Meilės židinys

„Kas yra krikščioniška šeima? Ji yra šiltos žmogiškos meilės židinys, kur Dievas augina savo netobulus vaikus. Mes esame pašaukti mylėti, melstis su savo vaikais, lankyti su jais bažnyčią, auklėti ir būti jiems pavyzdžiu, bet visa kita daro Dievas. Kad ir kur mums nesisektų, Dievas mums padeda. Krikščioniška šeima išsiskiria tuo, kad sugeba išlaikyti ramybę visuose sunkumuose. Taip pat ji pasižymi džiaugsmu ir linksmumu, nes tiki Kristumi… Mums ramu, nes žinome, kad visą sumaištį Dievas laiko savo rankose“. (Džonas ir Polė Sandfordai)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Lyg taku…

LYG TAKU...

Gyvenimu – lyg miško kvepiančio taku.
Prošal praeina medžiai – mūsų metai –
tie ąžuolai, klevai ir drebulės. Sunku
tikėt, kad tiek pavasarių ir vasarų jau matėm...

Kažkur gelsvi lapeliai suvirpės. Kas tai?
Ruduo? Tai – auksas išgyvenimų...
Malonės saulė šypso iš aukštai,
ir Angelo sparnai lyg debesėliai plunksniniai
apgaubs nuo nerimo.

Gyvenimu – lyg miško vinguliuojančiu taku,
prošal praeina medžiai – mūsų metai.
Vieni – lyg ąžuolai, kiti – lyg drebulės. Sunku
tikėt, kad tiek jau rudenio aušrų ir tiek žiemų jau matėm...

2004 08 11
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Kokie ilgi mūs šešėliai

Saulolaidoj grįžtant iš šienapjūtės,

Šešėliai ilgi, o mes tokie trumpučiai…“

Jaanas Kaplinkis

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM