
Geras pavyzdys užvis naudingiausias…

Įvadas
Šalinimas – tai procesas, kurio metu organizmas atsikrato medžiagų apykaitos atliekų. Skirtingi organai nuolat gamina šalutinius produktus, kuriuos būtina pašalinti, kad organizmas nesinuodytų pats savimi. Pagrindiniai šalinimo organai yra šlapimo sistema, žarnynas, kepenys, plaučiai ir oda.
Inkstai kartu su kepenimis yra pagrindiniai organizmo „valytojai“ – jie pašalina nereikalingas medžiagas ir neutralizuoja toksinus. Jei inkstai nustoja veikti, organizme kaupiasi pavojingi junginiai, tokie kaip šlapalas, ir per kelias dienas tai gali lemti mirtį.
Inkstai dirba visą parą, palaikydami tinkamą skysčių ir mineralų balansą organizme.
Šlapimo šalinimo sistemos organai
Inkstų funkcijos
Inkstai atlieka tris pagrindines funkcijas:
1. Šalinimo funkcija
2. Reguliacinė funkcija
3. Hormoninė funkcija
Inkstai gamina hormonus, reguliuojančius organizmo veiklą:
Inkstų sandara
Inkstai yra poriniai pupelės formos organai, kurių dydis vidutiniškai siekia 10–12,5 cm ilgio, 4–6,3 cm pločio, o masė – apie 150 g.
Pagrindinės dalys:
Nefronas – inkstų darbo elementas
Inkstų pagrindinė struktūra yra nefronas, atsakingas už šlapimo gamybą. Kiekviename inkste yra apie 1–3 milijonus nefronų, tačiau vienu metu dirba tik apie trečdalis jų.
Nefroną sudaro:
Šlapimo susidarymo etapai:
Vandens ir druskų balanso reguliavimas
Inkstai palaiko skysčių pusiausvyrą, reguliuodami hormonų veiklą:
Šlapimo takai
Faktai ir skaičiai
📌 30 cm – vidutinis šlapimtakio ilgis.
📌 apie 950 litrų – kraujo kiekis, kuris per parą prateka per inkstus.
📌 150 g – vidutinė inksto masė.
📌 1 mln. nefronų – tiek kiekviename inkste veikia kaip natūralūs filtrai.
📌 1,2–1,5 l – tiek galutinio šlapimo susidaro per dieną.
Kaip palaikyti inkstų sveikatą?
✅ Vartokite pakankamai skysčių – rekomenduojama 1,5–2 litrai per dieną.
✅ Ribokite druskos kiekį – per didelis druskos vartojimas apsunkina inkstų darbą.
✅ Venkite per daug baltymų – perteklinis baltymų kiekis gali didinti inkstų apkrovą.
✅ Reguliariai tikrinkite kraujospūdį – aukštas kraujospūdis kenkia inkstams.
✅ Saugokitės vaistų pertekliaus – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali pažeisti inkstus.
Šaltiniai:
ŽMOGUI REIKIA ŽMOGAUS
Žmogui reikia žmogaus, reikia jo artumos,
Kad pabūtų šalia, pasėdėtų.
Žmogui reikia širdies, reikia jos šilumos,
Kad kaip vienišas paukštis skausme neliūdėtų.
Žmogui reikia akių - šilto žvilgsnio, šviesaus,
Kuriame pamatytų jautrumą,
Jam ne iškalbos reikia, o to, kas atjaus,
Kas pasiūlytų gurkšnį gerumo.
Juk vienam taip nyku, kai sergi – taip sunku,
Reikalinga pagalba kaip saulė.
O žmogus toks dužus ir kai liūdi – jautrus.
Nors šiek tiek bus lengviau šiam pasauly
Žmogui būt ne vienam,
Kai matys, kai žinos, kad skausme jį atjaus.
Žmogui reikia žmogaus. Žmogui reikia
žmogaus...
Romualda Adomaitytė-Chabarina
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“
Gyvenime neišvengiame streso, sunkumų ir emocinių sukrėtimų. Tačiau tai, kaip mes reaguojame į šiuos iššūkius, priklauso ne tik nuo aplinkybių, bet ir nuo mūsų minčių, jausmų bei susiformavusių įsitikinimų. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių metodų, padedančių suprasti savo mintis, keisti neigiamus įsitikinimus ir pasiekti emocinę pusiausvyrą.
Kas yra kognityvinė elgesio terapija?
KET yra psichologinis metodas, padedantis suprasti ryšį tarp minčių, jausmų ir elgesio. Ji remiasi prielaida, kad ne pačios situacijos lemia mūsų emocijas, bet tai, kaip mes jas interpretuojame.
Pavyzdžiui, jei žmogus tiki, kad „niekam nesu įdomus”, jis vengs bendrauti, jausis vienišas ir dar labiau stiprins savo įsitikinimą. Tačiau pakeitus šią mintį, pavyzdžiui, „yra žmonių, kuriems aš rūpiu”, jis ims aktyviau dalyvauti socialinėje veikloje ir jausis labiau priimtas.
Kaip susiformuoja klaidingi įsitikinimai?
Mūsų mintys ir įsitikinimai susiformuoja remiantis praeities patirtimis, emocinėmis traumomis ir aplinkos poveikiu. Kartais jie tampa vadinamaisiais kognityviniais iškraipymais, kurie daro neigiamą įtaką mūsų emocinei gerovei. Dažnai pasitaikantys kognityviniai iškraipymai:
Kaip KET padeda?
KET moko atpažinti klaidingus įsitikinimus ir juos keisti. Štai keli pagrindiniai žingsniai:
Ryšys tarp smegenų ir emocijų
Mūsų emocijas stipriai veikia dvi smegenų dalys: prefrontalinė žievė ir migdolinis kūnas. Prefrontalinė žievė atsakinga už sprendimų priėmimą, savikontrolę ir racionalų mąstymą, o migdolinis kūnas reaguoja į pavojų ir emocijas. Kai patiriame stresą ar nerimą, migdolinis kūnas gali tapti pernelyg aktyvus, o prefrontalinė žievė silpnėti. Tai gali sukelti nuolatinį nerimą, depresiją ar impulsyvų elgesį.
KET padeda stiprinti ryšį tarp šių smegenų sričių, keičiant neigiamus mąstymo modelius ir mokantis kontroliuoti emocijas.
Kaip pritaikyti KET kasdieniame gyvenime?
Be psichoterapijos sesijų, galima savarankiškai stiprinti emocinę sveikatą:
Išvada
Kognityvinė elgesio terapija suteikia įrankius, leidžiančius keisti mąstymą ir gerinti emocinę būklę. Atpažinę klaidingus įsitikinimus, galime pakeisti savo reakcijas į situacijas ir atrasti vidinę ramybę.
Tai procesas, kuriam reikia laiko ir pastangų, tačiau rezultatai – geresnė savijauta, stipresnis pasitikėjimas savimi ir didesnė gyvenimo kokybė – yra verti pastangų.
Atminkite, Dievas pažadėjo: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, Aš tavęs niekada neužmiršiu.“ (Biblija, Izaijo 49, 15)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“
Kas yra limfinė sistema?
Limfinė sistema – tai jūsų kūno „valymo“ sistema, atsakinga už perteklinio skysčio, toksinų ir atliekų šalinimą bei imuninės sistemos palaikymą. Ji sudaryta iš limfmazgių, limfagyslių, limfos ir kitų organų, tokių kaip blužnis ir užkrūčio liauka. Sveika limfinė sistema padeda išlaikyti balansą organizme, stiprina imunitetą ir užkerta kelią uždegimams.
Ar gerai jūsų limfinė sistema veikia? Atlikite trumpą testą ir sužinokite!
Testas: Įvertinkite savo limfinės sistemos būklę
Pažymėkite taip arba ne, atsakydami į kiekvieną klausimą:
Taip / Ne
2. Ar jūsų kojos, rankos ar kitos kūno dalys (pvz., čiurnos vakarais) linkusios patinti?
Taip / Ne
3. Ar dažnai sergate peršalimo ar kitomis infekcinėmis ligomis?
Taip / Ne
4. Ar jūsų oda linkusi į sausumą, bėrimus ar spuogus?
Taip / Ne
5. Ar pastebėjote celiulito ar „gumuliukų“ po oda?
Taip / Ne
6. Ar jaučiate diskomfortą ar skausmą limfmazgių srityje (pvz., kakle, pažastyse, kirkšnyse)?
Taip / Ne
7. Ar jūsų gyvenimo būdas sėslus, ar mažai judate per dieną?
Taip / Ne
8. Ar vandens per dieną išgeriate mažiau nei 1,5 litro?
Taip / Ne
9. Ar daug vartojate perdirbto maisto ar cukraus?
Taip / Ne
10. Ar dažnai patiriate stresą ar jaučiate emocinę įtampą?
Taip / Ne
Rezultatai:
Šis testas yra orientacinis. Jei patiriate rimtų simptomų, kreipkitės į gydytoją!