Kategorija: Neklasifikuota

Paskelbta

Kaip išsirinkti raudonos ir artimos infraraudonos šviesos (RLT / PBM) lempą?

Po straipsnio apie raudonos šviesos naudą sulaukiau klausimo: „O kaip suprasti, kuri lempa gera?“

Raudonos ir artimos infraraudonos (RLT / PBM) šviesos terapija vis labiau populiarėja dėl savo gebėjimo mažinti uždegimą, gerinti kraujotaką, padėti odai ir raumenims atsistatyti.
Tačiau rinkoje yra labai daug skirtingų prietaisų — nuo paprastų raudonų lempučių iki tikros terapinės įrangos.

Šiame mini gide pateikiu pagrindinius kriterijus, kurie padės išsirinkti tikrą, o ne dekoratyvinę ar vien tik šildančią lempą.

1. Pirmas ir svarbiausias kriterijus: bangos ilgiai

Kad lempa būtų tikrai terapinė, gamintojo aprašyme turi būti nurodyti šviesos bangos ilgiai (nm).

  • Raudona šviesa: 630–670 nm
  • Artima infraraudona: 800–880 nm (dažniausiai 850 nm)

Jei gamintojas nenurodo „nm“ skaičių — tai ne terapinė lempa. Gali būti tiesiog dekoratyvinė ar tik šildanti.

2. Geriausia, kai lempa turi abu spektrus

  • Raudona (~660 nm) veikia odos paviršių (kolagenas, žaizdos, randai).
  • NIR (~850 nm) prasiskverbia iki 3–5 cm ir veikia raumenis, sąnarius, limfą, nervus.

Todėl idealiausia lempa yra kombinuota – su abiem bangomis.

3. Dydis pagal poreikį

  • Maža lempa — puikiai tinka veidui, sąnariui, vienai konkrečiai vietai (veiksminga ir nebrangu).
  • Vidutinė panelė — kaklui, nugarai, keliams (jei planuojama naudoti dažnai).
  • Didelė panelė — jei norisi sisteminio poveikio, viso kūno terapijos, giluminio uždegimo mažinimo (brangiausia, bet efektyviausia.)visam kūnui, sportininkams, sisteminiam uždegimo mažinimui.

4. Sertifikatai – saugumo ženklas

Ieškok tokių žymėjimų:

  • CE
  • RoHS

Jie rodo, kad prietaisas pagamintas laikantis ES saugos standartų.

5. Aušinimas – svarbu tik didelėms panelėms

Dažnas klausimas: ar būtina, kad lempa turėtų ventiliatorių?

✔️ Didelės panelės (daug LED, didelė galia) → taip, ventiliatorius reikalingas, kad neperkaistų.
✔️ Mažos ir vidutinės lempos → visiškai saugios ir be ventiliatoriaus, nes jų LED galia nedidelė, o korpusas išsklaido šilumą natūraliai.

6. Aiškios instrukcijos

Rinkis gamintoją, kuris aiškiai nurodo:

  • rekomenduojamą atstumą,
  • sesijos laiką,
  • kiek kartų per savaitę naudoti.

Tai rodo, kad gamintojas pats supranta terapijos principus.

Ar terapinė raudona šviesa gali sukelti odos vėžį?

Ne.
Šios lempos neskleidžia UV spindulių, kurie sukelia odos vėžio riziką.

Tačiau labai svarbu:

Jei yra melanoma ar įtartinas odos darinys, į tą vietą šviesti negalima, nes nenorime skatinti naviko metabolizmo.

Išvada

Jeigu gamintojas nurodo:

✔️ 660 nm + 850 nm
✔️ CE / RoHS
✔️ raudonos + NIR kombinaciją
✔️ aiškias instrukcijas

— tai yra tinkama terapinė lempa namų naudojimui.

Šaltiniai

  1. Cleveland Clinic – Red Light Therapy
    https://my.clevelandclinic.org/health/articles/22114-red-light-therapy
  2. Healthline – Red Light Therapy: Everything You Need to Know
    https://www.healthline.com/health/red-light-therapy
Paskelbta

Stebėkitės!

Nuostaba, susižavėjimas, švelnumas, žavesys – visos šios emocijos praturtina mūsų gyvenimą.

Kartą ėjau su pažįstama per vieną istorinę miesto aikštę. Mane, nors ten buvau jau ne pirmą kartą, vis tiek žavėjo viskas: senoji grindinio danga, aikštės didybė, pati mintis, kad esu vietoje, kur alsuoja istorija. Tačiau, pažvelgusi į savo bičiulę, kuri neturėjo nė menkiausios šypsenos, pagalvojau: kaip turbūt nuobodu gyventi, kai į viską žiūri abejingai.
Vėliau sužinojau, kad gebėjimas stebėtis ne tik suteikia ryškesnių spalvų kasdienybei – jis yra gyvybiškai svarbus mūsų smegenų jaunystei.

Mūsų smegenys taip sukurtos, kad vienodumas, monotoniškas režimas ir staigus protinės veiklos sumažėjimas joms kenkia. Tyrimai rodo, kad žmonės, išėję į pensiją ir nerandantys naujų, įdomių užsiėmimų, dažniau praranda gyvenimo džiaugsmą ir protinį aktyvumą. O tie, kurie išlieka smalsūs ir įsitraukia į veiklas, ilgiau išsaugo aiškų protą ir vidinį jaunatviškumą.

Mokslininkai taip pat mano, kad senatvinės demencijos priežastis gali būti ta, jog smegenys tiesiog pamažu tampa mažiau aktyvios, jei nebesimokai nieko naujo ir nepatiri įspūdžių. Kam stengtis, jei, rodos, viską jau žinai ir viską moki? Kam būti budriam, jei viskas atrodo gerai? Todėl protinis aktyvumas ir mokymasis visą gyvenimą padeda ilgiau išlaikyti aiškų mąstymą.

Kai stebimės, smegenys suaktyvėja ypatingu būdu – formuojasi nauji neuronų ryšiai. Mes tampame dėmesingesni, imlesni, pasirengę mokytis.

Psichologai sako, kad gebėjimas žavėtis tiesiogiai susijęs su mūsų gerove. Žmonės, išlaikę šį gebėjimą, atsparesni stresui, depresijai ir perdegimui. Jie tiesiog mato daugiau džiaugsmo galimybių kasdienybėje.

Gal pastebėjote, kad smegenims reikia įvairovės? Kai pirmą kartą apsilankome gražioje ar įdomioje vietoje, jaučiame stiprias emocijas. Bet sugrįžę antrą kartą to paties efekto nepatiriame. Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas pasakoja apie šį reiškinį savo pavyzdžiu. Atostogaudamas su žmona mažame viešbutyje prie Didžiojo Barjerinio rifo (Australijoje), jis netikėtai sutiko kolegą. Po dviejų savaičių, būdamas Londono teatre, šalia jų vėl sėdėjo tas pats kolega! Keista, bet antroji pažintis jų jau taip nebestebino, nors tikimybė sutikti tą žmogų Londone buvo dar mažesnė. Mūsų smegenys jau buvo „priskyrusios“ šį kolegą kategorijai „tas, kurį sutinkame užsienyje“, todėl netikėtumas sumažėjo.

Iš to galima padaryti dvi išvadas:

1. Kiek įmanoma keiskite aplinką.
Kada paskutinį kartą lankėtės naujoje vietoje – gal bent kitame miesto rajone? Jei turite atostogas, būtinai išvažiuokite kur nors, net jei tik trumpam (įprasta sodyba, kurioje lankotės nuolat, nesiskaito). O kada paskutinį kartą pakeitėte ką nors namuose? Nebūtina daryti remonto – užtenka šiek tiek perstatyti baldus ar pridėti naujų dekoro detalių. Kai daiktai atsiduria neįprastoje vietoje, smegenims reikia kurti naujus ryšius.

2. Išmokite stebėtis įprastais dalykais.
Ar esate pastebėję, kokių įmantrių formų būna balos? Kada paskutinį kartą jums buvo įdomu pamatuoti jų gylį? Ar žinote, per kiek laiko jos išdžiūsta jūsų kieme?

Vaikas iki trejų metų vystosi neįtikėtinai greitai. Mažyliai, pažindami pasaulį, nuolat stebisi, žavisi, viską nori paliesti, paragauti, pauostyti, apie viską klausinėja. Bet sulaukęs 6–7 metų, vaikas prie daug ko pripranta – pasaulis jam jau nebe toks nuostabus. Todėl vystymasis sulėtėja. O paauglys nuo 12 metų jau sako: „Manęs niekuo nebenustebinsi!“

Imkite pavyzdį iš mažų vaikų – mokykitės iš jų! Mes, suaugusieji, pernelyg retai pastebime, koks nuostabus gali būti balos atspindys ar vikšro judesys. Jei šalia jūsų yra smalsių mažylių – bent kartais pasmalsaukite kartu su jais.

Patarimai, kaip iš naujo išmokti stebėtis:

  • Atkreipkite dėmesį į smulkmenas.
  • Rašykite „stebėjimosi dienoraštį“.
  • Užduokite klausimus.
  • Būkite atviri naujovėms, išbandykite.
  • Bendraukite su įdomiais žmonėmis.

Tikiuosi, šis tekstas jus bent truputį nustebino!

„Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs – aš tai gerai žinau.“ (Biblija, Psalmių 139, 14)

Parengė: Anna Gluchova, sveikos gyvensenos instruktorė

Šaltinis: 8doktorov.ru

Paskelbta

5 plaukų slinkimo priežastys

Pradėjote pastebėti plaukus ant drabužių? Vandens nutekėjimas duše užsikimšęs nuo plaukų? Pastebimai išretėjo plaukų skyrimas, pradėjo retėti plaukai ties kakta? Tai dažni skundai trichologo kabinete.

Aptarsime 5 pagrindines plaukų slinkimo priežastis.

Visiems linkime vešlių ir sveikų plaukų!

Jei ši informacija jums buvo naudinga, pasidalykite ja su draugais!

Video išverstas iš ČIA.

* Šio video autoriai – Klinika „Angelija“.

Paskelbta

Nematomas palydovas: radiacija aplink mus

Radiacija – tai nematoma jonizuojančioji spinduliuotė, atsirandanti skylant radioaktyviosioms medžiagoms. Jos poveikis žmogui vadinamas apšvita. Nors daugeliui radiacija vis dar kelia nerimą, ji – nuolatinė mūsų aplinkos dalis, su kuria susiduriame kasdien.

Radiacijos šaltiniai: natūralūs, dirbtiniai ir technogeniniai

Radiacijos šaltiniai skirstomi į tris pagrindines grupes: natūralius, dirbtinius ir technogeninius.

1. Natūralus radiacinis fonas

Natūrali radiacija lydi mus visur – ją skleidžia dirvožemis, oras, vanduo ir net kosminė erdvė. Apie 80 % metinės apšvitos žmogus gauna būtent iš natūralių šaltinių.

  • Radonas – pagrindinis natūralios spinduliuotės šaltinis. Šios radioaktyvios dujos, susidarančios skylant uranui dirvožemyje, sudaro apie 40–50 % visos natūralios apšvitos. Kadangi radonas neturi kvapo ar spalvos, jo poveikis gali būti nepastebimas.
  • Dirvožemis – apie 16 % (kiekis priklauso nuo geologinių sąlygų ir žmogaus veiklos). Žmogus liečiasi su dirvožemiu arba įkvepia dulkių, kuriose yra radioaktyvių metalų – kalio, urano, torio ir kt. Vienas pagrindinių jų kaupimosi šaltinių – žmogaus ūkinė veikla. Natūralių radionuklidų koncentracija padidėja dėl technologinių procesų: naudingųjų iškasenų gavyba, perdirbimas, sandėliavimas, trąšų gamyba ir naudojimas, anglies deginimas šiluminėse elektrinėse. Radioaktyviosios atliekos nusėda dirvožemyje.
  • Kosminė spinduliuotė – apie 13 %. Kartais radioaktyvūs spinduliai prasiskverbia pro Žemės magnetinį lauką. Kuo vietovė aukščiau virš jūros lygio, tuo didesnė radiacijos dozė – oro sluoksnio, kuris saugo nuo radiacijos, ten mažiau. Didesnes dozes patiria dažnai ir ilgai skraidantys lėktuvų keleiviai. Per vienos valandos skrydį žmogus gauna maždaug 0,003–0,004 mSv apšvitos. Panašią dozę gautume, jei per dieną būtų padarytos trys – keturios galūnės (pvz., rankos ar kojos) paprastos rentgeno nuotraukos.
  • Maistas ir gėrimai – apie 11 %. Radionuklidai patenka į augalus, o vėliau į gyvūnus iš dirvožemyje ir vandenyje esančių akmenų bei mineralų. Ypač daug jų gali būti jūros gėrybėse, todėl jų mėgėjai gauna didesnę apšvitą nei, pavyzdžiui, mėsos valgytojai. Pavyzdžiui, žuvys ir vėžiagyviai gali turėti daug švino ir polonio.

2. Dirbtinis radiacinis fonas

Didžioji dalis dirbtinės radiacijos tenka medicinos reikmėms.

  • Medicininiai tyrimai: rentgeno aparatai, kompiuterinė tomografija, radiofarmaciniai preparatai ir kt.
  • Branduolinė medicina – vis labiau paplitęs gydymo ir diagnostikos metodas, kai į organizmą suleidžiamos radioaktyviosios medžiagos organų veiklai ar struktūrai tirti.
  • Spindulinė terapija – taikoma vėžiui gydyti. Jos metu visas organizmas veikiamas jonizuojančiąja spinduliuote. Brachiterapijos metu radioaktyvūs šaltiniai įvedami į kūną.
  • Branduoliniai reaktoriai. Tai įrenginiai, kuriuose gaminama energija suskaidant urano branduolius. Jie naudojami elektros energijai gaminti atominėse elektrinėse. Jų indėlis į bendrą gyventojų apšvitą yra labai mažas (dažniausiai <0,01 mSv per metus).

Apie 80 % metinės apšvitos žmogus gauna iš aplinkos, o 20 % – dėl medicininių procedūrų, tokių kaip rentgenas ar kompiuterinė tomografija.

3. Technogeniniai šaltiniai

Tai radiacijos šaltiniai, atsirandantys dėl žmogaus veiklos avarijų ar nelaimių metu, kai spinduliuotė tampa nekontroliuojama. Tai skiriasi nuo dirbtinio radiacinio fono, kuris paprastai yra saugiai valdomas (pvz., medicinoje ar branduolinėje energetikoje).

Technogeninės spinduliuotės pavyzdžiai:

  • avariniai įvykiai branduolinėse elektrinėse (pvz., Černobylis ar Fukušima),
  • branduolinių ginklų sprogimai,
  • radiaciniai incidentai pramonėje ar netinkamas radioaktyvių medžiagų saugojimas.

Didelės radiacijos dozės, gautos per trumpą laiką tokiose situacijose, gali sukelti momentinius ląstelių, audinių ar net visų organų pažeidimus. Žmonės, esantys arti spinduliuotės šaltinio avarijos metu, patiria didžiausią pavojų.

Radiacijos poveikis organizmui

Radiacija gali būti:

  • Neutralus reiškinys (pvz., kasdienis fonas),
  • Naudingas (pvz., vėžio gydymas),
  • Žalingas – ypač didelėmis dozėmis.

Poveikį lemia:

  1. Spinduliuotės rūšys
  • Alfa dalelės – neprasiskverbia giliau nei 0,1 mm (maždaug tokio storio yra paprastas popieriaus lapas). Iš išorės jos nepavojingos, nes nesugeba įveikti net odos barjero, tačiau tampa itin pavojingos, kai patenka į organizmą per kvėpavimą, maistą ar vandenį. Tokiu atveju jos gali smarkiai pažeisti vidaus organus, nes sukelia intensyvią jonizaciją labai mažame plote.
  • Beta dalelės – tai didelės energijos elektronai, galintys prasiskverbti iki 2 cm į kūno audinius. Jos yra mažiau pavojingos nei alfa dalelės, kai patenka į organizmą, tačiau dėl didesnės prasiskverbimo galios gali pažeisti odą ir poodinius sluoksnius, sukeldamos rimtus nudegimus. Todėl iš išorės jos pavojingesnės nei alfa spinduliuotė, ypač jei kontaktas yra intensyvus ar ilgalaikis.        
  • Gama spinduliuotė – tai elektromagnetinės bangos, pasižyminčios labai dideliu energijos lygiu ir gebančios giliai prasiskverbti į audinius. Tai viena iš pavojingiausių jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių, nes gali pažeisti DNR, sukelti masinį ląstelių žuvimą ir audinių irimą.
    Nuo gama spinduliuotės apsisaugoti labai sunku – laikiną apsaugą gali suteikti tik storas švino ar betono sluoksnis.
    Branduolinio sprogimo metu būtent gama spinduliuotė yra vienas iš pagrindinių ir pavojingiausių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių.
  1. Ląstelių jautrumas spinduliuotei. Labiausiai pažeidžiamos kaulų čiulpų ir lytinės ląstelės, mažiausiai – raumenys ir kaulai.
  2. Dozė ir trukmė. Vienkartinė didelė dozė pavojingesnė nei tokia pati, bet paskirstyta per savaitę ar mėnesį (pvz., mamografijos pavyzdys).
  3. Asmeniniai ypatumai. Švitinimo pasekmių sunkumas taip pat priklauso nuo amžiaus ir tam tikrų gretutinių ligų. Pavyzdžiui, vaikai yra jautresni radiacijos poveikiui nei suaugusieji. Be to, diabetas ir jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos) gali padidinti ląstelių jautrumą radiaciniam pažeidimui.

Kaip apsisaugoti nuo radiacijos:

  • Vengti rizikingų vietų. Žinant pagrindinius radiacijos šaltinius, galima sumažinti riziką. Pavyzdžiui, požeminės dujos radonas daugiausia kaupiasi rūsiuose. Todėl geriau ilgai nebūti tokiose patalpose (pavyzdžiui, neverta apsistoti viešbutyje, įsikūrusiame cokoliniame aukšte). Taip pat veiksmingos (nors ne visada įmanomos) priemonės — riboti skrydžius lėktuvu, riboti medicininių intervencijų kiekį.
  • Naudoti dozimetrus. Jie fiksuoja tik gama spinduliuotę, alfa ir beta nefiksuoja. 
  • Vaistiniai preparatai. Nuo radiacijos poveikio universalių vaistinių preparatų nėra. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina taikyti veiksmingiausias priemones, galinčias užkirsti kelią arba susilpninti žalingą poveikį žmogaus organizmui. Radiacijos rūšis, poveikio trukmė bei stiprumas lemia, kokios priemonės gali būti veiksmingos – todėl būtinas individualus situacijos vertinimas. Vienas iš pavyzdžių – profilaktinis stabiliojo jodo (kalio jodido) vartojimas, taikomas tik tuomet, kai aplinkoje pasklinda radioaktyvusis jodas, branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Ši priemonė skirta apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo – dažnos išmetamosios medžiagos branduolinių incidentų metu. Išsamiau apie kalio jodido vartojimą skaitykite ČIA.

Reglamentavimas ir atsakomybė

Radiacijos poveikį reglamentuojamas įstatymais beveik visose srityse, tačiau jų laikymasis priklauso ir nuo gamintojų, ypač statybose ar medicinos srityse.

Apibendrinimas:

Radiacija yra natūrali ir neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Nedidelės jos dozės paprastai nėra pavojingos. Tačiau svarbu žinoti pagrindinius radiacijos šaltinius, suprasti jos poveikį organizmui ir taikyti atsargumo priemones. Tik atsakingai elgdamiesi, stebėdami savo aplinką ir sveikatą galime išvengti perteklinio apšvitinimo ir užtikrinti, kad radiacija mums būtų ne grėsmė, o naudinga priemonė moksle ir medicinoje.

Paskelbta

MRT, KT, rentgeno, mamografijos ir ultragarsinio tyrimo poveikis žmogaus organizmui

Rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir mamografija yra svarbūs medicininės vizualizacijos metodai, kurie padeda gydytojams diagnozuoti ir stebėti įvairias ligas. Tačiau kiekvienas iš šių metodų tam tikru būdu veikia žmogaus organizmą.

Rentgeno spinduliai

Rentgeno spinduliuotė yra jonizuojanti spinduliuotė, tai reiškia, kad ji turi pakankamai energijos išmušti elektronus iš atomų, pažeidžiant ląsteles ir DNR. Tai elektromagnetinės bangos, turinčios didelę energiją ir trumpą bangos ilgį. Rentgeno spinduliai prasiskverbia pro kūną ir skirtingai sugeriami skirtingų audinių (pavyzdžiui, kaulai sugeria daugiau nei minkštieji audiniai).

Įprasto diagnostinio rentgeno metu gaunama apšvitos dozė yra labai maža ir nesukelia tiesioginių pastebimų poveikių, tokių kaip pykinimas, vėmimas ar plaukų slinkimas. Egzistuoja teorinė, nors ir labai maža, rizika ateityje susirgti vėžiu dėl DNR pažeidimų. Ši rizika didėja proporcingai apšvitos dozei ir atliktų rentgeno tyrimų skaičiui, ypač jauname amžiuje.

Kompiuterinė tomografija (KT)

KT veikia naudodama rentgeno spindulius, kurie skenuoja tiriamąją kūno sritį iš įvairių kampų. Gauti duomenys leidžia sukurti virtualius dvimačius vidaus organų ir audinių pjūvius – tarsi kūnas būtų matomas sluoksnis po sluoksnio; prireikus galima sudaryti ir trimatį tiriamos srities vaizdą. KT metu apšvitos dozė dažniausiai yra didesnė nei įprasto rentgeno metu.

Dėl didesnės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės rizika ląstelių ir DNR pažeidimams yra aukštesnė nei įprasto rentgeno metu. Rizika susirgti vėžiu ateityje taip pat yra šiek tiek didesnė, tačiau vis dar laikoma nedidele (apie 1 atvejis iš 2000 tyrimų). Rizika yra kumuliacinė, t. y. didėja su kiekvienu papildomu KT tyrimu.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

MRT naudoja stiprius magnetinius laukus ir radijo bangas detaliems vidaus organų ir audinių vaizdams kurti. Skirtingai nei rentgenas ar KT, MRT nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės.

MRT veikimas pagrįstas stipriu statiniu magnetiniu lauku, radijo dažnių impulsais ir kintančiais (gradientiniais) magnetiniais laukais. Pagrindinės rizikos susijusios su stipriu magnetiniu lauku – pavyzdžiui, metalo objektų pritraukimu. Prieš MRT tyrimą būtina kruopščiai patikrinti, ar pacientas neturi metalinių daiktų ar implantų. Kai kuriems pacientams su metaliniais implantais (pvz., širdies stimuliatoriais) MRT yra kontraindikuotinas.

Kadangi magnetinio rezonanso tomografija nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, ji nedidina vėžio rizikos, todėl šį tyrimą galima atlikti dažniau nei rentgeną ar KT.

Mamografija

Mamografija – tai rentgeno tyrimas, skirtas krūtų audiniui tirti. Ji svarbi ankstyvai krūties vėžio diagnostikai ir kitų pakitimų nustatymui. Mamografija leidžia aptikti navikus dar tada, kai jie nėra apčiuopiami ir yra labai maži. Ankstyva diagnozė žymiai padidina sėkmingo gydymo ir išgyvenamumo tikimybę.

Daugumoje šalių profilaktinė mamografija rekomenduojama moterims nuo 40–50 metų amžiaus kas 1–2 metus. Moterims, turinčioms didesnę riziką, gali būti rekomenduojama pradėti tyrimus anksčiau ir atlikti juos dažniau.

Mamografija naudoja rentgeno spindulius, nors ir labai mažomis dozėmis. Šiuolaikiniai aparatai leidžia sumažinti apšvitą iki lygio, palyginamo su natūralia fonine spinduliuote ar spinduliuote per skrydį lėktuvu. Vis dėlto egzistuoja teorinė vėžio rizika dėl pakartotinio jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, todėl tyrimų dažnumas turi būti pagrįstas.

Mamografija gali parodyti pakitimus, kurie vėliau pasirodo esantys nepiktybiniai. Tai gali sukelti nereikalingą stresą, papildomus tyrimus (pvz., biopsiją) ir nerimą.

Ankstyvo krūties vėžio nustatymo nauda dažniausiai gerokai viršija mažų apšvitos dozių keliamą riziką. Esant nusiskundimams ar rizikos veiksniams, mamografija gali būti paskirta ir jaunesnėms moterims.

Taigi, mamografija yra vertingas moterų sveikatos išsaugojimo įrankis, leidžiantis anksti diagnozuoti krūties vėžį. Nepaisant tam tikros rizikos ir trūkumų, jos nauda dažniausiai yra svarbi. Sprendimą dėl mamografijos poreikio ir dažnumo visada reikėtų priimti kartu su gydytoju, atsižvelgiant į individualią riziką ir rekomendacijas.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija, ultragarsas)

Ultragarsas, skirtingai nei rentgeno pagrindu veikiantys metodai, nesukelia spinduliuotės poveikio organizmui. Ultragarsas ir jo poveikiai organizme nesikaupia, todėl tyrimas gali būti atliekamas reguliariai be jokių neigiamų pasekmių.

Tyrimų dažnumas

Rentgeno, KT ir MRT tyrimų dažnumas priklauso nuo klinikinės situacijos ir nustatomas gydančio gydytojo. Nėra vienos taisyklės, kaip dažnai galima juos atlikti, nes būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių:

Rentgenas ir KT (su jonizuojančia spinduliuote):

  • Kiekvienas tyrimo tipas turi tam tikrą spinduliuotės dozę. Gydytojai siekia naudoti kuo mažesnę reikalingą dozę ir atsižvelgia į paciento ankstesnius tyrimus, kad nebūtų viršyti leistini metiniai apšvitos limitai.
  • Vaikai yra jautresni spinduliuotei, todėl jiems tyrimai ribojami griežčiau.
  • Kai kuriais atvejais, pvz., gydymo stebėsenai ar ūmiose situacijose, gali prireikti dažnesnių tyrimų.
  • Paprastai rekomenduojama tarp tyrimų daryti kelių mėnesių pertraukas, nebent būtina nedelsiant atlikti pakartotinį tyrimą.
  • Profilaktiniais tikslais (pvz., plaučių rentgeno tyrimui) taikomos tam tikros normos – dažniausiai ne dažniau kaip kartą per metus.

MRT (be jonizuojančios spinduliuotės):

  • MRT taip pat atliekamas tik esant medicininėms indikacijoms.
  • Tyrimų dažnumas priklauso nuo ligos ir poreikio stebėti jos eigą.
  • Esant stabiliai būklei ir be atkryčių, tyrimų intervalai gali būti keli mėnesiai ar net ilgesni.
  • Jei liga progresuoja ar po operacijos – tyrimai gali būti atliekami dažniau.
  • Naudojant kontrastinę medžiagą (pvz., gadolinį), tarp tyrimų paprastai rekomenduojama kelių dienų pertrauka, kad preparatas pasišalintų iš organizmo.

Bendros rekomendacijos:

  1. Konsultuokitės su gydytoju – tik jūsų gydytojas gali nustatyti optimalų bet kurio tyrimo dažnį, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, diagnozę ir rizikos bei naudos santykį.
  2. Informuokite apie ankstesnius tyrimus – būtinai pasakykite gydytojui apie visus anksčiau atliktus rentgeno ar KT tyrimus.
  3. Nedarykite tyrimų „profilaktiškai“ savo nuožiūra – savarankiškai spręsti, kada ir kokius tyrimus atlikti, nerekomenduojama.
  4. Įvairūs tyrimai – tai skirtinga spinduliuotė – pavyzdžiui, dantų rentgenas sukelia gerokai mažesnę apšvitą nei KT tyrimas pilvo srityje.
  5. Skirtingi žmonės gali turėti šiek tiek skirtingą jautrumą radiacijai, nors šie skirtumai paprastai nėra dideli. Vaikai jautriau reaguoja į radiaciją, todėl su jais reikia būti ypač atsargiems.
RSS
Follow by Email
Facebook
Facebook
fb-share-icon
YouTube
INSTAGRAM