Burokėliai – maistas kraujui ir ne tik

Ryškiai raudoni burokėliai salotoms ir bulvių patiekalams suteikia gražią spalvą. Skaisčiai raudona spalva juos nudažo pigmentas betacianinas.

Šefildo universiteto (Didžioji Britanija) atliktų tyrimų duomenimis, raudonas šlapimas ir tos pačios spalvos išmatos suvalgius burokėlių pastebimi 10-14% gyventojų, dažniau tiems, kuriems trūksta geležies arba ji sunkiai įsisavinama žarnyne. Jei nerimaujate dėl raudonos savo šlapimo ar išmatų spalvos, priimkite tai kaip įspėjimą apie galimą geležies trūkumą arba virškinimo sutrikimus.

Tačiau per daug jaudintis nereikėtų: burokėliai ne tik įspėja apie… problemą, bet ir padeda ją išspręsti dėl savo antianeminio ir reguliuojančio poveikio.

?? SAVYBĖS IR INDIKACIJOS

Burokėliai tai viena iš turtingiausių cukrumi (sacharoze ir fruktoze) daržovių. Natūralių cukrų juose gali būti iki 10% bendros masės.

?? Burokėliai NAUDINGI:

Anemijos atveju: Šis burokėlių poveikis yra gerai žinomas. Geležies ir vitamino C, kuris palengvina šio mineralo pasisavinimą, kiekis burokėliuose yra gana nedidelis. Tačiau yra kažkoks neištirtas komponentas, skatinantis kraujo ląstelių gamybą.

Du kartus per dieną prieš valgį gerdami 50–100 ml šviežiai spaustų burokėlių sulčių, pasieksit gerų rezultatų kovojant su anemija. Brokėlių sultis rekomenduojama gerti žmonėms, kurie blogai reaguoja į gydymą vaistais, kurių sudėtyje yra geležies.

Šarminimui: didelis mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio ir magnio kiekis burokėliuose paaiškina jų šarminantį poveikį kraujui. Burokėliai labai rekomenduojami sergant podagra, esant dideliam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje ir mitybos racionui, kuriame daug riebalų ir mažai daržovių.

Hipolipidemia: burokėlių šakniagumbiuose yra skaidulų – ląstelienos, kuri palengvina žarnyno veiklą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulos taip pat sumažina žarnyne absorbuojamo cholesterolio kiekį. Todėl burokėlius rekomenduojama įtraukti į racioną tiems, kurie nori sumažinti cholesterolio kiekį.

✔ Lengvas vidurius laisvinatis poveikis dėl juose esančių skaidulų.

✔ Sužadina apetitą: burokėliai padidina skrandžio sulčių gamybą.

✔ Prieš vėžį: Dr. Schneider nurodo įvairius eksperimentus, atliktus Vengrijoje ir Vokietijoje. Vėžiniai navikai sumažėjo arba visiškai išnyko pacientams pradėjus kasdien vartoti po 250 g tarkuotų burokėlių arba 300–500 ml burokėlių sulčių. Poveikis išliko net ir užvirus sultis, kad būtų lengviau virškinamos skrandyje.

?? PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS

Šviežiai spaustos sultys: Burokėlių sultys nėra labai malonaus skonio, todėl jas galima maišyti su kitomis sultimis arba pasaldinti medumi. Vienu metu nereikėtų išgerti daugiau nei 50–100 ml, kad nesutriktų virškinimas.

„Žali“ tarkuoti: Taip paruoštus burokėlius galima pagardinti citrina ar alyvuogių aliejumi.

Virti burokėliai lengviau virškinami. Išvirus odelę nulupsite lengviau, jei dar karštus burokėlius įdėsite į šaltą vandenį.

Valgykite daugiau daržovių ir būkite SVEIKI ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Anemijos (mažakraujystės) profilaktika

Sąvoka „anemija“ pažodžiui reiškia „kraujo trūkumą“. Ši sąvoka vartojama apibūdinti raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekio kraujyje sumažėjimą. Šios ląstelės suteikia kraujui raudoną spalvą ir perneša gyvybę teikiantį deguonį į visas kūno ląsteles.

?? PRIEŽASTYS

• Nepakankama raudonųjų kraujo kūnelių gamyba: raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) gyvena apie šimtą dienų, o kaulų čiulpai nuolat gamina naujus. Kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpams reikia geležies, baltymų, folio rūgšties ir įvairių vitaminų. Dažniausiai trūksta – geležies. Jei anemiją sukelia geležies trūkumas, ji vadinama geležies stokos anemija.

• Kraujo netekimas dėl stipraus ar nedidelio kraujavimo. Kai kuriais atvejais kraujavimas gali likti nepastebimas, pavyzdžiui, skrandyje ar žarnyne.

• Kraujo kūnelių naikinimas: sukelia hemolizinę anemiją, kai dėl įvairių priežasčių ir dėl įvairių ligų sutrumpėja eritrocitų gyvenimo trukmė – padidėja jų irimas/suardymas organizme.

?? MITYBA

Mityba gyvybiškai svarbi, nes maistas aprūpina organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis kraujo ląstelėms gaminti:

• Geležis, baltymai, vitaminas B12 ir folio rūgštis yra svarbiausios iš šių maistinių medžiagų.

• Vitaminai B1, B2, B6, C, E ir varis taip pat būtini kraujo gamybai.

✔ Vartokite DAUGIAU/DAŽNIAU:

Ankštinius, sojos pupeles

Vaisius

Žalias lapines daržoves (žalumynus)

Liucerną

Burokėlius

Špinatus, avokadus

Saulėgrąžas

Pistacijas, vynuoges

Abrikosus

Citriną

Spiruliną

Melasą

Produktus, turtingus geležimi, folio rūgštimi, vitaminais B, E ir C

Vitaminą B12

✔ Vartokite MAŽIAU arba ATSISAKYKITE:

Alkoholinių gėrimų

Arbatos

Pieno

Kvietinių sėlenų

Valgykite įvairų, pilnavertį maistą ir būkite sveiki ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Maistas, padedantis apsisaugoti nuo trombozės

Kraujas turi savybę krešėti. Krešėjimo dėka sustoja kraujavimas. Bet kai kraujo krešėjimas vyksta kraujagyslės viduje, susidaro kietas krešulys (trombas), kuris blokuoja kraujo cirkuliaciją kraujagyslėmis. Šis procesas arterijose arba venose vadinamas tromboze. Trombozės pasekmės – tai širdies priepuolis ar insultas.

?? PRIEŽASTYS

Veiksniai, prisidedantys prie trombozės:

• Aterosklerozė.

• Mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų ir druskos.

• Toksinų perteklius kraujyje.

• Rūkymas ir fizinio aktyvumo trūkumas.

?? MITYBA

Kraujo krešulių susidarymo kraujagyslėse tikimybė sumažėja valgant tam tikrus maisto produktus, ypač vaisius.

✔ Vartokite DAUGIAU/DAŽNIAU:

Česnako

Citrinos

Apelsinų

Svogūnų

Vynuogių

Vaisių

Sojos

Alyvuogių aliejaus

Žuvų taukų

✔ Vartokite MAŽIAU arba ATSISAKYKITE:

Sočiųjų riebalų – tai daugiausia gyvūniniai riebalai

Produktų, turinčių cholesterolio

Druskos

Būkite sveiki ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Vitaminas C padeda pasisavinti geležį

?? Dietologijos požiūriu naudingiausia neheminė geležis, gaunama iš augalinių produktų. Tačiau ši geležies forma žarnyne pasisavinama gana sunkiai. Hemo geležis, esanti mėsoje ir žuvyje, pasisavinama daug lengviau.

? Daugybė eksperimentų parodė, kad vitaminas C, ypač gaunamas iš citrinų sulčių, gali dvigubai arba trigubai padidinti ne hemo geležies absorbciją žarnyne. Be to, jis gali kompensuoti neigiamą fitatų (sėlenų sudedamoji dalis) arba polifenolių (taninų) poveikį, dėl kurio geležis pasisavinama prastai. Beta-karotenas taip pat slopina neigiamą taninų ir fitatų poveikį geležies absorbcijai.

? Dauguma anemijos atvejų atsiranda dėl geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumo, kurių organizmui reikia raudoniesiems kraujo kūneliams gaminti. Citrinos valgymas kartu su geležies turinčiu augaliniu maistu, tokiu kaip ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, sojos pupelės ir sojos produktai), žalios lapinės daržovės (špinatai, porai) ar grūdai (kviečiai, ryžiai), žymiai padidina šio svarbaus mineralo pasisavinimą.

? Šiandien dietologai rekomenduoja kiekvieno valgio metu suvartoti 25 mg vitamino C, kuris padės įsisavinti geležį. Toks vitamino C kiekis yra pusėje citrinos.

? Mėsa nėra būtina kraujo kūnelių susidarymui. Kraujas, susidaręs iš augalinės kilmės produktų, yra geresnės kokybės nei iš gyvūninės kilmės produktų.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Vegetarizmo privalumai – 4 dalis

TURI APSAUGINIŲ SAVYBIŲ

„Tegul maistas būna mano vaistas, o vaistas – maistas“, – pasakė Hipokratas ir buvo teisus. Dar vienas neįkainojamas augalinės mitybos pranašumas.

Ne paslaptis, kad viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų yra vėžys. Gera žinia ta, kad augalinė mityba labai sumažina šios ligos riziką ir padeda gydantis.

?? Tyrinėdami augalų savybes, mokslininkai atrado ypatingų medžiagų, kurias pavadino fitochemikalais. Tai dešimtys tūkstančių įvairiausių junginių. Daug jų yra vaisiuose, daržovėse, grūduose, ankštiniuose augaluose ir riešutuose. Ypač daug jų susikaupia vaisių, daržovių ir kt. augalų žievelėse.

▫ Gerai ištirta flavonoidų grupė, kurioje yra daugiau nei du tūkstančiai junginių. Jie suteikia augalams spalvą. Morkų, pomidorų, citrusinių žievelių, svogūnų, tamsių uogų, raudonųjų kopūstų ir baklažanų flavonoidai žymiai sumažina daugelio vėžio rūšių, degeneracinių ligų riziką, taip pat stiprina organizmo imuninę apsaugą. Pomidoruose esantis likopenas sumažina kasos ir prostatos vėžio riziką. Kitų junginių – indolų – dideliais kiekiais randama kryžmažiedėse daržovėse, tokiose kaip kopūstai, brokoliai ir žiediniai kopūstai. Jie sumažina gaubtinės žarnos vėžio riziką ir taip pat užkerta kelią krūties vėžiui. Sojos pupelėse ir sojos pagrindu pagamintuose produktuose, tokiuose kaip tofu sūris ir sojos pienas, gausu apsauginių fitochemikalų, mažinančių krūties, storosios žarnos, plaučių ir skrandžio vėžio riziką.

▫ Taip pat įrodyta, kad fitojunginiai padeda organizmui sunaikinti priešvėžinės būklės ląsteles. Tai būklė, kai organizme jau yra pakitusių ląstelių, tačiau jos dar nevirto naviku. Jos formuoja kažką panašaus į mikroauglius, kurie žmogaus nevargina. Gali užtrukti nuo 1 iki 40 metų, kol susiformuoja navikas, ir būtent per tą laiką susvetimėjusios ląstelės labai jautriai reaguoja į fitocheminių medžiagų veikimą. Tokiuose produktuose, kaip česnakai, svogūnai, citrusiniai vaisiai, uogos, kopūstai ir kt., yra specialių medžiagų, skatinančių vėžinių ląstelių žūtį ir stabdančių jų vystymąsi. Jie suteikia didelę pagalbą organizmui kovojant su priešvėžinėmis būklėmis.

✔ Norint apsisaugoti nuo piktybinių ligų, per dieną reikia suvartoti ne mažiau kaip 500 gramų šviežių daržovių ir vaisių.

?? Vienoje iš Amerikos dietologų asociacijos ataskaitų buvo pateikti 29 priešvėžinėmis savybėmis pasižymintys maisto produktai, įdomu, kad visi jie yra augalinės kilmės. Štai kai kurie iš jų: česnakai, svogūnai, sojos pupelės, morkos, petražolės, salierai, citrusiniai vaisiai, linų sėmenys, pomidorai, paprikos, nešlifuoti kviečiai, avižų kruopos, slyvos. Daugiau nei 200 mokslinių eksperimentų, atliktų per pastaruosius 25 metus, patvirtina, kad žmonės, suvalgantys daug augalinio maisto, turi perpus mažesnę riziką susirgti vėžiu, palyginus su tais, kurie jo vartoja mažai. Viešpats nori, kad mūsų stalą kaip vaivorykštė puoštų įvairūs augaliniai produktai, tada gausime viską, ko reikia apsisaugant nuo ligų. Mūsų Kūrėjas įdėjo daug apsauginių medžiagų į augalus ir pats pažada mus apsaugoti, jei vadovausimės Jo tiesa. „Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, – po Jo sparnais rasi prieglaudą. Jo ištikimybė – dengiantis skydas.“ (Psalmė 91, 4)

Brangieji, naudokimės Dievo dovanomis – valgykime augalinį maistą ir būkime sveikesni ?.

„Tu želdai žolę galvijams, ir augalus žmonių reikalams, kad jie augintųsi maisto iš žemės.“ (Psalmė 104, 14)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Maistas širdžiai: bananai – turtingi kaliu

Bananai yra populiariausi vaisiai pasaulyje po obuolių. Tai paaiškinama jo vartojimo paprastumu: bananą galima valgyti bet kur, be peilio ir servetėlės. Jis netgi supakuotas į natūralią, higienišką „pakuotę“ – žievelę, kuri apsaugo nuo užteršimo. Tačiau visų pirma bananas tai vienas maistingiausių ir labiausiai gydančių vaisių.

SAVYBĖS IR INDIKACIJOS:

▫ Bananuose daugiausia angliavandenių (iki 21%). Neprinokę bananai daugiausia susideda iš krakmolo. Kai jie sunoksta, krakmolas virsta cukrais: sacharoze, gliukoze ir fruktoze. Prinokusiuose bananuose lieka apie 1% krakmolo, o tai nekelia problemų, jei bananai gerai sukramtomi. Neprinokusiuose žaliuose bananuose yra daug krakmolo, kuris sunkiai virškinamas ir gali sukelti vidurių pūtimą (dujų kaupimąsi žarnyne) ir dispepsiją (virškinimo sutrikimus).

▫ Bananuose yra vitamino B6. Maždaug trys vidutinio dydžio bananai turi suaugusiam vyrui rekomenduojamą šio vitamino paros normą. Bananuose taip pat yra nemažai vitaminų C, B1, B2, E ir folio rūgšties.

▫ Bananuose gausu mineralų, tarp kurių išsiskiria kalis, magnis ir geležis. Dėl didelio kalio kiekio bananai yra vienas geriausių mineralų šaltinių; tik avokaduose ir datulėse kalio yra daugiau nei bananuose.

▫ Turi tirpių ir netirpių skaidulų, kurios suteikia bananams hipolipideminį (riebalų ir cholesterolio kiekį mažinantį) poveikį bei gebėjimą atpalaiduoti ir nuraminti žarnyną.

Bananai ypač NAUDINGI:

VAINIKINIŲ ARTERIJŲ ligos: bananas savo sudėtimi idealus vaisius sergantiems vainikinių arterijų ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, aritmija, širdies nepakankamumu) ar kraujotakos sistemos sutrikimais (aukštas kraujospūdis, aterosklerozė).

– Daug kalio (100 g bananų – 396 mg kalio) ir be natrio (100 g – 1 mg). Mityba, kurioje gausu kalio ir mažai natrio, apsaugo nuo aukšto kraujospūdžio, aritmijos, insulto ir net kai kurių vėžio rūšių.

– B grupės vitaminai, reikalingi energijos gamybai širdies raumenyje, taip pat magnis, kuris neleidžia progresuoti aterosklerozei ir apsaugo nuo širdies priepuolio.

– Gausu augalinės kilmės maistinių skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį.

– Nedideli kiekiai serotonino, padedančio išplėsti kraujagysles.

ŽARNYNO sutrikimai: bananai vieni arba kartu su obuoliais veiksmingai stabdo viduriavimą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Bananai yra veiksmingi tiems, kurie serga celiakija (žarnyno sutrikimu, kurį lydi viduriavimas ir maistinių medžiagų trūkumas dėl alergijos glitimui). Bananai, kartu su kukurūzais arba ryžiais – idealus maistas kenčiantiems nuo šios ligos.

✔ Šlapimo rūgšties ARTRITAS ir PODAGRA: bananai šarmina kraują, o tai padeda neutralizuoti ir pašalinti šlapimo rūgšties perteklių, kuris sukelia artritą ir podagrą.

✔ Mažai NATRIO turinti dieta: Bananas yra idealus vaisius visais atvejais, kai reikalinga mažai natrio turinti dieta, nes bananai suteikia kalorijų, vitaminų ir kitų mineralų. Juos rekomenduojama valgyti sergant kepenų ciroze, ascitu (skysčių kaupimasis pilvo ertmėje), edema (skysčių susilaikymas audiniuose), kurią sukelia širdies ar inkstų nefritas, nefroze ir inkstų nepakankamumu.

✔ Cukrinis DIABETAS: bananai nėra kontraindikuotini diabetikams, nors angliavandenių (cukrų pavidalu) suvartojimas turėtų būti kontroliuojamas. Kitaip nei rafinuotas (baltasis) cukrus, bananuose esantis cukrus pasisavinamas lėčiau ir nesukelia staigaus gliukozės (cukraus) kiekio kraujyje padidėjimo.

?? PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS:

ŠVIEŽI: tai idealus būdas vartoti bananus. Turime nepamiršti, kad visi bananai, vartojami šalyse, kuriose jie neauga, yra skinami neprinokę ir dirbtinai subrandinami sandėlyje. Dėl šio proceso tokiuose bananuose yra mažiau cukrų ir vitaminų nei ant medžių prinokusiuose bananuose.

TERMIŠKAI apdoroti: netenka daugumos vitaminų, nors angliavandeniai, mineralai ir kitos maistinės medžiagos išlieka.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM