

Pastaruoju metu mokslas ir biblinė krikščionybė labai suartėjo, suvokdami ligų išsivystymo priežastis: jei pažeidžiami sveikatos įstatymai, net pati teisingiausia gydymo sistema žmogui nepadės. Bet tuo pačiu metu mes matome didelį susidomėjimą rytietiškais gydymo metodais. Ką pasirinkti žmogui, kuris ieško patikimų gijimo ir sveikimo būdų? Ar yra ryšys tarp tikėjimo Dievu ir mūsų sveikatos?
Skirtingai nuo Rytų filosofijos, krikščioniškoji gydymo samprata remiasi bibliniu pradžios supratimu: “Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę” (Pradžios 1:1). Dievas ne tik sukūrė žemiškąjį gyvenimą, bet ir palaiko jį bei tiesiogiai dalyvauja žmonių gyvenime. Biblijoje aprašoma ne tik gyvybės žemėje pradžia, bet ir žmonių nepaklusnumas. Liga ir mirtis yra nuodėmės pasekmė – Dievo įstatymų pažeidimas: “Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą, nuodėmė – tai įstatymo laužymas” (1 Jono 3:4).
Taigi, išgydymas prasideda nuo žmogaus susitaikymo su Dievu ir tęsiasi gyvenant pagal Jo Įstatymus: „Jeigu iš tikrųjų klausysite VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, […] – ir darysite, kas dora jo akyse, paisydami jo įsakymų ir laikydamiesi visų jo nuostatų, nevarginsiu jūsų jokia liga, kuriomis varginau egiptiečius, nes esu jus gydantis VIEŠPATS“. (Išėjimo 15:26)
Šie dėsniai apima ne tik moralės įstatymą, dešimt įsakymų, bet ir sveikatos, ir visus tuos, pagal kuriuos žemėje egzistuoja gyvybė. Krikščionybėje žmogaus kūnas laikomas tobulu Dieviškosios išminties kūriniu, kuriame nėra nieko nereikalingo. Jį reikia tyrinėti, naudoti išmintingai ir nekenkti jam. Tokiu atveju jis dirbs optimaliai ir jam nereikės būdingų rytietiškiems gydymo metodams plačiai reklamuojamų nefiziologinių “valymų”, energijai subalansuoti.
Svarbu pastebėti, kad visų gydymo ir sveikatos palaikymo sistemų pagrindas yra bendri principai. Pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, grynas oras, saulės šviesa, higiena, mityba, pirmenybę teikiant augaliniam maistui, saikingumas, gebėjimas įveikti stresą ir baimes, pilnavertis poilsis, tikėjimas Dievu, pozytivus mąstymas. Jei laikomasi bent kelių iš šių principų, daugelio ligų rizika sumažėja. Tačiau svarbu atsiminti, kad klaidingas teisingų principų aiškinimas nuvedą į paklydimus.
Pavyzdžiui, bibliniu ir moksliniu požiūriu į fizinių pratimų naudą žiūrima kitaip nei Rytų filosofijoje. Jei pirmieji pabrėžia kraujotakos gerinimo ir raumenų tonuso didinimo efektą, tai antrieji kalba apie mistinės energijos tekėjimo mistiniais meridianais pagerėjimą. Jei pirmieji kalba apie augalinio maisto naudą dėl mažo cholesterolio kiekio, didelio ląstelienos ir fitochemikalų kiekio, tai antrieji akcentuoja mistines energetines produktų savybes. Tai galioja ir kitiems sveikos gyvensenos principams. Galiausiai susidaro įspūdis, kad gyvybę iš tikrųjų kuria ir palaiko kažkoks In ir Jan, o ne protingas Kūrėjas. Ir galiausiai viskas susiveda į klausimą apie pagrindinę priežastį, dėl kurios evoliucijos, Rytų ir kriščionių filosofijos nesutaria: atsitiktinumas, In ir Jan ar Dievas – Kūrėjas? Todėl svarbi ne tik fizinė sveikatos filosofijos pusė, bet ir dvasinė. “O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?” (Morkaus 8:36)
Remiantis Apreiškimo knyga (13 skyrius) prieš antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą viso pasaulio žmonės taps neįtikėtinų įvykių dalyviais. Dievo Įstatymas bus visuotinio tyrinėjimo objektas: ar tikrai būtina jo tiksliai laikytis, ar pakanka dalinio paklusnumo? Ar reikia būti iš esmės sąžiningam ir gyventi pagal Dievo įsakymus, ar Dievui užtenka, kad išmoktume derama proporcija maišyti gėrį ir blogį, teisingumą ir nuodėmingumą? Dėmesingam skaitytojui Biblija atskleidžia didžiosios Kristaus ir šėtono kovos temą. Tai kova tarp dviejų pasaulėžiūrų. Vyksta didžiulė kova dėl Dieviškosios valdžios autoriteto ir Jo Įstatymo pateisinimo.
Taigi, tas, kuris nepadaro paklusnumo Dievo Įstatymams – moraliniam ir fiziniam – klausimo esminiu savo gyvenime, susilauks Dievo nepritarimo. Biblinių ir tikrai mokslinių principų laikymasis leis mums išlaikyti optimalų sveikatos lygį, būti taikoje su Dievu ir tikėtis visiško pasveikimo ir amžinojo gyvenimo.
Autorius: Aleksej Ostapenko
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/gde-iskat-istselenie/
▫️Aštuoni geriausi gydytojai – tai sveikos gyvensenos principai, palikti žmonių pamokymui Šventojo Rašto puslapiuose. Šiandien kalbėsime apie poilsį. O tiksliau – apie savaitės poilsio dieną, kurią Dievas nustatė mūsų jėgų atkūrimui ir fizinės bei dvasinės sveikatos palaikymui. Šis principas yra toks svarbus, kad atsispindi viename iš dešimties Dievo Įstatymo įsakymų: “Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo…” (Išėjimo 20:9-10)
▫️Kas yra šabas tam, kuris jo laukia? Man šabas gali reikšti laukimą atokvėpio nuo darbo, šurmulio ir nerimo. Šią dieną mes su draugais daugiau laiko skiriame pasivaikščiojimams gryname ore, bendravimui dvasinėmis temomis. Tai laikas, kai daugiau jo praleidžiame vieni su kitais ir savo vaikais.
▫️O mūsų vaikams šabas – didžiulė šventė, kurios jie visada laukia ir džiaugiasi, jai atėjus. Penktadienio vakarą* susirenkame kartu, padengiame stalą: su arbata, meduoliais ir vaisiais. Išeina lyg gimtadienis kiekvieną penktadienį. O tada susėdame ratu ir dalinamės savo džiaugsmais, patirtais per praėjusias dienas, savo bendravimo su Dievu patirtimis.
▫️Ir dar šabas man – tai susitikimas su Tuo, Kuris mane labai myli, Kuris atidavė už mane Savo gyvybę. Taip, sutinku, kad su Juo galima susitikti kasdien, nes Jis visada mane myli, girdi mano maldas, į jas atsako. Ir vis dėlto šabo susitikimas ypatingas, nesulyginamas su kitomis dienomis.
▫️Tai prasidėjo dar Edeno sode, kai buvo sukurti Adomas ir Ieva. Davęs vardus gyvūnams, Adomas suprato, kad jam trūksta kažko labai svarbaus – jam trūksta palydovės, panašios į jį. Viešpats užmigdė Adomą ir davė jam pačią puikiausią dovaną – žmoną. Oi, kaip džiaugėsi Adomas, kai pamatė ją ir pamilo, kaip jis dėkojo Dievui už visus stebuklus ir grožį, kurį Dievas jam dovanojo. Ir visa tai įvyko pasiruošimo dieną – penktadienį.
▫️Ir atėjo pirmasis šabas Adomo ir jo žmonos gyvenime. Šią dieną dangiškieji angelai aplankė žemę ir giedojo džiaugsmingas giesmes, garbindami ir dėkodami Viešpačiui už Jo meilę ir gerumą. Adomas taip pat džiaugėsi Viešpaties meile ir didybe, giedojo ir maudėsi Dievo meilėje. Tai buvo ypatinga diena pirmosios šeimos gyvenime! Po to Adomas visą savo gyvenimą prisimindavo šį pirmąjį šabą. Kaip jis svajojo grąžinti šią dieną, kaip norėjo pamiršti nuodėmę ir vėl mėgautis laime, meile ir sielos ramybe! To šabo ilgesys, troškimas vėl mėgautis juo padėjo išgyventi visą nuodėmės skausmą, susitaikyti su mylimo sūnaus mirtimi ir visą gyvenimą kalbėti apie Meilę, kurią jis tada patyrė.
▫️Nuo to laiko praėjo daug metų. Daugeliui šabas tapo kasdienybe. Bet aš suprantu, kad Viešpačiui ši diena – šventė. Šventė, kurios metu Jis nori man papasakoti, kaip stipriai mane myli. Aš nuolat ieškau kažko, kas užpildytų mano sielos tuštumą. Ieškau pirkiniuose, tarnavime, pasiekimuose, santykiuose su žmonėmis, įsimylėjime. Ir kuo labiau ieškau, tuo daugiau tuštumos mano širdyje. O Viešpats man siūlo patį svarbiausią – Save ir Savo besąlygišką meilę. Jo šabas – kvietimas ne tiesiog nustoti kažką veikti, bet pradėti ieškoti Jo meilės, kuria Jis mane taip dosniai apdovanojo!
▫️Saulė leidžiasi penktadienio vakarą, saulėlydis apšviečia mišką ir lauką, vėjas nurimsta, visa gamta laukia prasidedančio švento šabo. Viešatie, Tu vėl prisipažįsti man savo meilėje, kvieti mane pas Save į amžinybę, Tu nori pripildyti mano sielą Savo ramybe ir meile. Padėk man patikėti Tavimi ir tuo, kad Tu mane myli. Padėk man, pasitinkant Tave ir Tavo šabą, atverti širdį.
*Remiantis Biblijos skaičiavimu, para prasideda saulėlydžio metu (Kunigų 23:32).
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/vosem-luchshih-doktorov-blagosloveni/
▫️Tik pastaraisiais metais psichologai pradėjo suprasti, kokie psichinei sveikatai svarbūs dvasiniai principai. Dešimtmečiais daugelis medikų laikė religiją ir dvasingumą paslėptu kaltės ir baimės jausmo šaltiniu. Tačiau dabar vis daugiau žmonių naudojasi krikščionybės teikiamais privalumais. Tokie metodai, kaip malda, dvasinis dienoraštis, esminių Biblijos tekstų įsiminimas ir atleidimas, šiandien daugeliui žmonių padeda įveikti įvairius emocinius sutrikimus.
▫️Atleidimas laikomas vienu veiksmingiausių dvasios ramybę užtikrinančių būdų, nepaisant to, kad gebėjimas atleisti ir būti atleistam kyla tik iš Dievo ir prieinamas tik širdžiai, pakeistai Dievo.
▫️Galima sukurti turtingo ir prasmingo dvasinio gyvenimo iliuziją, bet vis tiek turėti tarpusavio santykių problemų. Ne paslaptis, kad dažnai vienas kitam sukeliame kančias ir skausmą, ypač savo šeimoje. Todėl labai svarbu išmokti atleisti.
Biblija sako:
✔️Atleisdami savo skriaudėjams, tampame panašūs į Dievą. „Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.“ (Efeziečiams 4:32). Kai įsižeidžiate ir atsiranda kito žmogaus teisimo dvasia, prisiminkite, kiek kartų Dievas ir kiti žmonės jums atleido už jūsų klaidas!
✔️Kartais žmonės įskaudina kitus, nesuvokdami, kokį skausmą sukelia. Žmonės gali įžeidinėti, nes nesijaučia saugūs arba patys turi problemų ir jie stengiasi nusiraminti kito sąskaita. Pasistenkite suprasti kito žmogaus elgesio priežastį, tada bus lengviau atleisti. „Jėzus meldėsi: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Luko 23:34).
✔️Kartais atrodo, kad atleisti neįmanoma. Tačiau nė vienas žmogus nėra patyręs ir niekada nepatirs tokio skausmo ir pažeminimo, kokį patyrė Jėzus: Karalius ir Visatos Kūrėjas buvo neteisingai nuteistas ir nukryžiuotas Jo paties kūrinių. Bet šis Karalius ir Kūrėjas taip nuolankiai rūpinosi savo žudikais, kad maldavo Tėvo jiems atleisti. Jis ir duoda tikro atleidimo galią.
✔️„Taip kalba Viešpats Dievas. Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų kūno akmens širdį ir duosiu jums jautrią širdį“ (Ezechielio 36:22, 26). „…Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1 Jono 4:16).
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/proshhenie/