5 patarimai, kaip padėti vaikui pamėgti daržoves

Daržovės yra būtinas produktas mūsų organizmo sveikatai. Deja, vaikai dažnai atsisako daržovių patiekalų. Kad vaikai pamėgtų daržoves, reikia ugdymo, švelnaus atkaklumo, smagių šeimos pietų ir kūrybiškumo.

Vaikai dažnai nemėgsta daržovių, o kartais ir vaisių. Visiškai normalu nemėgti vienų maisto produktų ir mėgti kitus, tačiau negalima taikstytis su užsispyrimu nevalgyti sveiką maistą. Švelniai, bet atkakliai skatindami vaiką valgyti daržoves, galite daug ką pakeisti, nes apetitą galima ugdyti.

Štai keli būdai, kaip išmokyti vaiką valgyti sveiką maistą:

1. Įtraukite vaiką. Leiskite jam padėti jums išsirinkti daržoves ir paruošti jas.

2. Padarykite maistą patrauklų ir linksmą. Iš pačių spalvingiausių ir apetitą keliančių daržovių išdėliokite paveikslėlį. Supjaustykite daržoves neįprastomis ir juokingomis formomis.

3. Leiskite vaikui tyrinėti maistą. Tegul jis jį tyrinėja visais penkiais pojūčiais – rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu.

4. Rodykite pavyzdį ir mokykite. Valgykite daržoves vaiko akivaizdoje ir valgykite jas su pasimėgavimu, apibūdindami, kas jums jose patinka. Kalbėkite apie daržovių naudą ir pasakokite, kodėl jas reikia valgyti.

5. Eksperimentuokite. Patiekite daržoves su padažu, į kurį galima pamirkyti gabalėlius, arba pagaminkite daržovių patiekalui padažą, pavyzdžiui, žemės riešutų pastą. Padažą galite pagaminti ir iš daržovių. Jei vaikas nemėgsta virtų ar troškintų daržovių, jam gali labiau patikti žalios arba keptos.

Nepasiduokite! Jei vaikas atsisakė kažkokio patiekalo, pasiūlykite jį po kelių dienų ar savaičių. Galbūt teks bandyti dar dešimt kartų, kol vaikas priims tai, ką jam pasiūlėte. Raktas į sėkmę – švelnus atkaklumas.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Sveikas ir stiprus“

Keltų druska: mitai ir tikrovė

Keltų druska pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio kaip itin vertinga ir naudinga sveikatai. Jos populiarumą lemia ne tik gurmaniškas skonis, bet ir turtinga mineralinė sudėtis. Tačiau ar ši druska iš tikrųjų gali turėti reikšmingos įtakos sveikatai? Panagrinėkime tai išsamiau.

Keltų druskos ypatybės

  • Turtinga mineralinė sudėtis. Keltų druska yra laikoma viena geriausių dėl savo turtingos mineralinės sudėties, apimančios magnį, kalį, kalcį ir kitus mikroelementus. Ji yra mažiau apdorota nei įprasta stalo druska, todėl išlaiko daugiau natūralių mineralų.
  • Vartojimo metodai. Vienas iš būdų, kaip ji vartojama, yra 3–4 kristalėlių ištirpinimas ant liežuvio, po to užgeriant stikline vandens. Tai gali būti naudinga tiems, kurie intensyviai prakaituoja, nes prakaito metu netenkama mineralų.
  • Nauda gurmanams. Dėl savo skonio ir tekstūros ši druska ypač vertinama maisto ruošime. Ji gali pagerinti patiekalų skonį ir suteikti gurmaniško dvelksmo.

Keltų druska ir kitos druskos rūšys: palyginimas

  • Himalajų druska. Himalajų druska garsėja savo rožine spalva, kurią suteikia geležies oksidas. Ji taip pat mažiau apdorota nei stalo druska ir turi nedidelį kiekį papildomų mineralų, tačiau jų poveikis sveikatai yra minimalus.
  • Jūros druska. Ši druska yra gaunama iš išgarinto jūros vandens ir gali turėti natūralių mineralų. Tačiau jos sudėtis labai priklauso nuo vandens šaltinio ir gali turėti priemaišų, jei vanduo buvo užterštas.
  • Akmens druska. Akmens druska, kaip ir Himalajų, yra natūrali ir mažiau apdorota. Ji gali būti pigesnė alternatyva keltų druskai, tačiau mineralų sudėtis gali būti paprastesnė.
  • Stalo druska. Smulkinta ir rafinuota, stalo druska dažnai turi pridėtų priedų, tokių kaip lipnumą reguliuojantys agentai, ir yra praturtinta jodu. Nors ji atlieka pagrindinę natrio tiekimo funkciją, jos mineralinė vertė yra ribota.

Mokslinis požiūris

  1. Elektrolitų pusiausvyra. Elektrolitai, tokie kaip natris ir magnis, yra būtini kūno hidratacijai ir tinkamam nervų sistemos darbui. Keltų druska gali būti šių mineralų šaltinis, tačiau jų kiekis yra palyginti mažas, lyginant su visaverte mityba.
  2. Druskos poveikis hidratacijai. Teiginys, kad druskos kristalai pagerina vandens įsisavinimą, turi nedaug mokslinio pagrindo. Nors kai kurios teorijos teigia, kad druskos mineralai gali paskatinti elektrolitų pusiausvyrą, moksliniai tyrimai rodo, jog organizmas efektyviai reguliuoja skysčių įsisavinimą ir elektrolitų balansą be papildomo druskos kiekio. Pavyzdžiui, 2021 m. atliktas tyrimas apie elektrolitų poveikį hidratacijai parodė, kad druskos kristalų vartojimas tiesiogiai neturi reikšmingos įtakos vandens pasisavinimui, išskyrus atvejus, kai organizmas jau patiria dehidrataciją dėl prakaitavimo ar ligos. Todėl geriausia laikytis sveikos, mineralais turtingos mitybos. Kūnas paprastai reguliuoja elektrolitų ir skysčių pusiausvyrą be papildomo druskos kiekio. Tačiau intensyviai prakaituojant gali būti naudinga atstatyti mineralų kiekį.
  3. Galimos rizikos. Per didelis druskos vartojimas gali turėti priešingą efektą – natrio perteklius padidina kraujo osmolalumą (tai reiškia, kad kraujyje padidėja ištirpusių dalelių, tokių kaip druska, koncentracija), todėl organizmas siekia sumažinti šią koncentraciją, išskirdamas daugiau vandens per šlapimą. Dėl to gali sumažėti bendras skysčių kiekis organizme, sukeldamas dehidrataciją. Be to, žmonėms, sergantiems inkstų ar širdies ligomis, reikėtų būti atsargiems, nes perteklinis natrio kiekis gali padidinti komplikacijų riziką.

Druskos ir savijautos sąsajos

Kai kurie žmonės teigia, kad pradėjo jaustis geriau, kai į savo kasdienybę įtraukė vandens su trupučiu druskos, pavyzdžiui, keltų. Mokslininkai aiškina, kad šis poveikis gali būti susijęs su elektrolitų pusiausvyros atstatymu, ypač tiems, kurie kenčia nuo žemo kraujospūdžio ar padidėjusio prakaitavimo. Natris, esantis druskoje, padeda sulaikyti vandenį organizme ir gerina kraujotaką. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad druskos poveikis sveikatai priklauso nuo individualių veiksnių, tokių kaip bendras mitybos balansas ir sveikatos būklė.

Rekomendacijos

  • Druską vartokite saikingai, kaip skonio priedą, o ne pagrindinį mineralų šaltinį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (maždaug vieną arbatinį šaukštelį), siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) taip pat atkreipia dėmesį, kad dauguma žmonių druskos gauna iš perdirbtų maisto produktų, todėl svarbu atidžiai rinktis maistą.
  • Norėdami palaikyti elektrolitų pusiausvyrą, rinkitės visaverčius maisto produktus, pavyzdžiui, vaisius, daržoves, riešutus ir sėklas.
  • Jei norite pagerinti hidrataciją, gerkite pakankamai vandens ir įtraukite daugiau vandens turinčių maisto produktų, pvz., agurkų, arbūzų.

Šaltiniai

  1. „Sea Salt vs. Table Salt: What’s the Difference?” – American Heart Association.
  2. „Electrolytes and Their Role in Hydration” – Harvard Health Publishing.
  3. „Health Benefits and Risks of Salt Consumption” – World Health Organization.
  4. „Mineral Composition of Himalayan Salt” – Journal of Food Composition and Analysis.
  5. „The Science of Hydration: How Salt Affects the Body” – National Institutes of Health.

Kaip sustiprinti organizmą

Organizmo jautrumas infekcijoms priklauso nuo imuninės sistemos būklės, kurią gali susilpninti šie veiksniai:

  1. Peršalimas ir miego stoka – mažina organizmo atsparumą.
  2. Fizinio aktyvumo trūkumas – silpnina kraujotaką ir organizmo tonusą.
  3. Dažnas užteršto oro įkvėpimas – dirgina kvėpavimo takus ir silpnina jų apsaugą.
  4. Nesveikas mitybos racionas – per daug riebalų ir cukraus, per mažai daržovių ir vaisių blogina imuninės sistemos darbą.
  5. Žarnyno mikroflora – disbalansas silpnina imunitetą.
  6. Lėtinis stresas – hormonų pusiausvyros sutrikimai mažina apsaugines jėgas.
  7. Higiena ir skysčiai – netinkama higiena bei nepakankamas vandens vartojimas apsunkina organizmo detoksikaciją.

Svarbu žinoti, kaip kasdieniai įpročiai veikia sveikatą ir padeda išlaikyti organizmo atsparumą.

!!! Organizmo imuninės sistemos darbas tampa efektyvus tik laikantis sveikos gyvensenos, kuri remiasi aštuoniais pagrindiniais sveikatos principais:

  1. Mityba – subalansuota, turtinga augaliniais produktais.
  2. Saulės šviesa – būtina vitamino D sintezei ir nuotaikai gerinti.
  3. Judėjimas – reguliari fizinė veikla.
  4. Oras – švaraus oro svarba.
  5. Poilsis – kokybiškas miegas ir atsipalaidavimas.
  6. Vanduo – pakankamas vandens gėrimas ir grūdinimasis.
  7. Saikingumas – susilaikymas nuo visko, kas kenkia ir saikingumas visame, kas naudinga.
  8. Pasitikėjimas Dievu ir streso valdymas – dvasinė ramybė ir psichologinė sveikata.

Šie principai užtikrina harmoniją ir stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Rūpinkimės savo sveikata.

Pasikeitusio gyvenimo stebuklas

Istorija apie atsitiktinį susitikimą su nuostabiu žmogumi.

Šis susitikimas įvyko parke, kuriame kelis kartus per savaitę bėgioju. Ankstyvą rytą parke vieni daro atsispaudimus, kiti bėgioja, o kažkas tiesiog daro mankštą. Prie manęs prisijungė 62 metų vyras, kuris buvo aistringas bėgikas ir mėgstantis bendrauti. Įsikalbėjome ir jis prisistatė esąs Valerijus. Mano nuomone, Valerijus buvo laimingas, sportiškas, stiprus, pačiame jėgų žydėjime esantis vyras. Tačiau taip buvo ne visada. Jis papasakojo man apie savo praeitį ir, jam leidus, dalinuosi šia istorija su jumis.

Valerijus augo kaip aktyvus vaikas ir jaunystėje buvo lieknas. Artėjant 30 – mečiui, jis įsidarbino maitinimo srityje ir galėjo nemokamai maitintis. Linksmoje bendraminčių kompanijoje jis dažnai išgerdavo. Todėl jo svoris greitai pasiekė 110 kg, dėl ko negalėjo pasilenkti, buvo sunku judėti, sunku kvėpuoti. Tapo dirglus, prastai miegojo, atsirado dusulys.

Būdamas 42 metų Valerijus susimąstė apie mitybą ir atsisakė riebaus maisto, pradėjo valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Tai davė gerų rezultatų – per šešis mėnesius jis numetė 30 kg! Atsirado noras daugiau judėti, sportuoti. Dėl reguliaraus fizinio aktyvumo numetė dar 10 kg.

Valerijus pasakojo:

„Jau 7 metus sportuoju. Nuo 56 metų bėgioju su komanda. Iš pradžių tai buvo ekstremalus bėgimas su netikėtomis kliūtimis. Paskui tapau šios srities instruktoriumi ir teisėju. Įgijau aukštąjį sportinį išsilavinimą ir tuo pačiu pradėjau bėgioti ilgas distancijas. Dabar dalyvauju 21 km pusmaratonio bėgimuose, užsiimu jėgos trikove. „Pasakiškos“ formulės dėka (20 % fizinio pasirengimo, 80 % mitybos ir 100 % motyvacijos) mano gyvenimas pasikeitė iš esmės.

Didžiulis ačiū žmonėms, kuriuos sutikau savo gyvenimo kelyje. Kaip sakoma, kai mokinys pasiruošęs, atsiranda mokytojas. Kai visiškai išsigandau savo svorio, sutikau žmogų, kurio dėka pradėjau tvarkyti savo mitybą ir viską keisti. Paskui, kai pradėjau judėti, sutikau kitą žmogų – sporto meistrą. Jo dėka išmokau nebijoti žodžio „jėgos trikovė“ ir tapau čempionu savo amžiaus kategorijoje.

Norėčiau dar paminėti dvi nuostabias sportininkes, kurios tikėjo manimi. Jų atkaklumo ir užsispyrimo dėka nubėgau 21 kilometrą! Aš bijojau, ir jei kas nors man tada būtų pasakęs: „Na, seni, ar tu čia atėjai mirti?“, niekada nebūčiau bėgęs. Tačiau jos man pasakė: „Tu gali tai padaryti!“ Jų dėka po 2 mėnesių pasiruošimo nubėgau pusmaratonį -28°C temperatūroje, avėdamas paprastus kiniškus batus. Nežinojau, kad reikia gerų sportbačių.

Remdamasis savo patirtimi, noriu pasidalinti keliais patarimais. Kad gyvenime įvyktų pokyčių, žmogus turi:

– Pripažinti savo problemą, išmokti ją pamatyti ir suvokti.

– Suvokti, kad vienam įveikti ją bus sunku.

– Būtina prašyti kieno nors pagalbos.

Džiaugiuosi, kad kai man buvo blogai, sutikau nuostabių žmonių. Didelis ačiū jiems už pagalbą ir palaikymą!

Valerijus taip pat patarė: „Rinkitės sveiką gyvenimo būdą, ir tai prailgins jūsų gyvenimą dešimtmečiais. Tai padarys jūsų gyvenimą visavertį.“

Šaltinis: 8doktorov.ru

Ilgaamžio kardiochirurgo mitybo racionas

Praėjusią savaitę dalinausi apie ilgaamžį kardiochirurgą Dr. Ellsworth’ą Wareham’ą (1914.10.03 – 2018.12.15).

Šį kartą apie jo mitybos įpročius.

Ellsworth’as užaugo fermerio šeimoje. Nors šeimoje guvūniniai produktai, tokie kaip pienas ir mėsa, buvo įpasti, tačiau jis nuo mažens neturėjo polinkio tokiems produktams, mieliau rinkdavosi augalinius. Dirbdamas kardiochirurgu, darydamas atviras širdies operacijas, Ellsworth’as pastebėjo, kad žmonių, valgančių mėsą, kraujagyslės dažnai yra nepalyginamai blogesnės būklės nei žmonių, pirmenybę teikiančių augaliniam maistui.

Būdamas maždaug 50–ties metų Wareham’as visiškai atsisakė gyvūninių produktų. Jis valgydavo tik du kartus per dieną (10 val. + 16 val.).

PUSRYČIAMS: viso grūdo dribsniai su sojų pienu, vaisiai, saujelė riešutų, viso grūdo duonos skrebučiai su riešutų sviestu.

PIETUMS: pupelės (ar kiti ankštiniai), įvairios šviežios ir virtos daržovės, saujelė riešutų.

Jis sakė, kad tokia mityba panaši į tai, ką Dievas nurodė pirmiesiems žmonėms Edeno sode.

– Be to Ellsworth’as vengė rafinuoto cukraus (saldumo gaudavo iš šviežių ir džiovintų vaisių) ir retai valgydavo restoranuose.

– Gėrimui rinkdavosi daugiausia vandenį, per dieną išgerdavo apie 6 stiklines. Daugiau stengdavosi išgerti ryte, nes darbo dienos bėgyje tai lengviau pasimiršta. Jo nuomone, gausus vandens gėrimas padėjo jam išlaikyti normalų svorį.

– Gydytojas stengdavosi nuolat išlikti aktyvus. Darbuodavosi savo kieme, rūpindavosi veja, apželdinimo priežiūra.

Dr. Ellsworth’as Wareham’as sakė:

„Gydydami širdies ligas, medikai atlieką nuostabų darbą, bet manau, kad turime atlikti daug svarbesnį darbą, padėdami žmonėms išvengti ligų. Nėra jokios paslapties, iš kur atsiranda širdies ligos – dėl neveiklumo ir maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų bei cholesterolio.

Pastebėjau, kad kai pacientams kalbėdavau apie makštos, atsipalaidavimo, pozityvaus požiūrio į gyvenimą svarbą, jie tai priimdavo. Tačiau, kai kalbėdavau apie tai, ką jie valgo, žmonės labai jautriai į tai reaguodavo. Nusprendžiau, kad aiškinsiu, kodėl augalinė mityba jiems tinkamesnė, jei žmogus norės apie tai klausytis. Galiu pagrįsti tai moksliškai. Visi mūsų skoniai, išskyrus skonį motinos pienui, yra įgyjami. Jei nuspręsite pasirūpinti savo sveikata ir keisti mitybos įpročius, jūsų skoniai pasikeis mažgaus per 3 mėnesius. Jūs išmoksite mėgautis kitokiu maistu.“

Gydytojas Wareham’as pastebėjo, kad žmonės, kurių cholesterolis neviršija 3,6 mmol/l, labai retai turi problemų su širdies ir kraujagyslių ligomis. Asmeniškai jo cholesterolis buvo 3 mmol/l. Lengviausias būdas sumažinti cholesterolį – stebėti ką valgote. Laikykitės mažai riebalų turinčios, nerafinuotos augalinės mitybos ir sportuokite/judėkite, tuomet jūsų širdies ir kraujagyslių ligų rizika bus labai maža. Ir dar – rinkitės pastebėti savo gyvenime gerus dalykus, o į tuos, kurių negalite pakeisti, nekreipkite dėmesio.

Mielieji, sveikata labai stipriai priklauso nuo mūsų pasirinkimų, nuo to kaip gyvename. Rinkimės tai, kas padės gyventi sveikai ir kokybiškai. Linkiu jums išminties ir sveikatos.

Šaltiniai: 1, 2, 3.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM