Kaip padėti sau nerimastingu mastu
Paprasti žingsniai jūsų sveikatos palaikymui ⠀
Nerimas, panika dar niekam nepadėjo. Svarbu išmokti susitvarkyti ir padėti sau. Ką galime padaryti? ⠀
1. Išgyvenkite savo jausmus, tai yra pripažinkite juos. Tai efektyviausias būdas su jais susitvarkyti. Neramu, baisu, skauda. Visos jūsų emocijos yra legalios. Neslopinkite jų. Užrašykite savo jausmus ant popieriaus, nupieškite. ⠀
2. Stenkitės išlaikyti įprastą rutiną. Tai yra tai, ką galite kontroliuoti, kas padeda jausti tvirtą pagrindą ir turi raminantį poveikį, kuris jus stabilizuoja. Jei apleisite savo įprastus reikalus, psichika tik pablogės. ⠀
3. Atskirkite tai, ką galite kontroliuoti ir ko negalite. Kur jūsų atsakomybė, o kur ne. Darykite tai, ką galite padaryti. Patikėkite viską Dievui, ypač tai ko negalite kontroliuoti. Jėzus patikino savo mokinius: “Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.” (Mato 28:20) Mes dažnai nerimaujame dėl dalykų, kurių negalime pakeisti, o tai, ką galime padaryti, apleidžiam.
4. Apribokime informacijos srautą, prisiminkite, kad šiuo metu vyksta informacinis karas. Skirkite laiką, kada skaitysite naujienas. Likęs laikas – darbui ir poilsiui. Nuo nenutrūkstamo informacijos srauto tik pykins, augs nerimas, kuris privers dar intensyviau sekti naujienas. Tai – užburtas ratas, iš kurio išeiti galima tik valios pastangomis, tvirtai apsisprendus. ⠀
5. Neįnikite į nesveiką maistą. Jus gali traukti saldumynai, bandelės, saldainiai. Tačiau neverta slopinti streso netinkamu maistu. Menkavertis maistas nesuteiks jums jėgų, reikalingų atsigauti. Valgykite sveikiau, pilnavertiškiau. Sočiai, maistingai, skaniai. Stresas tikrai ne dietų, badavimo ir apribojimų metas – bus per sunku. ⠀
6. Jei užplūsta stresas, adrenalinas – neišgyvenkite to ramiai sėdėdami. Pradėkite aktyviai judėti – tvarkykite namus, greitai pasivaikščiokite su šunimi, pasimankštinkite. Adrenalinas turi pasišalinti iš organizmo. Jei užstrigs, po kurio laiko gali pasireikšti ligomis. ⠀
7. Galite papildyti savo mitybą papildais nervų sistemai. Tai gali būti magnis (padeda užmigti, palaiko nervų sistemą), B grupės vitaminai, lecitinas nervų sistemai, L-teaninas nerimui malšinti, vitaminas C ir cinkas imunitetui palaikyti. Arbatos vakarui: jonažolės – natūralus antidepresantas, ramunėlės padės atsipalaiduoti ir užmigti. ⠀
8. Pakankamai miegokite. Eikit miegoti ne vėliau kaip vidurnaktį (idealu iki 10val.), laiką prieš miegą praleiskite be ekranų. Jei reikia, pamiegokite dienos metu. Tai svarbu. Pasirūpinkit savimi. ⠀
9. Pašalinkite stimuliuojančius gėrimus, jie alina nervų sistemą. Dabar ne laikas kavai, juodajai arbatai ir alkoholiui. Tai nepadės, o tik pablogins jūsų savijautą. Gerkite tyrą vandenį ir atminkite, kad rytinis dušas ir mankšta atgaivina 100 kartų geriau nei kava.
10. Kvėpuokite giliai. Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą. ⠀
11. Apkabinkite artimuosius, augintinius. Bendraukite su jais, susisiekite. Jei reikia, paprašykite pagalbos arba suteikite ją, jei yra poreikis. Nesivelkite į konfliktus ir ginčus. ⠀
12. Nevenkite džiaugsmo. Kai aplink daug kančios, atrodo, kad negalima džiaugtis. Tačiau žmogaus psichika yra pajėgi tuo pačiu metu patirti priešingas emocijas. Normalu nuoširdžiai džiaugtis net ir menkiausiais dalykais: saulės spinduliais, juokingu video su kačiuku ar skaniu maistu, ir tuo pačiu užjausti žmones, nerimauti dėl ateities.
13. Būkite dėkingi. Dėkingumas – tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Tai padės sumažinti tiek nerimą, tiek stresą. Branginkime kiekvieną dieną, kiekvieną galimybę ir vienas kitą.
“VIEŠPATIES vardas – tvirtas bokštas; teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus.” (Patarlės 18:10)
Nereikalingi organai?
Kai kurie mokslininkai, nurodydami tam tikrų kūno dalių defektus ar nepaaiškinamas funkcijas, vadina juos „sumanymo klaidomis“. Daugiau nei šimtas mūsų kūno dalių ir organų kažkada buvo laikomos nereikalingais, menkaverčiais, kol mokslininkai atrado svarbias jų funkcijas.
Tai, kas mums atrodo „klaidos“ žmogaus kūno sandaroje, iš tikrųjų šiuolaikinio mokslo tiesiog nesuprantama ir nepaaiškinama. Žinomiausias pavyzdys – žmogaus akis: neįmanoma suprasti, kodėl akies obuolio regos nervo skaidulos yra prieš tinklainę (šviesa pereina per „barjerą“ – skaidulų sluoksnį, kol pasiekia receptorius: stiebelius ir kūgelius). Tačiau nepaisant šio tariamo defekto, mūsų regėjimas puikiai atpažįsta spalvas ir objektus. O tai tikras funkcionalaus sumanymo stebuklas!
„NEREIKALINGI” ORGANAI
UODEGIKAULIS – apatinė stuburo dalis. Kai kurie mano, kad tai yra stuburinių gyvūnų uodegos ar uodegos kaulo liekanos. Tačiau uodegikaulis visai nėra atrofavusios uodegos liekana. Tai stuburo dalis, kuri atlieka svarbias funkcijas:
dubens stabilizavimas;
taškas, kuriame susijungia dubens dugno raumenys ir raiščiai, kurių dėka sulaikomi išmatos ir šlapimas;
gimdymo metu, moterims uodegikaulis pasislenka atgal ir išplečia gimdymo kanalą.
TONZILĖS yra limfoidinio audinio sankaupos gerklėje, apsaugančios organizmą nuo infekcijų. Iki pat paskutiniųjų dešimtmečių tonzilės buvo laikomos nereikalingais organais ir buvo šalinamos užsikrėtus. Tačiau dabar žinoma, kad jos atlieka svarbias apsaugines funkcijas:
Apsauga nuo virusų ir bakterijų patekimo į organizmą per kvėpavimo takus ir virškinamąjį traktą.
Tonzilės būtinos tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Tonzilektomija (tonzilių pašalinimas) trigubai padidina Hodžkino ligos – limfmazgių vėžio formos – riziką.
APENDIKSAS. Praėjusiais dešimtmečiais aklosios žarnos apendiksas buvo laikomas nenaudingu organu, neturinčiu funkcijų, reikalingu tik chirurgams parūpinti darbą. Tačiau dabar žinome, kad apendiksas tai limfoidinis organas, kuris užtikrina žarnyno apsaugą nuo infekcijų, o apendiksą būtina pašalinti tik esant jo uždegimui.
UŽKRŪČIO LIAUKA (lot. thymus). Anksčiau buvo manoma, kad užkrūčio liauka – rudimentinis organas, evoliucijos pėdsakas, nenaudingas žmogaus organizmui. Tačiau dabar žinome, kad jis atlieka labai svarbias funkcijas imuninėje sistemoje, ypač vaikų ir paauglių.
Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Sveikas kūnas“
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nenuzhnye-organy/
5 įpročiai, kuriuos verta išsiugdyti, išėjus į pensiją
Šie geri įpročiai beveik ketvirtadaliu padidins jūsų šansus sutikti 100-ąjį gimtadienį!
Kai kurie tyrinėtojai teikia vilties: per artimiausius 20 metų medicinoje laukiamas kokybinis šuolis, leisiantis kiekvienam ne tik prailginti gyvenimą, bet ir gerokai atitolinti senatvę. Tačiau kol tai neįvyko, mūsų ilgaamžiškumas yra mūsų rankose. Ne taip ir mažai galime padaryti, kad prailgintume gyvenimą ir jaunystę. Apžvelkime, kokius įpročius verta išsiugdyti, sulaukus 60 metų, kad ilgiau išliktume jauni, energingi ir aktyvūs.
1. Išmokite naudotis SOCIALINIAIS TINKLAIS.
JAV nacionalinės akademijos mokslininkai įrodė, kad aktyvus socialinių tinklų naudojimas gali prailginti gyvenimą 12%. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms: socialiniai tinklai padeda jiems nesijausti vienišiems, taip pat padeda palaikyti aktyvumą tų smegenų sričių, kurios pirmosios pasiduoda demencijai.
2. Dažniau bendraukite su ANŪKAIS.
Dar vienas įkvepiantis tyrimas: žmonės, kurie daug laiko praleidžia su anūkais, turi daugiau šansų susilaukti proanūkių. Tyrimas, užtrukęs 20 metų, patvirtino: močiutės ir seneliai, kurie aktyviai rūpinasi savo anūkais, yra mažiau linkę į stresą, hipertenziją ir širdies ligas – pirmiausia dėl aktyvaus gyvenimo būdo, prižiūrint mažas nenuoramas.
3. Užsiregistruokite BIBLIOTEKOJE.
Arba nusipirkite elektroninę knygą – 3500 žmonių tyrimas patvirtino, kad knygų mylėtojai gyvena ilgiau. Tie, kurie skaito 3,5 valandos per savaitę, 12% labiau linkę tapti ilgaamžiais, nei tie, kurie skaito mažiau; ir 27% labiau nei tie, kurie visai neskaito. Tik KNYGOS – žurnalai ir straipsniai internete neįskaitomi.
4. Mokinkitės DŽIAUGTIS GYVENU.
Norvegijos 33500 žmonių tyrimo duomenimis, moterys, kurios mėgsta nuoširdžiai juoktis, gyvena ilgiau. Moterys, turinčios gerą humoro jausmą, turi 48% mažesnę mirties dėl įvairių priežasčių riziką, palyginus su tomis, kurios yra pernelyg rimtos. Faktas, kad juokas padeda neutralizuoti streso hormoną kortizolį, kuris kenkia imuninei sistemai ir neigiamai veikia širdį, kraujagysles ir medžiagų apykaitą.
5. BĖGIOKITE arba greitai VAIKŠČIOKITE.
Kiekviena bėgimo valanda prailgina gyvenimą 7 valandomis – tokias išvadas padarė Ajovos universiteto mokslininkai. Tačiau jei nemėgstate bėgimo, tiks važinėjimas dviračiu (23% sumažina mirties dėl įvairių priežasčių riziką) ir greitas ėjimas (12% sumažina riziką). Optimalus krūvis – 4 valandos per savaitę. Sutikite, tai ne taip jau daug!
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/5-privychek-posle-vyhoda-na-pensiyu/
