Produktai, kurie prisideda prie vėžio vystymosi

Mėsa

Daugybė mokslinių tyrimų, tiek eksperimentiniai, tiek statistiniai, atskleidė, kad mėsos valgymas yra reikšmingas daugelio rūšių vėžio (smegenų, plaučių, skrandžio, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, prostatos ir kitų) rizikos veiksnys.
Ypač kenksminga:
• raudona mėsa (jautiena, aviena ir kiauliena),
• grilis (šašlykas),
• kepta mėsa,
• sūdyta ir / arba vytinta mėsa (kumpis, bekonas (šoninė) ir dešros gaminiai).

Pienas

Remiantis įvairiais tyrimais besaikis nenugriebto pieno vartojimas veda į kelių tipų vėžio vystymąsi: krūties, plaučių, kiaušidžių, prostatos ir šlapimo pūslės.

Žuvis

Ryšys tarp žuvų vartojimo ir vėžio yra mažiau ištirtas, nei ryšys tarp mėsos vartojimo ir susirgimo vėžiu, tačiau jis yra. Žuvies vartojimas (ypač sūdytos ir vytintos) skatina gerklų, nosiaryklės, gimdos, kasos vėžio plėtrą.

Moliuskai ir kiti jūros priekrantės gyventojai

Jie gali būti užteršti išmestų į jūrą vėžį sukeliančių chemikalų.

Kiaušiniai

Pagal statistiką kiaušinių naudojimo perteklius (daugiau nei trys per savaitę) veda į krūties vėžio, skrandžio, plaučių, kasos, gaubtinės žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio vystymąsi.

Rafinuoti produktai:

Kai naudojame ne pilno grūdo gaminius, bet baltą duoną, bandeles ir kitus rafinuotus produktus, yra tam tikra rizika susirgti vėžiu. Bent trys veiksniai gali sukelti šią galimybę:
• Ląstelienos trūkumas.
• Didelis cukraus kiekis.
• Transriebalai: Šis riebiųjų rūgščių tipas sutinkamas pramoniniuose kepiniuose. Keptas maistas ir margarinas taip pat turi transriebiųjų rūgščių, kurios padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia aterosklerozę ir širdies priepuolius, o taip pat provokuoja krūties ir gimdos vėžio atsiradimą.

Kava

Kavos gėrimas yra tiesiogiai susijęs su šlapimo pūslės vėžiu ir fibrocystic mastopatija – krūties liga, kuri gali būti vėžio preliudija.
Priežastis – ne kofeino kiekis kavoje, bet tam tikrų komponentų buvimas joje. Vadinasi, kavos be kofeino naudojimas taip pat didina šlapimo pūslės vėžio riziką.

Alkoholiniai gėrimai

Visi alkoholiniai gėrimai skatina vėžio vystymąsi, įskaitant tuos, kurie yra laikomi naudingais, – vynas ir alus. Vėžio vystymuisi nereikia didelių dozių. Vėžio aktyvumas pastebėtas net saikingai vartojant alkoholinius gėrimus. Vienos vyno taurės (175 ml) vartojimas kasdien didina krūties vėžio riziką moterims 250 %.

Aštrūs prieskoniai

Maistas su aštriais prieskoniais gali būti tam tikrų vėžio formų, tokių kaip, pvz. burnos ertmės ir stemplės vėžio rizikos veiksnys.

Cukrus

Įvairūs epidemiologiniai tyrimai susieja besaikį baltojo cukraus (sacharozės) vartojimą su šių tipų vėžiu:
• Gaubtinės (storosios) žarnos,
• Skrandžio,
• Gimdos kaklelio.
Taigi, tie, kurie nori sumažinti riziką susirgti vėžiu, turi laikytis vegetariškos dietos.

Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2015-12-182021-09-04

Produktai, kurie padeda sumažinti vėžio riziką

Vaisiai

Vaisiai kartu su daržovėmis – pats efektyviausias priešvėžinis maistas. Atliekami visame pasaulyje moksliniai tyrimai parodė, kad gausiai naudojant daržoves sumažėja vėžio rizika.
• Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai ir greipfrutai: Jų priešvėžines savybes lemia kombinuotas vitamino C, flavonoidų, limonoidų ir pektino poveikis.
• Slyvos ir obuoliai: Apsaugo nuo gaubtinės žarnos vėžio.
• Ananasai: Padeda išvengti skrandžio vėžio.
• Vynuogės: Medžiagos, esančios vynuogėse, ypač jų odelėje esantis resveratrolis, turi priešvėžinių savybių.
• Mėlynės ir kitos uogos, pavyzdžiui, braškės, mėlynės ir serbentai turi daug antocianinų – galingų antioksidantų, neutralizuojančių kancerogeninį laisvųjų radikalų poveikį.
• Acerolos vyšnios, gvajavos ir kivi dėka didelio kiekio vitamino C turi anti-kancerogeninių savybių.

Daržovės

Visos daržovės didesniu ar mažesniu mastu apsaugo nuo vėžio. Didelis provitamino A, vitamino C ir antioksidacinių fitocheminių medžiagų kiekis paaiškina antikancerogenį jų poveikį. Efektyviausios iš jų:
• Burokėliai: Sudėtyje turi priešvėžinių fitochemikalų.
• Morkos: Didelė beta-karotino (provitamino A), kitų karotinoidų ir maistinių skaidulų koncentracija morkose paaiškina jų priešvėžinį efektą.
• Bulvinių šeima (Solanaceae): Ši daržovių šeima, ypač pomidorai, baklažanai ir saldžioji paprika apsaugo nuo vėžio. Manoma, kad bulvinių šeimos priešvėžines savybes lemia dideli beta-karoteno (provitamino A), karotinoidų ir vitamino C kiekiai. Visos šios medžiagos yra stiprūs antioksidantai.
• Česnakiniai (Alliaceae): Visos šios šeimos daržovės, ypač svogūnai ir česnakai, turi flavonoidų ir sulfidų esencijos, apsaugančių nuo vėžio.
• Kryžmažiedžiai (Crucifers): Šios šeimos augalai turi įvairių sulfidinių fitochemikalų, kurių priešvėžinis poveikis buvo įrodytas laboratoriniais tyrimais su gyvūnais. Priešvėžinės savybės išlieka ir virtuose augaluose.
Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir ridikėliai – labiausiai pasižymintys savo priešvėžinėmis savybėmis kryžmažiedžiai.

Nešlifuoti nerafinuoti grūdiniai

Kruopose esančios skaidulos pagreitina judėjimą žarnyne. Maistinės skaidulos taip pat suriša kancerogenines medžiagas virškinimo trakte ir pašalina jas iš organizmo su išmatomis. Grūdai turi fitatų, kurie turi priešvėžinį poveikį, nors jie sumažina geležies ir cinko absorbciją.

Ankštiniai

Visi ankštiniai saugo nuo vėžio, nes savyje turi daug ląstelienos ir priešvėžinių fitonutrinų, pavyzdžiui, fito rūgšties ir fitatų.

Sojų pupelės ir sojos produktai: Sojų pupelės ir sojos produktai, ypač tofu ir sojos pienas, turi daug priešvėžinių fitonutrinų. Efektyviausi iš jų izoflavonai – genisteinas ir daidzeinas, neleidžiantys plėstis krūties ir prostatos vėžiui.

Alyvuogių aliejus

Tyrimai atlikti Ispanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, kad riebalus, naudojamus maiste, keičiant alyvuogių aliejumi, sumažėja krūties vėžio riziką.

Jogurtas

Priešingai nei pieno vartojimas, kuris susijęs su įvairių tipų vėžio atsiradimu, jogurto vartojimas apsaugo nuo šios ligos, ypač nuo krūties vėžio.
Probiotinio jogurto sudėtyje esančios aktyvios kultūros ir pieno rūgštis iš dalies paaiškina jo apsauginį poveikį.
Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2015-12-172021-09-04

Mityba ir vėžys

Vėžys – labiausiai pražūtinga iš visų ligų, kuriomis serga žmonės. Visame pasaulyje daroma daug pastangų, kad būtų nustatytos šios ligos priežastys.

Svarbiausia iš jų – nesveika mityba. Tai pastebėjo sveikatos reformos šalininkai JAV, tame tarpe ir E.Vait, dar 19 amžiaus antroje pusėje.

Deja oficiali medicina nekreipė dėmesio į natūralios medicinos šalininkų teiginius. Dar visai neseniai visi, kurie teigė, kad kai kurių produktų naudojimas gali padėti išvengti vėžio ar jį išgydyti, buvo laikomi šarlatanais.

Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo gauta mokslinių įrodymų, kad tam tikrų maisto produktų valgymas, daro didelę įtaką vėžio atsiradimui ir vystymuisi.

Populiarus išsivysčiusiose šalyse maistas yra pagrindinis kancerogenų šaltinis.

Vėžį sukeliantys maisto produktai

Aukščiau pateikta diagrama rodo, kad šiandien mityba yra pagrindinė vėžio priežastis. Karti ironija yra tame, kad maistas, kuris turi užtikrinti sveikatą ir gyvybę, tapo pagrindine vėžio ir mirties priežastimi.

Matyt, daugelio išsivysčiusių šalių gyventojų mitybos įpročiai turėtų būti pakoreguoti. Žmonės valgo per daug gyvulinės kilmės produktų, kurie skatina vėžio vystymąsi, ir tik nedaug augalinių maisto produktų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo vėžio.

Siekiant sumažinti vėžio riziką, venkite šių maisto produktų:

Vytinta mėsa (dešros, džiovinti kumpiai, bekonas ir pan.), grilio mėsa ir aukštoje temperatūroje kepta mėsa (ypač apanglijusi).
Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir kiti gyvūninės kilmės maisto produktai, turintys daug baltymų ir riebalų bei suteikiantys kalorijų perteklių.
Rūkyti, sūdyti, marinuoti arba labai aštrūs maisto produktai.
Labai karštas maistas ir gėrimai.
Alkoholiniai gėrimai, kava ir tabakas (vartojant juos kartu – kancerogeninis poveikis sustiprinamas).

Maistas ir vėžio profilaktika

Maistas tinkamas žmogui ( apie tai straipsnį skaitykite ČIA ) saugo nuo vėžio, o ne skatina jo atsiradimą ir vystymąsi. Vaisiai, riešutai, grūdai, ankštiniai ir daržovės turi būtent tokias savybes.

Vėžio prevencijai reikėtų valgyti daugiau produktų, turinčių:

• Provitamino A ir vitaminų C ir E

• Skaidulų (ląstelienos)

• Fitocheminių medžiagų

Eksperimentiškai ir epidemiologiškai įrodyta, kad visi šie maisto komponentai turi priešvėžinį poveikį. Jie randami, beveik vien augaliniame maiste.

Maistas ir vėžio gydymas

Maistas turi svarbų vaidmenį ne tik vėžio prevencijai, bet net ir tada, kai vėžys yra diagnozuojamas.
Visi priešvėžiniai produktai (apie juos išsamiaus skaitykite ČIA), ypač vaisiai, salotos ir šviežiai išspaustos sultys, yra pagalbinės gydymo priemonės, kurių nereikėtų ignoruoti. Eksperimentiškai įrodyta, kad jie sulėtina vėžio ląstelių augimą.

Yra glaudus ryšys tarp vėžio ir mitybos, kai kurie maisto produktai gali sukelti vėžį, o kiti padės užkirsti jam kelią. Tie, kurie nori sumažinti vėžio riziką, turi laikytis vegetariškos dietos.

informacija VĖŽYS: kancerogenai ir antikancerogenai

Vėžys: Nekontroliuojamas ląstelių augimas, vedantis į piktybinio auglio susidarymą. Jis turi įtakos aplinkiniams audiniams ir gali sukelti metastazes (kitų tos pačios rūšies navikų atsiradimas per atstumą nuo naviko šaltinio). Jų plėtra veda į mirtį.

Kancerogenai: Maistas, medžiaga ar kitas veiksnys, prisidedantis prie vėžio vystymosi. Dažniausi kancerogenai – tabako dūmai, maisto priedai, tokie kaip nitritai, medžiagos, kurios susidaro gaminant mėsos patiekalus, cheminiai teršalai, kaip antai pesticidai, kai kurie virusai ir grybeliai, taip pat radiacija.
Mutagenai: Medžiagos, sukeliančios mutacijas ar pokyčius ląstelių genetiniame kode. Daugelis šių mutacijų yra priežastis to, kad ląstelės tampa vėžinėmis. Taigi, mutagenai taip pat yra kancerogenai. Mutagenai susidaro tada, kai maisto produktai, ypač mėsa, kepami arba rūkomi.
Antikancerogenai arba antinavikiniai: Maistas arba medžiagos, neutralizuojančios kancerogenų veikimą, lėtinančios arba užkertančios kelią vėžio vystymuisi. Beveik visi antikancerogenai yra augalinės kilmės.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2015-03-012021-12-13

Avižos – maistas nervų sistemai

Avižos – ramina nervus, mažina cholesterolį

Kai kuriose Centrinės Europos šalyse jautrių nervų žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, patariama miegoti ant avižiniais šiaudais prikimštų čiužinių. Greičiausiai ši praktika pasiteisina moksliniais tyrimais, nes avižos turi alkaloidų, kurie ramina nervų sistemą.

Savybės ir kam vartoti:

Avižos – daugiausia maisto medžiagų turinti grūdinė kultūra. Riebalų turi du kartus daugiau nei kviečiai, daugiau baltymų ir angliavandenių. Avižose labai daug fosforo, geležies ( 4,72 mg / 100 g, tai yra daugiau nei mėsoje – 3 mg / 100 g ) ir vitamino B1.

Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija (kas labai svarbu diabetikams ir žmonėms, turintiems viršsvorį – vertėjo pastaba). Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:

- - Krakmolas ir jo skilimo produktai: dekstrinas, maltozė ir gliukozė. Šias medžiagas lengvai įsisavina organizmas ir paverčia jas energija.
  - Fruktozė: Jos yra nedaug, lyginant su kitais angliavandeniais. Nereikalauja insulino, kad patektų į ląstelės vidų ir būtų panaudota. Dėl šios priežasties avižos labai rekomenduojamos diabetikams.
  - Augaliniai klijai: Angliavandenis, turintis želatinos konsistenciją ir savybę kaupti (sulaikyti) vandenį. Tai tirpi ląsteliena, kuri sutepa ir minkština vidines virškinamojo trakto (skrandžio ir žarnyno) sieneles. Todėl avižos labai tinkamos sergant gastritu ir kolitu.
  - Ląsteliena: Ji yra grūdo paviršiuje, todėl išlieka ir pilnagrūdžiuose dribsniuose. Ląstelieną galima vartoti ir kaip avižines sėlenas. Pagrindinis ląstelienos komponentas – beta gliukanas, tirpi ląsteliena. Jis turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį, mažina cholesterolio kiekį, nes absorbuoja ir pašalina iš žarnyno tulžies rūgštis, kurios yra žaliava gaminti cholesterolį.

BALTYMAI, kurių gausu avižose ( 16,9 % ) yra lengvai virškinami. Jie turi visas pagrindines amino rūgštis, tačiau ne optimaliu santykiu. Avižose gana mažai lizino ir trionino, o metionino yra per daug. Iš kitos pusės ankštiniuose ( lęšiai, pupelės, žirniai ) daug lizino ir trionino, o metionino mažai. Todėl avižų ir ankštinių derinys labai naudingas.

RIEBALAI, esantys avižose taip pat labai vertingi. Į jų sudėtį įeina:

- - Riebiosios rūgštys – neprisotintos (80 %), įskaitant linoleno, ir prisotintos (20 %). Neprisotintų riebiųjų rūgščių dominavimas sureguliuoja cholesterolio sintezės procesą.
  - Avenasterolis, fitosterinas, augalinė medžiaga panaši į cholesterolį ir turinti įdomią savybę – trukdo įsisavinti tikrąjį cholesterolį žarnyne, todėl mažina jo kiekį kraujyje.
  - Lecitinas: Avižose yra nedidelis šio fosfolipido, kuris labai svarbus nervų sistemos veiklai, kiekis. Lecitinas taip pat padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje.

Nors avižos turi daug įvairių riebalų, jų neturėtų vengti tie, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Dėl savo ypač aukštos maistinės vertės ir gero įsisavinimo avižos turėtų būti vienu iš pagrindiniu maisto produktų. Kaip ir duoną, jas galima valgyti kasdien, nes grūdiniai – žmogaus mitybos raciono pamatas.

Dėl savo gydomųjų savybių avižos rekomenduojamos įvairiomis ligomis sergantiems ligoniams:

- Nervų sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžiusi krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.
- Virškinimo sutrikimai: Dėl avižose esančių augalinių klijų ir lengvo jų įsisavinimo, avižiniai dribsniai (avižinė košė) turi minkštinantį poveikį. Išvirti su pienu arba daržovių nuoviru jie ypač tinka sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opa, sutrikus virškinimui, pavyzdžiui divertikuliozė arba kolitas, kuris atsirado dėl mikroorganizmų, toksinų, vaistų arba sunkiai įsisavinamų pruduktų poveikio.
- Celiakija: Šios ligos priežastis baltymo – gliadino, esančio kviečių ir kitų grūdinių gliutene, netoleravimas. Jos simptomai – stipri diarėja ir svorio kritimas. Avižos turi mažai gliadino, todėl lengvai toleruojamos sergant šia liga. Tai patvirtina ir įvairūs moksliniai tyrimai.
- Diabetas: Nors avižos turi daug angliavandenių, rekomenduojamos diabetikams, nes gerai toleruojamos, ypač pilno grūdo dribsnių pavidalu. Tai yra dėl to, kad avižose yra fruktozės ir beta gliukano, kurių yra būtent avižų sėlenose (luobelėje). Beta gliukanas – tirpios augalinės skaidulos. Įrodyta, kad jis labai pagerina iš avižų krakmolo suskaidytos gliukozės įsisavinimą (JAV Žemės ūkio departamento tyrimai).
- Aukštas cholesterolio lygis: Avižose esančių riebalų sudėtis mažina cholesterolio lygį. Šį efektą sustiprina beta gliukano poveikis, kurio yra avižos grūdo luobelėje. Beta gliukanas suriša ir pašalina iš žarnyno tulžies druskas, tuo pačiu sumažindamas riebalų įsisavinimą. Tulžies rūgštys – tai žaliava, iš kurios organizmas gamina cholesterolį. Todėl pašalinus jas su išmatomis, sumažėja vidinė cholesterolio gamyba. Ši avižų savybė įrodyta daugeliu tyrimų, todėl primygtinai rekomenduojama visiems, turintiems aukštą cholesterolio lygį, vartoti pilno grūdo avižinius dribsnius, tame tarpe ir avižų sėlenas.
- Aterosklerozė ir hipertonija: Kasdieninis avižų vartojimas bet kokia forma duoda puikius šios ligos tiek gydymo, tiek profilaktikos rezultatus.

Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.

Gaminimas ir vartojimas:

Dribsniai – geriausias avižų vartojimo būdas, norint gauti visus jose esančių maistinių savybių privalumus. Dribsnius galima išvirti vadenyje arba daržovių nuovire.
Avižinė košė: Ją galima paruošti taip: užmerkite 4 v.š. avižinių dribsnių. Sekantį rytą užvirinkite 0,5 litro vandens ir sudėkite išbrinkusius dribsnius, virkite 15 min. ant mažos ugnies. Patiekti galima su medumi, taip pat galima paskaninti pienu.
Miltai arba piurė naudojami sriuboms ir vaikų maistui paruošti.
„Miusli“: Jų sudėtyje yra avižinių dribsnių kartu su kitais grūdiniais, migdolais, lazdyno riešutais, razinomis ir t.t. “Bircher miusli“ sudėtyje be anksčiau minėtų ingredientų yra šviežių vaisių, pieno ir truputis medaus.
Avižų nuoviras: Tam, kad jį paruošti reikia 2 v.š. avižų grūdų virti 1 litre vandens 5 minutes, o po to nukošti. Vandenį galima pasaldinti medumi. Kaip gėrimą galima vartoti visos dienos bėgyje.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2014-12-16

Rugiai – maistas arterijoms

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 g, beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

Angliavandeniai. Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.
Baltymai. Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.
Vitaminai. Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.
Mineralai. Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!
Rugiai maistingesni nei kviečiai nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Rugiai ypač rekomenduojami sergant:

Ateroskleroze ir išemine širdies liga:
- Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.
- Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.
- Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.
Hipertonija: Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.
Vidurių užkietėjimas: Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo.
Storosios žarnos vėžio profilaktika.
- Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvulinės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.
- Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2014-12-01

Maistas žmogui

Žmogus gali valgyti praktiškai bet kokį maistą – pradedant motinos pienu ir baigiant mineraliniais kristalais (druska), tame tarpe vaisius, žiedus, sėklas, stiebus, lapus, šaknis, vandens augmeniją, grybus, kiaušinius, žuvų, paukščių, įvairių gyvūnų mėsą.
Visa tai, atitinkamai apdorojus, įvairių produktų pavidalu patenka ant prekystalio.
Mes galime visą šią gausybę produktų valgyti, bet ar tai reiškia, kad visi jie vienodai tinka žmogaus mitybai? Ar yra ideali, labiausiai žmogui tinkama dieta, maistas, kuris ne tik maitina mūsų organizmą, bet ir stiprina sveikatą, saugo nuo ligų?

Atsitiktinumas ar išmintingas planavimas

Baigė savo darbą inžinierius. Jo sukurtas variklis, naujas blizgantis, paruoštas, kad pirmą kartą būtų užvestas.
„Štai degalai, skirti šiam varikliui, – sako inžinierius savo asistentams. – Jokiais kitais degalais neįmanoma pasiekti optimalaus rezultato. Neužmirškit šios alyvos. Šiam varikliui ji taip pat tinkamiausia!“
Tik tas, kuris suprojektavo ir sukūrė variklį, gali sąmoningai, ne spėliodamas, jam skirti konkretų degalų tipą ir mechanizmams reikalingą alyvą.

Būtini produktai

Argi ne taip pat ir su žmonėmis vyksta? Jeigu žmogaus egzistavimas šioje planetoje tik atsitiktinumas, eilinis evoliucijos etapas, tuomet jam nėra idealaus maisto. Tada žmogus tiesiog adaptuojasi prie labiausiai jam prieinamo maisto ir šis maistas, koks jis bebūtų, užtikrina jam gerą sveikatą ir klestėjimą.
Tačiau, jeigu žmogus buvo Dievo sukurtas konkrečiam tikslui ir pagal ypatingą planą, turėtų būti numatyti produktai, kurie palaikytų optimalią fiziologinę formą. Daug tikinčių žmonių atsakymą į šiuos klausimus randa Biblijoje, Pradžios knygoje. Ten rašoma, kad ideali žmogui skirta dieta susideda iš augalų, turinčių sėklas (grūdiniai, ankštiniai, medžių vaisiai), ir vėliau pridėti žali augalai (daržovės).
Žinoma, žmogus prisitaiko prie kitokio, jam neskirto maisto, tačiau tai nereiškia, kad jis gali atsisakyti nuo būtinų, nepakeičiamų produktų.
Žmogui duotas sugebėjimas adaptuotis prie labai įvairaus maisto produktų. Tačiau mokslas apie mitybą nustatė, kad yra tam tikri produktai, tokie kaip švieži vaisiai ir daržovės, kurių negalima išimti iš žmogaus raciono. Be jų nei viena dieta negali užtikrinti geros sveikatos. Ne taip svarbu kaip gerai mes adaptavomės prie gyvulinės kilmės produktų. Kad ir kaip gerai mes įsisaviname mėsą, mums reikalingos daržovės – sveikiausias ir tinkamiausias žmogui maistas. Pavyzdžiui Aliaskoje gyvenantys eskimai prisitaikė prie žuvimi turtingos dietos, tačiau kenčia nuo chroniškų susirgimų, susijusių su vaisių ir daržovių trūkumu jų mityboje.

Augaliniai produktai – sveikatos ir gydančių savybių šaltinis

Paskutiniu metu labai greitai daugėja mokslinių tyrimų apie augalinės kilmės produktų savybes. Vis didėja cheminės analizės metodų tikslumas, todėl jau įrodyta, kad vaisiai, grūdai, anštiniai ir daržovės be visuose produktuose esančių maisto medžiagų turi du tipus junginių, kurių gyvulinės kilmės produktuose nėra:
• antioksidantai (tam tikri vitaminai ir mineralai);
• fitocheminiai junginiai, turintys gydančių savybių.
Daugelis mokslininkų bando išsiaiškinti kokia yra šių vertingų medžiagų, kurių yra tik augaluose, kilmė ir paskirtis. Kodėl jos tokios svarbios žmogaus sveikatai? Kodėl žmogaus organizmas, po tūkstantmečius trukusio prisitaikymo prie mėsiškos mitybos, kaip tie patys eskimai, vis dar jaučia tokį aštrų šių medžiagų poreikį? Kodėl, norėdamas būti sveikas, žmogus privalo laikytis idealios mitybos?

Du variantai…

Kai kas mano, kad augalų ir augalinės kilmės produktų gydomasias savybes žmonės atrado atsitiktinai. Pagal šią teoriją dar gerokai prieš atsirandant žmogui, augalai išvystė sugebėjimą sintetinti medžiagas, kurių vėliau žmogui prireiks.
Mes turim pagrindo ne mažiau racionaliai prielaidai: Dievas sukūrė vyrą ir moterį, ir pasirūpino, kad jie turėtų idealų „kurą“ – augalinius produktus.
Žinoma, nuo tada daug kas pasikeitė. Turint omenyje šiandieninę gamtos ir žmonijos būklę, gyvulinės kilmės produktų vartojimą tam tikrais atvejais galima laikyti pateisinamu, bet ne būtinu. Žmogaus mitybos pamatas ir jo sveikatos šaltinis vis dar lieka vaisiai, grūdiniai, sėklos ir daržovės. Išimtis yra tik pradinė gyvenimo fazė (kūdikio maitinimas krūtimi).

…o išvada ta pati

Nepriklausomai nuo jūsų požiūrio į žmogaus kilmę, daugybė mokslinių tyrimų vienareikšmiškai liudija, kad paprastai paruošti augalinės kilmės produktai yra geriausias „kuras“ mūsų „varikliui“. Jie yra mums energijos šaltinis, turi medžiagų, lėtinančių organizmo susidėvėjimą ir senėjimą ir padeda išvengti „gedimų“.
Neužmirškit šiam „varikliui“ parūpinti geriausią „kurą“!

Maistas ir sveikata

Mūsų sveikata priklauso nuo mažų kasdieninių apsisprendimų sumos arba, kitais žodžiais sakant, nuo mūsų gyvenimo būdo.
Žinoma, didžiausią įtaką mūsų sveikatai turi apsisprendimai, kokį maistą valgysim. Milžiniška įvairovė verčia mus nuolatos apsispręsti, kokius produktus vartosim ir kaip juos paruošim.

Informacija + teisingas pasirinkimas = Sveikata

Kuo pilnesnė mūsų turima informacija apie mums prieinamus produktus, tuo lengviau padaryti naudingiausią savo sveikatai pasirinkimą.

Kenksmingi produktai, naudingi produktai

Be maisto žmonės negali gyventi. Nors visi produktai aprūpina mus energija ir maisto medžiagomis, kai kurie iš jų gali būti ligų ir organizmo funkcijų sutrikimo priežastimi; tuo tarpu kiti duoda sveikatą ir išgijimą. Todėl gali būti potencialiai žalingi produktai ir, žinoma, potencialiai naudingi.

Šaltinis: Pagal Dr.Jorge D.Pamplona Roger knygą „Gydantis maistas“