas siejamas su padidėjusia širdies priepuolių ir insulto rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- PRIKLAUSOMYBĖ NUO VAISTŲ (psichologinė)
– Kai kurie žmonės pripranta vos pajutę karščiavimą ar skausmą iš karto gerti vaistus, nors organizmas galėtų susitvarkyti pats.
– Tai gali lemti nerimą dėl ligų ir perdėtą priklausomybę nuo vaistų net esant nedideliems negalavimams.
VAISIŲ IR ALKOHOLIO SĄVEIKA SU VAISTAIS
- Vaisių sąveika su vaistais
– Greipfrutai gali sulėtinti paracetamolio skaidymą kepenyse, didindami jo toksinį poveikį.
– Bananai ir kiti kalio turintys vaisiai kartu su ibuprofenu gali dar labiau apsunkinti inkstų veiklą, nes ibuprofenas jau gali mažinti inkstų funkciją.
- Alkoholis ir vaistai
– Paracetamolis + alkoholis = labai pavojinga kombinacija, nes abu apkrauna kepenis. Net mažas alkoholio kiekis gali padidinti kepenų pažeidimo riziką.
– Ibuprofenas + alkoholis = didesnė skrandžio opų ir kraujavimo rizika, nes abu dirgina gleivinę.
KADA VAISTAI YRA TIKRAI BŪTINI?
– Karščiavimas virš 39°C, ypač jei žmogus jaučiasi labai blogai.
– Karščiavimas mažiems vaikams (ypač kūdikiams iki 3 mėn.) arba žmonėms su širdies ligomis.
– Jei aukšta temperatūra sukelia traukulius arba stiprų galvos skausmą, dehidrataciją.
– Jei skausmas trukdo miegoti ar normaliai funkcionuoti.
GYDYMO ALTERNATYVOS
Natūralios priemonės esant karščiavimui ir skausmui:
– Vėsios, bet ne ledinės kompresinės servetėlės ant kaktos ar riešų.
– Gausus skysčių vartojimas (vanduo, žolelių arbatos, elektrolitai).
– Ramybė ir miegas kaip svarbiausi gijimo veiksniai.
IŠVADA: KAIP GERIAUSIA ELGTIS?
– Jei įmanoma, leisti organizmui pačiam kovoti su liga – neslopinti nedidelio ar vidutinio karščiavimo be būtinybės.
– Jei reikalingi vaistai, vartoti juos atsakingai – ne daugiau kaip 3–5 dienas iš eilės ir laikantis rekomenduojamų dozių.
– Ibuprofeną geriau vartoti valgant, kad apsaugotume skrandį.
– Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 5 dienas arba būklė blogėja – būtina pasitarti su gydytoju.
Ši informacija padės geriau suprasti vaistų poveikį ir priimti sąmoningus sprendimus gydantis nuo ligų. Linkiu jums sveikatos.
Informacijos šaltiniai:
Mayo Clinic – Acetaminophen (Paracetamol) Safety Guidelines.
Harvard Medical School – Risks of Long-Term NSAID Use.
World Health Organization (WHO) – Fever Management Guidelines.
National Kidney Foundation – NSAIDs and Kidney Health.
U.S. Food and Drug Administration (FDA) – Drug Interactions and Liver Safety.
American Heart Association – NSAIDs and Cardiovascular Risk.
Herpes išbėrimas po ligos: priežastys ir natūralūs gydymo būdai
Herpes išbėrimas (paprastai sukeltas herpes simplex viruso – HSV-1) dažnai pasirodo virusinės infekcijos pabaigoje dėl šių priežasčių:
1. Imuninės sistemos susilpnėjimas
Kovodamas su virusine infekcija (pvz., gripu ar peršalimu), organizmas išnaudoja daug energijos ir resursų. Nusilpus imuninei sistemai, aktyvuojasi latentiniai virusai, tokie kaip herpes simplex virusas, kuris daugelį metų gali išlikti organizme ir „miegoti“. Kai organizmo gynyba susilpnėja, herpes virusas atsinaujina ir sukelia pūslelinę ant lūpų ar nosies.
2. Stresas organizmui (karščiavimas, uždegimas, dehidratacija)
Aukšta temperatūra ir uždegiminiai procesai gali išprovokuoti HSV-1 aktyvavimą. Jei buvo stiprus karščiavimas (pvz., 39–40 °C), tai gali tapti „trigeriu“ herpeso paūmėjimui.
3. Nuovargis ir miego trūkumas
Po ligos organizmui reikia laiko atsigauti. Jei nepavyksta gerai pailsėti, tai gali sudaryti palankias sąlygas herpesui suaktyvėti.
4. Kitų ligų ar vaistų poveikis
Kartais pūslelinę gali paskatinti antibiotikai (jei buvo antrinė bakterinė infekcija), nes jie gali pakeisti organizmo mikrobiotą ir netiesiogiai paveikti imunitetą. Taip pat, jei ligos metu buvo mažiau valgoma, suvartojama mažiau cinko ar vitaminų (ypač B grupės ir C), tai gali paskatinti HSV aktyvumą.
Kaip išvengti pūslelinės po ligos?
- Pailsėti ir atkurti organizmo atsargas (miegas, subalansuota mityba).
- Gerti pakankamai skysčių, kad organizmas greičiau atsistatytų.
- Vengti tiesioginių saulės spindulių ant lūpų, nes UV spinduliai gali dar labiau aktyvuoti herpes virusą.
- Jei herpes dažnai kartojasi, galima vartoti specialius tepalus su acikloviru (pvz., Zovirax).
Natūralios priemonės herpes išbėrimams gydyti:
1. Arbatmedžio aliejus
- Turi antivirusinių ir priešuždegiminių savybių.
- Gali būti tepamas tiesiai ant pūslelių (sumaišytas su baziniu aliejumi, pvz., kokosų ar alyvuogių).
2. Cinko tepalas
- Padeda greičiau sugyti odai ir gali slopinti herpes viruso dauginimąsi.
- Tepamas tiesiai ant pūslelių.
3. Propolio ekstraktas
- Bičių produktas, pasižymintis antivirusinėmis savybėmis.
- Tepamas ant išbėrimų, kad pagreitintų gijimą.
4. Alyvuogių lapų ekstraktas
- Turi stiprų antivirusinį poveikį.
- Gali būti vartojamas vidiniu būdu arba tepamas ant pažeistos vietos.
5. Česnakas
- Natūralus antivirusinis ir antibakterinis produktas.
- Supjaustytą česnako skiltelę galima trumpam pridėti prie pūslelių (bet gali dirginti odą).
6. Medus
- Drėkina pažeistą vietą ir padeda greičiau atsinaujinti odai.
- Tepamas tiesiai ant išbėrimo.
7. Ramunėlių ar melisos nuovirai
- Ramunėlės mažina uždegimą, o melisa turi antivirusinių savybių.
- Nuovirą galima naudoti kaip kompresą ant pūslelių.
Kaip išvengti viruso perdavimo kitiems?
- Neliesti pūslelių rankomis – jei palietėte, iškart nusiplaukite rankas su muilu.
- Nenaudoti bendrų daiktų – lūpų balzamo, rankšluosčių, stalo įrankių ar puodelių.
- Vengti bučinių ir artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač su vaikais ir asmenimis su susilpnėjusia imunine sistema.
- Jei įmanoma, dėvėti kaukę – ji padeda išvengti rankų kontakto su veidu ir lūpomis, kas gali sumažinti viruso plitimo riziką.
- Keisti dantų šepetėlį po herpeso paūmėjimo, nes virusas gali likti ant šerelių ir vėl suaktyvėti.
Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiems, kurie susiduria su herpes viruso paūmėjimais po ligos! Būkite sveiki 🙂
Papildoma literatūra ir šaltiniai
- „Herpes Simplex Virus” – National Library of Medicine: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK84174/
- „The Role of Nutrition in Herpes Virus Infections” – Journal of Clinical Medicine: https://www.mdpi.com/journal/jcm
- „Natural Remedies for Herpes Treatment” – Healthline: https://www.healthline.com/health/herpes-natural-treatment
- „Lysine and Herpes: Can It Help?” – Medical News Today: https://www.medicalnewstoday.com/articles/323428
Limfinė sistema: organizmo gynybos ir detoksikacijos pamatas
Limfinė sistema – tai svarbus žmogaus organizmo mechanizmas, atsakingas už skysčių apytaką, imunines funkcijas ir toksinų pašalinimą. Ji veikia kaip papildoma kraujotakos sistema, glaudžiai susijusi su venų sistema ir turinti panašią struktūrą – vožtuvus, kurie neleidžia limfai grįžti atgal. Limfinė sistema apima limfagysles, limfinius mazgus, latakus, kamienus ir kapiliarus, ir atlieka svarbius vaidmenis organizmo sveikatai.
Limfinės sistemos funkcijos ir svarba
- Medžiagų apykaitos produktų pašalinimas: Limfinė sistema perneša medžiagų apykaitos atliekas iš audinių ir organų, jas filtruoja ir neutralizuoja, grąžindama išvalytą limfą į kraujotaką, kur ji pasiekia širdį.
- Skysčių balansas: Limfa padeda pernešti skysčių perteklių iš audinių ir organų į kraują, užkertant kelią patinimams.
- Skysčių saugykla: Limfinė sistema taip pat atlieka svarbią saugyklos funkciją, kad užtikrintų tinkamą skysčių balansą organizme.
- Imuninės ląstelės: Limfoje bręsta imuninių ląstelių, kurios padeda kovoti su infekcijomis ir ligomis.
Limfinės sistemos struktūra
Limfinę sistemą sudaro įvairūs organai ir struktūros:
- Limfagyslės: Su vožtuvais, užtikrinančiais vienpusį limfos tekėjimą. Limfagyslių užsikimšimas gali sukelti edemą.
- Limfmazgiai: Randami kūno lenkimuose, tokiose vietose kaip alkūnės, pažastys, kirkšnis, krūtinė ir pilvas. Čia vyksta organizmo imuninis atsakas – sunaikinamos bakterijos ir virusai.
- Limfiniai latakai: Didieji latakai, tokie kaip krūtininis limfinis latakas, padeda pernešti limfą. Kvėpavimo judesiai palengvina limfos tekėjimą.
- Raumenų siurblys: Raumenų susitraukimai padeda greičiau pernešti limfą per organizmą, todėl fizinis aktyvumas yra esminis norint palaikyti limfos judėjimą.
Svarbiausi limfinės sistemos organai
- Užkrūčio liauka (Thymus) – čia bręsta imuninės sistemos ląstelės, tačiau su amžiumi ji atrofuojasi.
- Kaulų čiulpai – centrinis kraujodaros organas, kuris gamina kraujo ląsteles.
- Blužnis – didžiausias limfoidinis organas, kuris atsakingas už limfocitų brandinimą ir bakterijų pašalinimą.
- Tonzilės (migdolai) – apsaugo organizmą nuo infekcijų, patenkančių per kvėpavimo takus.
Limfinės sistemos ir imuniteto ryšys
Limfmazgiai, esantys visame kūne, yra pirmieji, kurie reaguoja į infekcijas. Kai kūnas kovoja su infekcija, limfmazgiai dažnai išsiplečia, kaip matome peršalimo ar gripo atveju, kai kaklo limfmazgiai padidėja. Tai rodo organizmo atsaką į virusų ar bakterijų invaziją.
Kodėl svarbu palaikyti sveiką limfinę sistemą?
Tinkamas limfos tekėjimas užtikrina ne tik detoksikaciją, bet ir stiprų imunitetą. Limfos stagnacija gali sukelti įvairias problemas, įskaitant edemą ir silpnesnį atsparumą ligoms. Norint palaikyti sveiką limfinę sistemą, svarbu užsiimti fizine veikla, giliai kvėpuoti ir pasirūpinti gera kraujotaka.
Norint palaikyti sveiką limfinę sistemą, svarbu:
- Judėjimas: Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, tempimo ir lankstumo pratimai ar šokinėjimas ant batuto.
- Pakankamas vandens kiekis: Gerkite ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną.
- Sveika mityba: Valgykite daug šviežių vaisių, daržovių ir venkite perdirbto maisto.
- Masažai: Limfodrenažinis masažas padeda suaktyvinti limfos tekėjimą.
- Kvėpavimas: Giliai kvėpuokite – tai natūraliai stimuliuoja limfos judėjimą.
***********
Žmogaus kūnas – tai nuostabus ir tobulai suderintas kūrinys. Kiekviena ląstelė, organas ar sistema atlieka savo unikalią, tačiau nepaprastai svarbią funkciją. Limfinė sistema yra puikus pavyzdys – ji ne tik padeda palaikyti skysčių balansą ir apsaugoti mus nuo ligų, bet ir demonstruoja, kaip kiekvienas kūno elementas yra tarpusavyje susijęs.
Dievas, kurdamas žmogų, apgalvojo net mažiausias detales. Nėra „nereikalingų organų“ ar funkcijų – viskas sukurta su tikslu ir išmintimi. Net tokie organai kaip apendiksas, apie kurių reikšmę neseniai sužinojome, turi savo svarbų vaidmenį mūsų sveikatai.
Ši sistema primena, kad mūsų kūnas – Dievo dovana, kuriai turime skirti dėmesio ir pagarbos. Kai suvokiame, kaip nuostabiai ir preciziškai esame sukurti, kyla dėkingumas Kūrėjui už šį stebuklingą gyvenimo mechanizmą. Rūpinkimės savo kūnu ir sveikata, nes tai yra vienas iš būdų išreikšti pagarbą Tam, kuris mus sukūrė.
***********
Tikiuosi, šis straipsnis padėjo geriau suprasti limfinės sistemos svarbą organizmui ir jos priežiūros būtinybę! Būkite sveiki!
