Įpročių keitimo paslaptis

Gyventi sveikai – tai atsisakyti žalingų įpročių ir pakeisti juos gerais. Kodėl kartais sunku tai padaryti? Pažvelkime į įpročio fiziologiją, žinoma, supaprastintai.

Žmogaus smegenys susideda iš 10 milijardų nervinių ląstelių, vadinamų neuronais. Kiekvienas neuronas jungiasi su tūkstančiais kitų. Jų sąlyčio taškas vadinamas sinapse. Vienoje neurono pusėje yra ataugos, vadinamos dendritais. Jie priima impulsą. Kitoje pusėje – aksonas, per kurį impulsas išeina.

Norėdami perduoti impulsą iš neurono į neuroną, vienas neuronas išskiria cheminę medžiagą – neuromediatorių acetilcholiną (vieną iš labiausiai paplitusių). Dažnai kartojant tą patį veiksmą aksono galas neuromediatorių išsiskyrimo vietoje padidėja, kad padidėtų plotas ir taip paspartėtų impulso perdavimas.

Kuo labiau aksono galas didėja, tuo įprotis tampa stabilesnis. Jei aksono galas nenaudojamas, jis sumažėja, bet neišnyksta.

Įpročio formavimosi pradžioje impulsas eina kaip senas garvežys, juda lėtai, sustoja kiekvienoje stotyje. Stotis – tai nervinė ląstelė, kuri svarsto, perduoti impulsą, ar ne. O kai įprotis jau susiformavęs ir naudojamas nesąmoningai, impulsas tarsi greitasis “ekspres” traukinys, sustojantis tik galutinėje stotyje. Mes negalvojame, veikiame automatiškai.

Apžvelgėme nervų sistemos funkciją, kuri vadinama sužadinimu ir užtvirtina įprotį.

O dabar – apie priešingą nervų sistemos funkciją, kuri gali sustabdyti pirmosios veikimą. Ši funkcija vadinama stabdymu. Šiuo atveju nervų sistema naudoja gama-aminosviesto rūgštį, kaip inervuotos ląstelės sužadinimo inhibitorių (slopintoją). Ir kai stabdymas viršija sužadinimą bent 10 milivoltų, sužadinimas arba sustoja, arba pasikeičia. Tokiu būdu žmogus sugeba kontroliuoti savo veiksmus.

Todėl norint nugalėti žalingus įpročius, būtina stiprinti stabdžių sistemą ir ugdyti gerus įpročius.

Šiuo atžvilgiu įdomu panagrinėti apaštalo Pauliaus liudijimą apie išgyvenimus dėl blogo įpročio jo gyvenime – nuodėmės. Šis pavyzdys parodo smegenų sužadinimo ir stabdymo funkcijų veikimą. “Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu.” (Romiečiams 7:15). Savo apmąstymų pabaigoje Paulius, suvokdamas savo nuodėmingą prigimtį, sušunka: “Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!” (24 eilutė).

O 25 eilutėje matome geros stabdymo sistemos rezultatą: “Bet dėkui Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!”

Dievo duoti sveikos gyvensenos dėsniai prisideda prie stabdžių sistemos vystymosi ir suteikia reikiamos energijos savikontrolei.

Tačiau reikia žinoti, kad seni sinapsiniai keliai vis dar egzistuoja. Net jei vietoj seno blogo įpročio suformavote daug naudingų, smegenyse susiformavę sustorėję aksonų galai visada pasiruošę atnaujinti savo veiklą. Pagunda grįžti prie ankstesnių veiksmų gali užklupti bet kada. Tokiomis aplinkybėmis atrodo, kad niekas nepasikeitė, ir galite prarasti norą kovoti. Tačiau atminkite: pagunda – tai dar ne nuodėmė. “Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo. Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį.” (Jokūbo laiškas 1:13-15).

❗Bijokite ne pagundos, o pagundos troškimo. Noras būti sugundytu gali akimirksniu palaužti žmogų.

Biblijoje taip pat sakoma: “Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti.” (1 Korintiečiams 10:13). Dar kartą mums parodoma, kad pagunda nėra nuodėmė, ji kyla iš žmogaus širdies. Tačiau jei pasirinksime Dievo pusę, pergalė visada bus mūsų.

? Niekada nenusivilkite dėl savo nesėkmių. Žingsnis po žingsnio nuolat silpninkite blogus įpročius ir formuokite gerus. Darykite tai prašydami Dievo paramos ir būkite nugalėtojai!

Šaltinis: 8doktorov.ru

Šaltinis: (E. Vait „Gydymo tarnystė”, 50-51 psl.)

Vanduo – sudedamoji gyvybės dalis planetoje

Vanduo dengia didžiąją Žemės paviršiaus dalį. Žvelgiant iš kosmoso matome, kad maždaug 70% Žemės paviršiaus yra melsvos spalvos. Vandenynuose, jūrose, upėse, ežeruose, ledynuose yra didžiulis vandens kiekis. Giliausias vandenynas Žemėje – Ramusis, didžiausias jo gylis – maždaug 10,8 km. Vidutinis vandenynų gylis – 3,8 km. Jei Žemės paviršius būtų visiškai lygus, tai visas Žemės rutulys būtų padengtas maždaug 2,7 km storio vandens sluoksniu.

? Gamtoje vyksta nuolatinis vandens ciklas. Maždaug trečdalis saulės energijos, pasiekiančios Žemės paviršių, išeikvojama šildyti vandenį, kuris garų pavidalu kyla aukštyn, sudarydamas debesis. Vėjo pagalba debesys gali nukeliauti didelius atstumus, tūkstančius kilometrų, o vėliau iškristi ant žemės lietaus ar sniego pavidalu. Pasiekęs Žemės paviršių, vanduo prasiskverbia į dirvožemį, pripildydamas augalus gyvybės, tačiau nemaža jo dalis prasiskverbia gilyn į žemę, sudarydama gruntinius vandenis. Kurie teka į upes, ežerus, vandenynus ir jūras. Galbūt šiandien nusiprausėte vandeniu, tekėjusiu Nilo ar Jordano upėje, o gal iš Ramiojo vandenyno. Vandens kiekis Žemėje nekinta, nuolatinė jo cirkuliacija palaiko gyvybę visose planetos dalyse.

❗Vandenį naudojame kasdien. Kad gautumėme vieną duonos kepalą, reikia apie 900 litrų vandens, 5 tūkst. litrų – 1 kg jautienos, o vienam automobiliui surinkti – 182 tūkst. Vanduo neturi spalvos, skonio, kvapo, toks paprastas ir toks nuostabus.

? Mūsų Kūrėjas sukūrė Žemę ir padovanojo mums brangią vandens dovaną kaip gyvybės pagrindą. Kaip Jis valdo vandens judėjimą, taip Jis valdo ir jūsų gyvenimą. Tikriausiai stovėjote ant vandenyno, jūros ar didelio ežero kranto. Žvelgdami į begalines vandens paviršiaus platybes, giliau suvokiame Kūrėjo didybę ir visagalybę. Žvelgdami į audringą upės ar krioklio tėkmę, geriau suprantame Viešpaties galią. Vienoje Biblijos eilutėje, užrašytoje Giesmių giesmėje, sakoma: “Gilūs vandenys negali užgesinti meilės, nė potvyniai – jos paskandinti.” (Giesmių giesmė 8:7) Viso jūrų, vandenynų vandens, visos didžiausio krioklio galios neužtenka, kad užgesintų Dievo meilę TAU, brangus drauge. Dievo meilė gilesnė ir platesnė už didžiausią vandenyną, stipresnė už audringiausią srovę, nekintanti ir pastovi, kaip vandens ciklas mūsų planetoje. Viešpaties meilė apsčiai aukojama kiekvienam, jos užtenka visiems.

??“Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir dvasia iš Dievo dvelkė viršum vandenų.” (Pradžios 1:1,2)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė”, 47-48 psl.

Apsisaugant nuo BLOGIO, proto užėmimas GĖRIU yra vertingesnis už nesuskaičiuojamus įstatymo apribojimus ir drausmę.

(E. Vait „Krikščionių namai” 495, 1 orig. psl.)

Gydytojai manė, kad sūnus pasmerktas

Norėjau pasidalinti su jumis neįtikėtina istorija apie pasveikimą nuo 4 stadijos limfinės sistemos vėžio.

“Mano sūnui buvo diagnozuota “difuzinė didelių B limfocitų” limfoma, 4 stadija. Tuo metu jam buvo beveik 33 metai. Paprastais žodžiais tariant, tai limfinės sistemos vėžys. Šansų išgyventi beveik jokių. Metastazės šešiuose organuose. O tai šeši papildomi navikai! Mano sūnus numetė 18 kg, sunkiai pakildavo iš lovos. Tada atėjo ta kritinė diena, kai jis beveik be sąmonės buvo nugabentas į reanimaciją.

Sūnaus būklė buvo labai sunki, jis net negalėjo nuleisti rankos. Auglys buvo didžiulis, kaip antra galva po ranka. Dešinė ranka taip sutino, kad kartais atrodydavo, kad rankos oda plyš. Patinimas buvo nuo peties iki pirštų galiukų, ranka nejudėjo. Skausmas buvo toks stiprus, kad narkotiniai vaistai nuo skausmo nepadėjo. Sūnus dūso, nes neveikė limfinė sistema ir dėl to plaučiuose kaupėsi skysčiai. Pirmą kartą iš plaučių išsiurbė beveik litrą skysčio, antrą kartą – 1,7 litro!

Melsdavomės už sūnų visą parą – šeima, giminės, draugai – kiekvienas savo laiku. Nenutrūkstanti malda dvi savaites padarė savo darbą!

Kai sūnus pradėjo sveikti, buvo perkeltas iš reanimacijos skyriaus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad reanimacijos skyriuje jis užsikrėtė Covid’u. Gydytojas pasakė: „Arba siunčiame jį į koronaviruso ligoninę, arba vežkitės namo“. Tai nuskambėjo kaip nuosprendis, užuomina, kad jis vis tiek mirs – ar ligoninėje, ar namuose. Bet mes nepasidavėme, tikėjome Visagaliu Dievu, toliau meldėmės, gydėmės ir, žinoma, laikėmės sveiko gyvenimo būdo.

Kasdien sūnui spaudžiau sultis iš morkų, obuolių, apelsinų, į turgų eidavau granatų sulčių. Jis atsisakė mėsos, pieno produktų, saldumynų, nors labai juos mėgo. Pradėjo valgyti daugiau žalumynų, šviežių daržovių ir vaisių, grūdų košių, riešutų. Mitybą papildėme kokybiškais natūraliais maisto papildais. Pamažu jis pradėjo daryti lengvus pratimus limfinei sistemai, laikui bėgant didindamas krūvį, o po mėnesio savo kojomis, ne vežimėlyje, atvyko į ligoninę antrajam chemoterapijos kursui.

Sūnaus niekas neatpažino! Sugrįžo svoris, pagerėjo išvaizda, atsirado jėgų, nuotaika, apetitas. Gydytojai buvo nustebinti!

Sūnui buvo atlikti 6 chemoterapijos ciklai, o 2022 metų gegužę diagnozė buvo anuliuota – išnyko visi šeši navikai. Viešpats įsikišo ir išgydė mano sūnų! Sunku tuo patikėti, o daugelis mūsų draugų ir pažįstamų sako: „Jei jūsų asmeniškai nepažinotume, nepatikėtume, nes žmonės tokioje būsenoje neišgyvena“.

Kai sūnus pasijuto gerai, ėmė nuolaidžiauti mityboje ir pastebėjo, kad pavalgius pieno produktų ar keptos mėsos jam pablogėdavo, todėl laikui bėgant visiškai atsisakė pieno produktų. Keptos mėsos taip pat, labai retai valgo virtą ar garuose pagamintą mėsą. Be šių produktų jam daug lengviau ir jaučiasi daug geriau. Šlovė Viešpačiui, jis gyvena, dirba, džiaugiasi gyvenimu ir šlovina Mylintį, Visagalį Dievą!”

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM