Rugiai – maistas arterijoms

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 rugiai maistas arterijomsg, beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

  • Angliavandeniai. Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.
  • Baltymai. Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.
  • Vitaminai. Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.
  • Mineralai. Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!

    Rugiai maistingesni nei kviečiai nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Rugiai ypač rekomenduojami sergant:

  • Ateroskleroze ir išemine širdies liga:
    • Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.
    • Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.
    • Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.
  • Hipertonija: Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.
  • Vidurių užkietėjimas: Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo. 
  • Storosios žarnos vėžio profilaktika.
    • Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvulinės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.
    • Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

 

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

 

Kerobas – saldžiavaisis pupmedis

Kadangi kerobas yra 100% natūralus produktas su padidintu cukraus (gliukozės, sacharozės) karobaskiekiu, tai jis naudojamas kaip cukraus pakaitalas. Savo skoniu kerobas primena kakavą ir šokoladą, bet jame nėra kofeino ir teobromino, kurie sukelia alergijos ir priklausomybės simptomus. Šios dvi medžiagos yra stimuliuojančios, todėl gali sukelti pašalinį veikimą: irzlumą, nerimą, pykinimą, paspartinti širdies plakimą. Todėl kerobo gėrimas ir saldumynai iš kerobo gali būti geriausiu šokolado ir kakavos pakaitalu. Kerobe nėra oksalo rūgšties, kuri stabdo kalcio ir cinko įsisavinimą. Kalcis ir cinkas reikalingi, kad būtų sveika ir graži oda. Tai paaiškina ir šis faktas, kodėl moterys, kurios vartoja kerobą, turi gražią odą, pvz. graikės ir ispanės. Viduržemio jūros šalyse kerobas turi įtakos gražiai figūrai. Kadangi tai mažo kaloringumo produktas ( 0,5 g riebalų) ir natūraliai saldus, jis mažina poreikį kaloringiems saldumynams. Jame ne tik visai nėra cholesterolio, bet jis taip pat padeda organizmui sumažinti cholesterolio įsisavinimą.

Kerobas reguliuoja žarnyno motoriką, kadangi jame yra daug netirpios ląstelienos. Dar kerobas labai vertingas dėl didelio kompleksinių angliavandenių lygio. Jame yra vitaminų A, B1, B2, B3 ir mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, kalio, magnio, geležies, mangano, bario, vario, nikelio. Mokslininkai nustatė, kad kerobas turi antioksidantinių savybių. Jie siūlo kerobą vartoti kasdien bent po 20 g.

(Kerobo milteliais Estijoje prekiauja – http://www.bonsoya.ee/)

Rafinuoto cukraus pavojai

CukrusNors cukraus perteklius užkemša žmogaus mašiną kaip nuosėdos automobilio karbiuratorių, tai tėra tik vienas iš cukraus keliamų pavojų. Štai kitos kenksmingos jo pasekmės:

• Vitamino B1 atsargų išeikvojimas kūne.

• Dantų karieso skatinimas – dėl to, kad sudaroma ideali terpė bakterijoms burnoje daugintis, sulėtinama vidinio skysčio cirkuliacija dantyse.

• Imuninės sistemos slopinimas, trukdantis baltųjų kraujo ląstelių gebėjimui naikinti mikrobus.

• Padidintas riebalų kraujyje kiekis (dėl gliukozės perdirbimo į trigliceridus).

• Hipoglikemijos ir galbūt diabeto skatinimas.

• Skrandžio uždegimas, kai skrandžio turinyje yra daugiau kaip 10 procentų cukraus. (Koncentruotas cukrus yra galingas gleivinės dirgiklis.)

• Vidurių užkietėjimas. (Maistas, kuriame gausu cukraus, paprastai turi mažai ląstelienos. Užkietėjimas atsiranda dėl nepakankamo ląstelienos kiekio mūsų maiste.)

Šaltinis: V.V.Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2012 m., 239 psl.

Cukrų galime keisti saldžiais vaisiais. Įvairiems saldainiukams, desertams, kepiniams galima naudoti džiovintus vaisius. Pvz.: užplikytas ir sutrintas datules naudokime gaminant tešlą įvairiems kepiniams, kremus, padažus. Cukrų keičiant džiovintais vaisiais, keičiasi patiekalo spalva, šiek tiek skonis. Bet prie šių pasikeitimų galima priprasti, jei suprantame jų naudą.

Tuščios kalorijos

Per pranašą Izaiją Dievas užduoda klausimą:Cukrus 2

„Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins.“ ( Izaijo 55:2 )

Rafinuoti produktai yra geriausias pavyzdys tuščio pinigų švaistymo tam, kas nėra tikras maistas, o tik tuščių kalorijų šaltinis. Cukrus tai švarus produktas, kuris susideda iš vienintelio angliavandenio – sacharozės. Jame nėra nei vieno vitamino, nei vienos mineralinės medžiagos. Nors jis palyginus lengvai suvirškinamas ir perdirbamas, tačiau šis procesas reikalauja daugybės vitaminų, mineralinių medžiagų, kas iššaukia maisto medžiagų deficitą, nes jos paimamos iš kitų produktų arba organizmo rezervų.

Duona iš baltų, rafinuotų miltų, šiuo atžvilgiu, ne ką geresnė. Rafinavimo (valymo) procesas pašalina iš kviečių nuo 50 iki 90 % visų maisto medžiagų, tame tarpe daugelį amino rūgščių (baltymų sudedamųjų dalių), daugumą vitaminų ir mineralinių medžiagų, o taip pat 75 % ląstelienos. JAV pagal įstatymą būtina „praturtinti“ baltus miltus. Į šį „praturtinimo“ procesą įeina grąžinimas dalies keturių iš dvidešimties maisto medžiagų, kurios buvo pašalintos rafinavimo metu. Dažniausiai tai geležis, ir trys B grupės vitaminai iš viso B grupės vitaminų komplekso. Kaip jūs pažiūrėtumėt į tokį pasiūlymą: atimti iš jūsų dvidešimt dolerių, o po to „praturtinti“ jus keturiais doleriais? „Praturtinti miltai“ iš tikrųjų yra nuskurdinti miltai.

Šaltinis:  Leidykla „Istočnik žizni”, U.Daisinger „Nebesnij obraz  žizni sevodnia“ 2003 m., 79 psl.

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.12

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.12  rasite:

  • Nutukimo epidemija – realybė ar reklaminis triukas?
  • Tuščios kalorijos.
  • Cukrus – valgant saldu, bet ar saldu po to?
  • Kreminio pyrago šventei receptą – visiškai be cukraus.

Ar žinai 2, 2012 (12)– parsisiųsti

Šparaginės pupelės


Siūlome į jūsų vartojamų daržovių asortimentą įtraukti ir šparagines pupeles. Jos tikrai to vertos.

Turi mažai kalorijų ir daug organizmui naudingų medžiagų: A, B grupės, C, K vitaminų, antioksidantų, ypač tokių kaip flavonoidai, taip pat įvairių mineralinių medžiagų.

Šios medžiagos efektyviai kovoja su laisvaisiais radikalais mūsų organizme, apsaugodamos ląsteles nuo pažeidimų. Vitaminas A padeda regeneruoti odą, todėl mūsų oda atrodo sveikesnė ir jaunesnė, stiprina imuninę sistemą. Vitaminas C dalyvauja kraujo gamyboje. Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Vitaminai A, K – tirpūs riebaluose, todėl šparagines pupeles valgykite su nedideliu kiekiu aliejaus.

Flavonoidai stiprina imuninę sistemą, tai galingas slaptas ginklas prieš uždegimus, stiprina vitamino C poveikį, padeda išvengti infarkto, nes apsaugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse. Flavonoidai padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Šparaginės pupelės taip pat turi mangano. Jis yra būtinas fermentų, dalyvaujančių angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, komponentas, dalyvauja jungiamojo audinio susidaryme, svarbus kaulų augimui, reprodukcinėms funkcijoms.

Šparaginės pupeles nesudėtinga auginti. Jos nereikalauja daug priežiūros. Tik svarbu skinti dar jaunas, neperaugusias ankštis. O jei nespėjote nuskinti ir ankštys peraugo – palikite, kol pribręs viduje sėklos, tada jas išaižykite ir naudokite kaip paprastas pupeles.

Šparaginės pupeles trumpai apvirkite verdančiame vandenyje, o dar geriau garuose. Galima naudoti su įvairiomis kitomis daržovėmis troškiniams, sriuboms, apkepams, įvairiems įdarams.
Žiemos sezonui trumpai apvirtas šparagines pupeles užšaldykite šaldiklyje.

Šparaginių pupelių maistinė vertė 100 g:

Kalorijos – 31 kcal
Angliavandeniai – 7 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0,1 g

Vitaminas A – 14 % (RPN)
Vitaminas C – 27 % (RPN)
Vitaminas E – 2 % (RPN)
Vitaminas K – 18 % (RPN)
Vitaminas B1 (tiamino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B2 (riboflavino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B3 (niacino) – 4 % (RPN)
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 % (RPN)
Vitaminas B6 (piridoksino) – 4 % (RPN)
Folio rūgštis – 9 % (RPN)

Kalcis – 4 % (RPN)
Geležis – 6 % (RPN)
Magnis -6 % (RPN)
Fosforas – 4 % (RPN)
Kalis – 6 % (RPN)
Cinkas – 2 % (RPN)
Varis – 3 % (RPN)
Manganas – 11 % (RPN)
Selenas – 1 % (RPN)

Informacija naudota iš  –  nutritiondata.self.com

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM