Maistas žmogui

Žmogus gali valgyti praktiškai bet kokį maistą – pradedant motinos pienu ir baigiant mineraliniais kristalais Maistas zmogui(druska), tame tarpe vaisius, žiedus, sėklas, stiebus, lapus, šaknis, vandens augmeniją, grybus, kiaušinius, žuvų, paukščių, įvairių gyvūnų mėsą.
Visa tai, atitinkamai apdorojus, įvairių produktų pavidalu patenka ant prekystalio.
Mes galime visą šią gausybę produktų valgyti, bet ar tai reiškia, kad visi jie vienodai tinka žmogaus mitybai? Ar yra ideali, labiausiai žmogui tinkama dieta, maistas, kuris ne tik maitina mūsų organizmą, bet ir stiprina sveikatą, saugo nuo ligų?

Atsitiktinumas ar išmintingas planavimas

Baigė savo darbą inžinierius. Jo sukurtas variklis, naujas blizgantis, paruoštas, kad pirmą kartą būtų užvestas.
„Štai degalai, skirti šiam varikliui, – sako inžinierius savo asistentams. – Jokiais kitais degalais neįmanoma pasiekti optimalaus rezultato. Neužmirškit šios alyvos. Šiam varikliui ji taip pat tinkamiausia!“
Tik tas, kuris suprojektavo ir sukūrė variklį, gali sąmoningai, ne spėliodamas, jam skirti konkretų degalų tipą ir mechanizmams reikalingą alyvą.

Būtini produktai

Argi ne taip pat ir su žmonėmis vyksta? Jeigu žmogaus egzistavimas šioje planetoje tik atsitiktinumas, eilinis evoliucijos etapas, tuomet jam nėra idealaus maisto. Tada žmogus tiesiog adaptuojasi prie labiausiai jam prieinamo maisto ir šis maistas, koks jis bebūtų, užtikrina jam gerą sveikatą ir klestėjimą.
Tačiau, jeigu žmogus buvo Dievo sukurtas konkrečiam tikslui ir pagal ypatingą planą, turėtų būti numatyti produktai, kurie palaikytų optimalią fiziologinę formą. Daug tikinčių žmonių atsakymą į šiuos klausimus randa Biblijoje, Pradžios knygoje. Ten rašoma, kad ideali žmogui skirta dieta susideda iš augalų, turinčių sėklas (grūdiniai, ankštiniai, medžių vaisiai), ir vėliau pridėti žali augalai (daržovės).
Žinoma, žmogus prisitaiko prie kitokio, jam neskirto maisto, tačiau tai nereiškia, kad jis gali atsisakyti nuo būtinų, nepakeičiamų produktų.
Žmogui duotas sugebėjimas adaptuotis prie labai įvairaus maisto produktų. Tačiau mokslas apie mitybą nustatė, kad yra tam tikri produktai, tokie kaip švieži vaisiai ir daržovės, kurių negalima išimti iš žmogaus raciono. Be jų nei viena dieta negali užtikrinti geros sveikatos. Ne taip svarbu kaip gerai mes adaptavomės prie gyvulinės kilmės produktų. Kad ir kaip gerai mes įsisaviname mėsą, mums reikalingos daržovės – sveikiausias ir tinkamiausias žmogui maistas. Pavyzdžiui Aliaskoje gyvenantys eskimai prisitaikė prie žuvimi turtingos dietos, tačiau kenčia nuo chroniškų susirgimų, susijusių su vaisių ir daržovių trūkumu jų mityboje.

Augaliniai produktai – sveikatos ir gydančių savybių šaltinis

Paskutiniu metu labai greitai daugėja mokslinių tyrimų apie augalinės kilmės produktų savybes. Vis didėja cheminės analizės metodų tikslumas, todėl jau įrodyta, kad vaisiai, grūdai, anštiniai ir daržovės be visuose produktuose esančių maisto medžiagų turi du tipus junginių, kurių gyvulinės kilmės produktuose nėra:
• antioksidantai (tam tikri vitaminai ir mineralai);
• fitocheminiai junginiai, turintys gydančių savybių.
Daugelis mokslininkų bando išsiaiškinti kokia yra šių vertingų medžiagų, kurių yra tik augaluose, kilmė ir paskirtis. Kodėl jos tokios svarbios žmogaus sveikatai? Kodėl žmogaus organizmas, po tūkstantmečius trukusio prisitaikymo prie mėsiškos mitybos, kaip tie patys eskimai, vis dar jaučia tokį aštrų šių medžiagų poreikį? Kodėl, norėdamas būti sveikas, žmogus privalo laikytis idealios mitybos?

Du variantai…

Kai kas mano, kad augalų ir augalinės kilmės produktų gydomasias savybes žmonės atrado atsitiktinai. Pagal šią teoriją dar gerokai prieš atsirandant žmogui, augalai išvystė sugebėjimą sintetinti medžiagas, kurių vėliau žmogui prireiks.
Mes turim pagrindo ne mažiau racionaliai prielaidai: Dievas sukūrė vyrą ir moterį, ir pasirūpino, kad jie turėtų idealų „kurą“ – augalinius produktus.
Žinoma, nuo tada daug kas pasikeitė. Turint omenyje šiandieninę gamtos ir žmonijos būklę, gyvulinės kilmės produktų vartojimą tam tikrais atvejais galima laikyti pateisinamu, bet ne būtinu. Žmogaus mitybos pamatas ir jo sveikatos šaltinis vis dar lieka vaisiai, grūdiniai, sėklos ir daržovės. Išimtis yra tik pradinė gyvenimo fazė (kūdikio maitinimas krūtimi).

…o išvada ta pati

Nepriklausomai nuo jūsų požiūrio į žmogaus kilmę, daugybė mokslinių tyrimų vienareikšmiškai liudija, kad paprastai paruošti augalinės kilmės produktai yra geriausias „kuras“ mūsų „varikliui“. Jie yra mums energijos šaltinis, turi medžiagų, lėtinančių organizmo susidėvėjimą ir senėjimą ir padeda išvengti „gedimų“.
Neužmirškit šiam „varikliui“ parūpinti geriausią „kurą“!

Maistas ir sveikata

Mūsų sveikata priklauso nuo mažų kasdieninių apsisprendimų sumos arba, kitais žodžiais sakant, nuo mūsų gyvenimo būdo.
Žinoma, didžiausią įtaką mūsų sveikatai turi apsisprendimai, kokį maistą valgysim. Milžiniška įvairovė verčia mus nuolatos apsispręsti, kokius produktus vartosim ir kaip juos paruošim.

Informacija + teisingas pasirinkimas = Sveikata

Kuo pilnesnė mūsų turima informacija apie mums prieinamus produktus, tuo lengviau padaryti naudingiausią savo sveikatai pasirinkimą.

Kenksmingi produktai, naudingi produktai

Be maisto žmonės negali gyventi. Nors visi produktai aprūpina mus energija ir maisto medžiagomis, kai kurie iš jų gali būti ligų ir organizmo funkcijų sutrikimo priežastimi; tuo tarpu kiti duoda sveikatą ir išgijimą. Todėl gali būti potencialiai žalingi produktai ir, žinoma, potencialiai naudingi.

 

Šaltinis: Pagal Dr.Jorge D.Pamplona Roger knygą „Gydantis maistas“

Knyga „Gydantis maistas”

Pristatome Dr.Jorge D.Pamplona Roger knygą „Gydantis maistas“.

Šios knygos tikslas – padėti skaitytojui suprasti, kad ne visi maisto produktai turi vienodą vertę. Kad galėtumėm pasirinkti tuos produktus, kurie stiprina mūsų sveikatą ir gali padėti gydant įvairias ligas, gyvybiškai svarbu giliai ištirti produktų savybes. Skaitytojas knygoje ras išsamią informaciją apie daugelį maisto produktų.

 

Dr.Jorge D.Pamplona Roger:

  • Medicinos ir chirurgijos mokslų daktaras (Granados universitetas, Ispanija)
  • Akredituotas chirurgas (bendroji chirurgija ir virškinimo sistemos chirurgija)
  • Sanitarinio švietimo srities specialistas (UNED Universitetas, Ispanija)
  • Visuomenės sveikatos mokslų magistras (Loma Lindos Universitetas, Kalifornija, Jav)

 

Ši knygą išleista anglų kalba. Daugiau informacijos apie šį leidinį rasite  ČIA.

Knyga išversta į rusų kalbą: Джордж Памплона-Роджер «Здоровая пища», Издательство „Источник Жизни” 2012 г.

 

Trumpas knygos pristatymas anglų kalba:

https://www.youtube.com/watch?v=m4g1LISU5MM

Kerobas – saldžiavaisis pupmedis

Kadangi kerobas yra 100% natūralus produktas su padidintu cukraus (gliukozės, sacharozės) karobaskiekiu, tai jis naudojamas kaip cukraus pakaitalas. Savo skoniu kerobas primena kakavą ir šokoladą, bet jame nėra kofeino ir teobromino, kurie sukelia alergijos ir priklausomybės simptomus. Šios dvi medžiagos yra stimuliuojančios, todėl gali sukelti pašalinį veikimą: irzlumą, nerimą, pykinimą, paspartinti širdies plakimą. Todėl kerobo gėrimas ir saldumynai iš kerobo gali būti geriausiu šokolado ir kakavos pakaitalu. Kerobe nėra oksalo rūgšties, kuri stabdo kalcio ir cinko įsisavinimą. Kalcis ir cinkas reikalingi, kad būtų sveika ir graži oda. Tai paaiškina ir šis faktas, kodėl moterys, kurios vartoja kerobą, turi gražią odą, pvz. graikės ir ispanės. Viduržemio jūros šalyse kerobas turi įtakos gražiai figūrai. Kadangi tai mažo kaloringumo produktas ( 0,5 g riebalų) ir natūraliai saldus, jis mažina poreikį kaloringiems saldumynams. Jame ne tik visai nėra cholesterolio, bet jis taip pat padeda organizmui sumažinti cholesterolio įsisavinimą.

Kerobas reguliuoja žarnyno motoriką, kadangi jame yra daug netirpios ląstelienos. Dar kerobas labai vertingas dėl didelio kompleksinių angliavandenių lygio. Jame yra vitaminų A, B1, B2, B3 ir mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, kalio, magnio, geležies, mangano, bario, vario, nikelio. Mokslininkai nustatė, kad kerobas turi antioksidantinių savybių. Jie siūlo kerobą vartoti kasdien bent po 20 g.

(Kerobo milteliais Estijoje prekiauja – http://www.bonsoya.ee/)

Nutukimo epidemija – realybė ar reklaminis triukas?

Šiandieninio pasaulio paradoksas yra tai, kad daugiau žmonių miršta nuo viršsvorio nei nuo virssvoris, nutukimasbado. 2000 -iais metais pirmą kartą istorijoje viršsvorį turinčių žmonių skaičius pasaulyje siekė badaujančių žmonių skaičių. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad visame pasaulyje net vienas iš trijų suaugusiųjų turi viršsvorį, o tai gerokai viršija badaujančių žmonių skaičių. 2005 -ais metais beveik 43 milijonai vaikų iki 5 metų amžiaus turėjo viršsvorį. Iki 2015 -tų metų, spėjama, kad 2,3 mlrd suaugusiųjų kentės dėl antsvorio. Šokiruojanti statistika mums tik patvirtina, kad tiek išsivysčiusiose, tiek sparčiai besivystančiose šalyse daug žmonių miršta dėl per didelio svorio.

Pagal pasaulio sveikatos organizacijos duomenis virš 2,8 milijono suaugusiųjų kasmet miršta dėl antsvorio padarinių. Per didelis svoris sukelia 44% cukrinio diabeto atvejų, 23% – širdies ligų ir iki 41% – tam tikrų vėžio formų. Kiekvienam papildomam kilogramui riebalų reikia 650 km kraujagyslių. Papildomas darbas širdžiai yra akivaizdus. Kokia statistika Lietuvoje? Pagal 2010 -tų metų duomenis Lietuvoje turi viršsvorį 62% vyrų ir 44% moterų.

Nutukimo epidemija plinta, nors visuomenės informavimas nėra sulėtėjęs. Žiniasklaidoje randame daugybę patarimų kaip taisyti savo figūrą. Parduotuvių lentynos prikrautos knygų, kurios siūlo įvairiausius būdus, kaip numesti nereikalingus kilogramus ir jaustis gerai, galime rasti pagalbinių mankštos priemonių, gausus pasirinkimas papildų, kurie sumažina apetitą ir greitina medžiagų apykaitą. Tačiau nors tuštiname savo pinigines įsigydami priemones, sukontroliuoti svorio mums nepavyksta. Jeigu esate iš tos daugumos viršsvorį turinčių žmonių, greičiausiai esate bandęs įvairiausių dietų. Deja, liūdina statistikos duomenys, 95% žmonių praradę svorį per 5 metus vėl priauga numestus kilogramus su 15% prieaugiu. Tai koks gi yra sprendimas?

Tyrimai parodė, kad tie, kurie prarado svorį negrįžtamai, visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą. Pirmiausia turi keistis požiūris. Verslininkai kuria įspūdingas reklamas, kuriomis stengiasi įtikinti mus, kad tam tikros dietos, papildai ir programos padės greitai ir lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tačiau iš tiesų, svorio netekimas nėra nei greitas, nei lengvas. Dažniausiai greitą svorio netekimą sukelia skysčių, o ne riebalų praradimas. Sveikiausia – numesti po truputį – nuo 0,5 iki 1 kg per savaitę.

Geriausias sprendimas, kovojant su nutukimu, pakeisti požiūrį, ko pasekoje keistųsi ir gyvenimo būdas. Pasirinkdami tokį gyvenimo būdą, kuris padeda kontroliuoti svorį, užkertame kelią svorio priaugimui. Kitaip tariant, pasirinkdami svorio kontrolės programą, pasirinkite tokią, kurios galėsite laikytis visą gyvenimą!

Buvo užregistruota virš 3000 žmonių, kurie prarado vidutiniškai 30 kg ir palaikė tokį svorį 5 metus ir daugiau. Jų pateikta naudinga informacija leido padaryti išvadas, kurios gali padėti tiems, kurie pageidauja būti plonesni ir sveikesni. Buvo išskirti 4 reikšmingi gyvenimo būdo įpročiai, kurie buvo paminėti daugumos registruotų narių:

1) 98% iš jų pakeitė savo mitybą, sumažino riebalų ir kalorijų kiekį. Jie gausiai vartojo daržoves, vaisius, neapdorotus grūdus.

2) 94% padidino savo judėjimą. Labiausiai paplitęs pratimas buvo vaikščiojimas.

3) 78% valgė pusryčius kiekvieną dieną, tai pagreitino medžiagų apykaitą, sumažėjo noras užkandžiauti, buvo ugdoma savikontrolė.

4) 75% tikrino savo svorį kiekvieną savaitę ir daugelis nuolat vedė savo mitybos žurnalą. Tik save prižiūrėdami galime išlaikyti tinkamą svorį. Paprastai svoris sugrįžta lėtai ir dauguma žmonių nestebėdami savęs susigrąžina prarastą svorį.

„ Blogi genai – tik šoviniai, kuriais užtaisome pistoletą, tačiau tik gyvenimo būdas nuspaudžia gaiduką.“

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“

Rafinuoto cukraus pavojai

CukrusNors cukraus perteklius užkemša žmogaus mašiną kaip nuosėdos automobilio karbiuratorių, tai tėra tik vienas iš cukraus keliamų pavojų. Štai kitos kenksmingos jo pasekmės:

• Vitamino B1 atsargų išeikvojimas kūne.

• Dantų karieso skatinimas – dėl to, kad sudaroma ideali terpė bakterijoms burnoje daugintis, sulėtinama vidinio skysčio cirkuliacija dantyse.

• Imuninės sistemos slopinimas, trukdantis baltųjų kraujo ląstelių gebėjimui naikinti mikrobus.

• Padidintas riebalų kraujyje kiekis (dėl gliukozės perdirbimo į trigliceridus).

• Hipoglikemijos ir galbūt diabeto skatinimas.

• Skrandžio uždegimas, kai skrandžio turinyje yra daugiau kaip 10 procentų cukraus. (Koncentruotas cukrus yra galingas gleivinės dirgiklis.)

• Vidurių užkietėjimas. (Maistas, kuriame gausu cukraus, paprastai turi mažai ląstelienos. Užkietėjimas atsiranda dėl nepakankamo ląstelienos kiekio mūsų maiste.)

Šaltinis: V.V.Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2012 m., 239 psl.

Cukrų galime keisti saldžiais vaisiais. Įvairiems saldainiukams, desertams, kepiniams galima naudoti džiovintus vaisius. Pvz.: užplikytas ir sutrintas datules naudokime gaminant tešlą įvairiems kepiniams, kremus, padažus. Cukrų keičiant džiovintais vaisiais, keičiasi patiekalo spalva, šiek tiek skonis. Bet prie šių pasikeitimų galima priprasti, jei suprantame jų naudą.

E. Vait Liudijimas

Cukrus užteršia mūsų organizmą, sutrikdydamas visą šio gyvo mechanizmo veiklą.

Noriu papasakoti jums vieną atvejį Mont-kalm Kaunti, Mičigano valstijoje. Lankiau vieną ligonį. Tai buvo gražus, aukštas, gerai sudėtas žmogus. Dar anksčiau teko su juo kalbėti apie jo gyvenimo būdą. Tada jam pasakiau: „Man nepatinka tavo žvilgsnis.“ Jis vartojo daug cukraus. Paklausiau jo, kodėl jis tai daro. Jis atsakė, kad kai nustojo valgyti mėsą, nežinojo kuo ją pakeisti, todėl ėmė vartoti daug cukraus. Patiekalai, kuriuos jis valgė netenkino jo, nes žmona nemokėjo gaminti maisto.

Kai kas iš jūsų siunčia savo dar nesubrendusias dukras mokintis įvairių mokslų, nes manote, kad tai svarbiausia. Jos palieka savo namus anksčiau nei išmoksta gaminti maistą, nors būtent šie įgūdžiai joms turėtų būti pirmaeiliai. Ši moteris neišmoko gaminti pilnavertį maistą. Kaip žmona ir mama šioje auklėjimo ir ugdymo srityje ji neturėjo mažiausio supratimo, todėl blogai pagaminti patiekalai jos vyrui buvo nepilnaverčiai ir jis naudojo per daug cukraus, kas ir iššaukė liguistą jo organizmo būklę. Šio žmogaus gyvenimas be jokios prasmės buvo paaukotas nemokšiškumui maisto gaminimo srityje.

Lankydama šį ligonį kiek įmanoma bandžiau patarti, kaip išeiti iš šios situacijos. Ir neužilgo jo būklė pagerėjo. Tačiau jis padarė klaidą ir ėmėsi darbo, reikalaujančio daug fizinių jėgų, nors buvo tam dar nepasiruošęs. Vėl ėmė maitintis blogai, todėl neužilgo vėl gulėjo lovoje. Jo organizmas buvo panašus į gyvą pūvančią masę. Jis buvo blogos mitybos auka. Didžiulėmis cukraus porcijomis jis bandė kompensuoti sveiko ir pilnaverčio maisto trūkumą, tačiau tik dar pablogino savo būklę.

Dažnai pietaudavau už vieno stalo su savo broliais ir sesėmis ir mačiau, kiek daug jie vartoja cukraus ir pieno. Visa tai užteršia organizmą, suerzina virškinimo organus, daro blogą poveikį proto veiklai. Panaši prabanga kenkia mūsų organizmo funkcijoms ir tiesiogiai mūsų smegenims. Viešpats man parodė, kad dideli cukraus kiekiai daug pavojingesni nei mėsa. Keisti savo mitybą reikia labai atsargiai, kad neiššaukti priešiškumą, išankstinį nusistatymą tų, kuriems reikia patarimo ir pagalbos šiuo klausimu.

Šaltinis: E.Vait „Liudijimai bažnyčiai“ 2 tomas, 369 – 370 orig. psl.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM