Maistinė ankštinių daržovių vertė

Mokslininkas Jamesas Andersonas iš Kentukio universiteto širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai rekomenduoja kasdien suvalgyti bent vieną stiklinę ankštinių daržovių.

– Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus vyrų, kurie savo mitybą papildė ankštiniais augalais, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo 19 proc. Tiriamieji suvalgydavo po stiklinę ankštinių produktų per dieną, jomis pakeisdami duoną ir bulves.

– Ankštiniuose esančios skaidulos stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, šalina alkį ir netgi sumažina insulino poreikį diabetikams. Ankštinių daržovių valgymas padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kitų žarnyno ligų, taip pat sumažina tam tikrų vėžio rūšių riziką. Liaudies medicinoje pupelių—česnakų nuoviras vartojamas kaip vaistas nuo kosulio.

Net konservuotos pupelės išlaiko didžiąją dalį savo maistinių savybių. Konservų trūkumas yra tas, kad juose dažniausiai yra daug druskos. Jei nuspręsite naudoti sūdytas konservuotas pupeles, pirmiausia nuplaukite jas vandeniu, kad pašalintumėte druskos perteklių.

100 gramų virtų ankštinių yra maždaug:

6—17 g baltymų,

10—27 g sudėtinių angliavandenių,

6—8 g skaidulų,

70—170 kcal,

bei kalio, geležies ir tiamino.

Tuo pačiu metu pupelėse visiškai nėra cholesterolio ir beveik nėra riebalų.

Skirtingos rūšies ankštiniuose yra šiek tiek skirtingos šių maistinių medžiagų proporcijos. Pavyzdžiui:

Paprastose pupelėse / sojos pupelėse / lęšiuose yra maždaug:

9 / 16,6 / 9 g baltymų,

23 / 10 / 20 g sudėtinių angliavandenių,

6,4 / 6 / 7,9 g skaidulų,

127 / 172 / 114 kcal.

Ankštinėse daržovėse yra gana daug baltymų, 2–3 kartus daugiau nei grūduose. Dėl šios priežasties šis maistas anksčiau buvo vadinamas „vargšų mėsa“.

– Kepant duoną galima pridėti ankštinių augalų. Naminės duonos maistinė vertė padidės, jei į ją pridėsite daigintų ankštinių daržovių. Grūdui sudygus, padidėja jo maistinė vertė: pavyzdžiui, baltymų kiekis padidėja 15 – 30 proc. Taip pat padaugėja skaidulų, chlorofilo, vitaminų B, C ir aktyvių fermentų.

Šaltinis: Don Colbert knyga „Valgyk ir gyvenk“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

Bulvės – antroji duona

Pakalbėkime apie bulves. Ką naujo galime apie jas pasakyti? Daugelis Lietuvoje jas mėgsta. Sveikos gyvensenos šalininkai neretai žiūri į jas su nepasitikėjimu. Ar tikrai bulvės gali pakenkti mūsų sveikatai?

Bulvės atkeliavo pas mus iš Peru dar 1534 metais, kai ispanų konkistadoras Fransiskas Pisaras Sevilijoje iškrovė pirmąjį šių daržovių krovinį. Prireikė dar 200 metų, kad jos taptų kasdieniu europiečių patiekalu. Bulvės Europos šalyse buvo vertinamos labai įvairiai. Vokietijoje jomis šėrė gyvulius, Ispanijoje vadino valgomais akmenimis, o Prancūzijoje jas kaltino net maro platinimu. Tačiau ilgainiui, ypač kelerius metus neužderėjus javams ir gresiant badui, bulvės buvo įvertintos kaip nereikli, lengvai auginama, derlinga daržovė. Šiandien auginama apie 1300 bulvių rūšių.

Bulvė ne tik skani, bet ir labai maistinga daržovė

Lengviau yra išvardyti, ko bulvėse trūksta, nei kokių vertingų medžiagų jos turi. Bulvėse mažai riebalų, vitamino E, kalcio, nėra provitamino A ir vitamino B12. 

Bulvė vertinga angliavandeniais ir baltymais.

Angliavandeniai bulvėse sudaro 16,4 %, iš kurių didžiąją dalį sudaro krakmolas, o likusią dalį – gliukozė, fruktozė ir sacharozė. Bulvių krakmolas lengvai virškinamas, todėl jis nesukelia vidurių pūtimo.

Baltymai sudaro tik 2,07 %, tačiau jie labai vertingi, nes turi visas pagrindines amino rūgštis, reikalingas augimui. Bulvėse yra daug amino rūgšties lizino, todėl šios daržovės labai dera su grūdiniais produktais, kuriuose lizino trūksta.

Iš vitaminų bulvėse daugiausia yra vitamino C, 100 g žalių bulvių – apie 30 mg. Savo laiku mitybos praturtinimas bulvėmis tapo galinga priemone Europoje kovojant su skorbutu (liga, susijusia su vitamino C trūkumu). Dalies vitamino C prarandama bulves verdant, todėl geriausia jas gaminti virš garų. Kepant bulves, vitamino C prarandama daugiausia. Be to, kepant jos praranda vandenį, kurio vietą užima riebalai. Jie gali sudaryti net 15–30 % keptos bulvės masės. Todėl keptos bulvės turi net 500–600 kcal/100 g. Jei lyginsime su žaliomis bulvėmis, tai pastarosiose yra tik 79 kcal/100 g. Be to, bulvės linkusios sugerti daug druskos. Būtent keptos bulvės užtraukė šiai vertingai daržovei neigiamą reputaciją.

Iš kitų vitaminų bulvėse yra gausu B1 ir B6. Dėl didelio kalio (543 g/100 g/30 % dienos normos) ir mažo natrio kiekio bulvės idealiai tinka žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Be to, bulvėse gausu geležies, mangano, fosforo, magnio, cinko, vario.

Bulvėse yra apie 1,6 % tirpios ląstelienos.

Bulvės naudingos:

Bulvės labai naudingos sergantiems skrandžio ligomis. Turintiems aukštą rūgštingumą patariama prieš valgį išgerti kelis valgomus šaukštus žalių bulvių sulčių. Jos neutralizuos skrandžio rūgštį. Prieš spaudžiant sultis, kaip ir prieš verdant bulves, jas patartina nuskusti. Gaminti su lupena galima nebent ekologiškai išaugintas bulves. Dėl skrandžio rūgštį neutralizuojančio poveikio bulvės padeda pajusti sotumą. Šis šarminantis bulvės poveikis perduodamas į kraują ir aptinkamas net šlapime. Dėka minkštos tekstūros bulvės neapkrauna skrandžio, todėl suteikia jam galimybę pailsėti.

Bulvės turi ir raminantį poveikį, nes jose mažais kiekiais esantys benzodiazepinai, kurie plačiai naudojami farmacijos pramonėje raminamųjų vaistų gamyboje, padeda skrandžiui atsipalaiduoti. Tai naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo skrandžio spazmų.

Būtent dėl šių išvardintų savybių bulvės ypač tinka esant padidėjusiam rūgštingumui, sergant gastritu, opalige, skrandžio neuroze ir kitomis virškinamojo trakto ligomis. Žinoma, visos šios geros savybės neduos teigiamo poveikio, jei bulvės bus kepamos. Tada bulvė iš naudingos pavirsta žalinga. Būtent keptos bulvės, kaip jau buvo minėta, užtraukė šiai nuostabiai Dievo dovanai tokią baisią reputaciją. 

Sergant podagra, inkstų akmenlige, metaboline acidoze, kai organizme per daug šlapimo rūgšties, bulvės taip pat yra labai naudingos, nes padeda pašalinti kenksmingas rūgštis, tuo palengvindamos inkstų darbą. 

Be to, tas sotumo pojūtis, kurį suteikia bulvės, apsaugo nuo persivalgymo, o tai gali apsaugoti nuo nutukimo. O dėl B grupės vitaminų lengviau įsisavinami bulvėse esantys angliavandeniai ir mineralinės medžiagos, todėl audiniuose nesikaupia skysčiai.

Norint kuo labiau išsaugoti naudingąsias bulvių savybes, jas virkite garuose arba nedideliame kiekyje vandens, prieš įdėdami bulves vandenį užvirkite. Po virimo likusį vandenį neišpilkite, galima jį išgerti arba naudoti sriuboms ruošti. Nereikėtų ilgai laikyti nuskustų bulvių pamerktų vandenyje, nes vandenyje ištirps nemažai maistingųjų medžiagų. Pavasarį bulves geriau gaminti be lupenų ir nuskusti jas šiek tiek storiau nei įprastai, nes jose kaupiasi nuodinga medžiaga solaninas, kurios koncentracija dar labiau padidėja, kai bulvės pradeda dygti. Pažaliavusių bulvių nenaudokite maistui, nes jose yra daug solanino. 

Tikiuosi, kad padėjau jums naujai atrasti šią mums tokią įprastą daržovę. Taip pat svarbu prisiminti, kad mityba turi būti įvairi, subalansuota ir saikinga!  

Be abejonės, bulvės turi daug naudingų savybių, nors anksčiau dėl neišmanymo žmonės į jas žiūrėjo įtariai. Kažkas panašaus vyksta ir mūsų dvasiniame gyvenime. Greitai prie kažko priprantame ir nenorime nieko keisti ar mokytis. Kai mums suteikiama didesnė tiesos šviesa, neretai mes iš karto ją atmetame. Pagalvokime apie tai, galbūt šiandien Viešpats nori vesti mus į gilesnį tiesos supratimą. Neatmeskime jos, o priimkime su dėkingumu, kaip patiekalą iš skaniai pagamintų bulvių. „Paklausykite Manęs, ir valgysite tai, kas gera… Ateikite pas Mane ir rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš sudarysiu su jumis amžinąją Sandorą, remdamasis savo ištikimąja meile Dovydui.“ (Izaijo knyga 55, 2-3)

Būkite sveiki!

Mirtis lėkštėje

Yra bent trys priežastys, kodėl turėtumėte vengti kepto maisto.

1. Visuose keptuose maisto produktuose yra transriebalų rūgščių, kurios susidaro kaitinant augalinį aliejų ir nusėda ant mūsų arterijų sienelių. Transriebalai didina blogojo cholesterolio kiekį ir mažina gerąjį cholesterolį. Tyrimai rodo, kad transriebalai padidina 2 tipo diabeto ir širdies ligų riziką.

2. Keptame maiste yra laisvųjų radikalų. Kepimui dažniausiai naudojami augaliniai aliejai iš riešutų ar sėklų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, sojų, rapsų ar kukurūzų. Kaitinant šie aliejai oksiduojasi ir išsiskiria daug laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia ląsteles. Taip atsiranda uždegiminės ligos, vėžys, nutukimas, katarakta ir greitėja organizmo senėjimas.

3. Keptame maiste yra didelė akrilamido koncentracija. Akrilamidas atsiranda gaminant maistą aukštoje temperatūroje. Jis turi kancerogeninių savybių, taip pat gali turėti toksinį poveikį nervų sistemai. Didelės akrilamido dozės kai kuriems laboratoriniams gyvūnams sukelia vėžį. Žmonėms, kurių profesija susijusi su cheminių medžiagų poveikiu jų organizmui, žalingas šios medžiagos poveikis ypač ryškus. Didelis akrilamido kiekis randamas angliavandenių turinčiuose maisto produktuose, gaminamuose aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje. Kepamuose ar skrudinamuose maisto produktuose ir kepiniuose akrilamidas susidaro vykstant reakcijai tarp aminorūgšties asparagino ir cukrų (krakmolo, fruktozės, gliukozės). Todėl būkite atsargūs ir nevalgykite dažnai tokio maisto, kaip keptos bulvės, blynai ar saldūs kepiniai.

Reikia atsiminti, kad iki tamsios plutelės apkepti mėsos gaminiai gali sukelti ląstelių DNR pakitimų, dėl kurių atsiranda piktybinių navikų. Lygiai taip pat pavojinga mėsa, kuri ilgą laiką buvo kepama labai aukštoje temperatūroje. Ajovos (JAV) mokslininkų atliktas moterų sveikatos tyrimas parodė, kad tos, kurios renkasi stipriai apkeptą mėsą, krūties vėžiu suserga 4,6 karto dažniau nei tos, kurios valgo vidutiniškai ar lengvai termiškai apdorotą mėsą. Saugiau būtų visiškai vengti mėsos, bet jei valgote, niekada jos nekepkite.

!!! Mirties priežastis gali būti ne tik maistas, bet ir žmogaus mintys, kurios daro įtaką sveikatai bei amžinajam likimui. Apaštalas Paulius rašo: „Kūno rūpesčiai veda į mirtį, o Dvasios rūpesčiai – į gyvenimą ir ramybę.“ (Romiečiams 8, 6) Tepalaimina mus gerasis Viešpats, kad mūsų mintys visada būtų tyros, didingos ir šviesios. Tada išsaugosime sveikatą ir paveldėsime amžinąjį gyvenimą.

Paruošta pagal: Aleksej Chacinskij knygą „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Maisto produktai smegenims

Daugybė tyrimų rodo, kad tam tikri maisto produktai gali pagerinti intelektinės veiklos efektyvumą, padidinti koncentraciją ir pagerinti atmintį. Be to, šių maisto produktų vartojimas padeda išvengti ligų, susijusių su smegenų ląstelių „senėjimu“.

Jei norite pagerinti smegenų veiklą, atmintį ir bendrą sveikatą bei savijautą, būtinai įtraukite į savo racioną žalias lapines daržoves, maisto produktus su omega-3 riebalų rūgštimis, uogas ir riešutus.

1. ŽALIOSIOS LAPINĖS DARŽOVĖS

Lapiniuose žalumynuose yra daug B grupės vitaminų, folio rūgšties, vitamino K, liuteino, beta karotino (provitamino A). Juose esančios naudingosios medžiagos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Folio rūgštis ir B grupės vitaminai mažina homocisteino, kuris su amžiumi kaupiasi organizme ir palaipsniui gali sukelti kraujagyslių komplikacijas, atminties sutrikimus ir Alzheimerio ligą, kiekį.

Kadangi folio rūgštis ir daugelis vitaminų sunaikinami termiškai apdorojant ir ilgai laikant, šiuos maisto produktus patartina valgyti žalius. Jei kai kuriuos produktus būtina termiškai apdoroti, geriau tai daryti garuose.

2. OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS

Jų šaltinis – linų sėmenys, šalavijo (chia) sėklos, avokadai… Mūsų organizmas jų negamina, jų galima gauti tik iš maisto.

Omega-3 riebalų rūgštys užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį; mažina beta amiloido baltymo – vieno iš pagrindinių Alzheimerio ligos vystymosi veiksnių – kiekį. Nemažai tyrimų parodė ryšį tarp maisto produktų, kuriuose gausu omega-3, vartojimo ir geresnės mąstymo funkcijos bei gebėjimo įsiminti informaciją; lėtesnio su amžiumi susijusio protinių gebėjimų mažėjimo, mažesnės demencijos rizikos.

Pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis padeda susidoroti su depresija ir stresu, nes skatina „laimės hormono“ serotonino gamybą.

Kasdien suvalgykite 2 valg. šaukštus maltų linų sėmenų. Jų galima dėti į košes, kokteilius ir kitus patiekalus.

3. UOGOS

Uogų, tokių kaip mėlynės, spanguolės, bruknės, žemuogės, avietės, gervuogės ir mėlynės, nauda neabejotina. Jose gausu flavonoidų junginių – natūralių augalinių pigmentų, suteikiančių uogoms ryškias spalvas ir padedančių smegenų veiklai. Šios medžiagos vadinamos antocianinais. Manoma, kad antocianinai gerina protinę veiklą, nes padidina aprūpinimą krauju, pagreitina deguonies patekimą į smegenis ir apsaugo kraujagysles, palengvina informacijos tarp nervų ląstelių perdavimą. Dėl šių procesų pagerėja intelektiniai gebėjimai ir informacijos įsisavinimas. Tyrimai taip pat rodo, kad antocianinai padeda gerinti atmintį.

Uogose yra vitaminų, skaidulinių medžiagų, antioksidantų (katechino, kvercetino ir kt.). Antioksidantai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, smegenyse lėtina su amžiumi susijusius neurodegeneracinius procesus.

Vietoj šviežių uogų galite naudoti šaldytas – jos beveik visiškai išsaugo savo naudingąsias savybes.

4. RIEŠUTAI

Puikus baltymų, naudingų nesočiųjų riebalų (omega-3), skaidulų, vitaminų A, B ir E, mineralų (seleno, kalcio, cinko, geležies, jodo) šaltinis. Tai vienas iš labiausiai įvairiomis naudingomis medžiagomis prisotintų produktų. Šių ar kitų komponentų kiekis priklauso nuo riešutų rūšies ir jų apdorojimo būdo.

Lecitinas gerina smegenų veiklą, aktyvina atmintį ir turi kepenis apsaugančių savybių. Vitaminas E, stiprus antioksidantas, apsaugo ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų pažeidimų ir padeda išvengti pažinimo funkcijų silpnėjimo. Didelis vitamino B1 kiekis riešutuose taip pat prisideda prie jų teigiamo poveikio smegenims.

Riešutus valgykite kasdien, tačiau nepamirškite apie didelį jų kaloringumą. Suaugusiam žmogui vidutinė dienos porcija yra maždaug 30 g.

Šaltinis: 8doktorov.ru

Burokėliai – maistas kraujui ir ne tik

Ryškiai raudoni burokėliai salotoms ir bulvių patiekalams suteikia gražią spalvą. Skaisčiai raudona spalva juos nudažo pigmentas betacianinas.

Šefildo universiteto (Didžioji Britanija) atliktų tyrimų duomenimis, raudonas šlapimas ir tos pačios spalvos išmatos suvalgius burokėlių pastebimi 10-14% gyventojų, dažniau tiems, kuriems trūksta geležies arba ji sunkiai įsisavinama žarnyne. Jei nerimaujate dėl raudonos savo šlapimo ar išmatų spalvos, priimkite tai kaip įspėjimą apie galimą geležies trūkumą arba virškinimo sutrikimus.

Tačiau per daug jaudintis nereikėtų: burokėliai ne tik įspėja apie… problemą, bet ir padeda ją išspręsti dėl savo antianeminio ir reguliuojančio poveikio.

SAVYBĖS IR INDIKACIJOS

Burokėliai tai viena iš turtingiausių cukrumi (sacharoze ir fruktoze) daržovių. Natūralių cukrų juose gali būti iki 10% bendros masės.

Burokėliai naudingi:

Anemijos atveju: Šis burokėlių poveikis yra gerai žinomas. Geležies ir vitamino C, kuris palengvina šio mineralo pasisavinimą, kiekis burokėliuose yra gana nedidelis. Tačiau yra kažkoks neištirtas komponentas, skatinantis kraujo ląstelių gamybą.

Du kartus per dieną prieš valgį gerdami 50–100 ml šviežiai spaustų burokėlių sulčių, pasieksit gerų rezultatų kovojant su anemija. Brokėlių sultis rekomenduojama gerti žmonėms, kurie blogai reaguoja į gydymą vaistais, kurių sudėtyje yra geležies.

Šarminimui: didelis mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio ir magnio kiekis burokėliuose paaiškina jų šarminantį poveikį kraujui. Burokėliai labai rekomenduojami sergant podagra, esant dideliam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje ir mitybos racionui, kuriame daug riebalų ir mažai daržovių.

Hipolipidemia: burokėlių šakniagumbiuose yra skaidulų – ląstelienos, kuri palengvina žarnyno veiklą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulos taip pat sumažina žarnyne absorbuojamo cholesterolio kiekį. Todėl burokėlius rekomenduojama įtraukti į racioną tiems, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį.

– Lengvas vidurius laisvinatis poveikis dėl juose esančių skaidulų.

– Sužadina apetitą: burokėliai padidina skrandžio sulčių gamybą.

– Prieš vėžį: Dr. Schneider nurodo įvairius eksperimentus, atliktus Vengrijoje ir Vokietijoje. Vėžiniai navikai sumažėjo arba visiškai išnyko pacientams pradėjus kasdien vartoti po 250 g tarkuotų burokėlių arba 300–500 ml burokėlių sulčių. Poveikis išliko net ir užvirus sultis, kad būtų lengviau virškinamos skrandyje.

PARUOŠIMAS IR VARTOJIMAS

Šviežiai spaustos sultys: Burokėlių sultys nėra labai malonaus skonio, todėl jas galima maišyti su kitomis sultimis arba pasaldinti medumi. Vienu metu nereikėtų išgerti daugiau nei 50–100 ml, kad nesutriktų virškinimas.

„Žali“ tarkuoti: Taip paruoštus burokėlius galima pagardinti citrina ar alyvuogių aliejumi.

Virti burokėliai lengviau virškinami. Išvirus odelę nulupsite lengviau, jei dar karštus burokėlius įdėsite į šaltą vandenį.

Valgykite daugiau daržovių ir būkite SVEIKI!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Anemijos (mažakraujystės) profilaktika

Sąvoka „anemija“ pažodžiui reiškia „kraujo trūkumą“. Ši sąvoka vartojama apibūdinti raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekio kraujyje sumažėjimą. Šios ląstelės suteikia kraujui raudoną spalvą ir perneša gyvybę teikiantį deguonį į visas kūno ląsteles.

PRIEŽASTYS

– Nepakankama raudonųjų kraujo kūnelių gamyba: raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) gyvena apie šimtą dienų, o kaulų čiulpai nuolat gamina naujus. Kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpams reikia geležies, baltymų, folio rūgšties ir įvairių vitaminų. Dažniausiai trūksta – geležies. Jei anemiją sukelia geležies trūkumas, ji vadinama geležies stokos anemija.

– Kraujo netekimas dėl stipraus ar nedidelio kraujavimo. Kai kuriais atvejais kraujavimas gali likti nepastebimas, pavyzdžiui, skrandyje ar žarnyne.

– Kraujo kūnelių naikinimas: sukelia hemolizinę anemiją, kai dėl įvairių priežasčių ir dėl įvairių ligų sutrumpėja eritrocitų gyvenimo trukmė – padidėja jų irimas/suardymas organizme.

MITYBA

Mityba gyvybiškai svarbi, nes maistas aprūpina organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis kraujo ląstelėms gaminti:

– Geležis, baltymai, vitaminas B12 ir folio rūgštis yra svarbiausios iš šių maistinių medžiagų.

– Vitaminai B1, B2, B6, C, E ir varis taip pat būtini kraujo gamybai.

Vartokite daugiau/dažniau:

Ankštinius, sojos pupeles

Vaisius

Žalias lapines daržoves (žalumynus)

Liucerną

Burokėlius

Špinatus, avokadus

Saulėgrąžas

Pistacijas, vynuoges

Abrikosus

Citriną

Spiruliną

Melasą

Produktus, turtingus geležimi, folio rūgštimi, vitaminais B, E ir C

Vitaminą B12

Vartokite mažiau arba atsisakykite:

Alkoholinių gėrimų

Arbatos

Pieno

Kvietinių sėlenų

Valgykite įvairų, pilnavertį maistą ir būkite sveiki!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM