Česnakas: vienas stipriausių natūralios medicinos augalų

Pastaruoju metu daug bendrauju su žmonėmis, kurie ieško paprastų, natūralių ir saugių būdų stiprinti sveikatą. Ir dažnai pastebiu, kad veiksmingiausia pagalba slypi ne brangiuose papildų rinkiniuose, o paprastuose, Dievo duotuose augaluose.

Viena iš tokių nepelnytai nuvertintų priemonių — paprasčiausias česnakas.

Nors visi žinome, kad jis „naudingas“, tik retas suvokia, kokią gausą tyrimų šiandien turime jo poveikiui pagrįsti.

Mokslas šiandien žino daugiau nei 200 biologiškai aktyvių česnako junginių, turinčių realų poveikį mūsų sveikatai.

Pagrindinės česnako savybės, patvirtintos mokslu

  1. Galingas antioksidantas

Česnako junginiai mažina oksidacinį stresą — vieną iš senėjimo, lėtinių ligų ir audinių pažeidimo priežasčių.

Ypač vertingi vandenyje tirpūs sieros junginiai (pvz., S-allilcisteinas), kurie išlieka net po virimo.

2. Antimikrobinis ir antivirusinis poveikis

Alicinas ir jo skilimo produktai slopina:

• bakterijų dauginimąsi,

• grybelių plitimą,

• kai kurių virusų aktyvumą.

Svarbu: alicinas suyra kaitinant, bet jo skilimo junginiai ir toliau išlieka aktyvūs.

3. Imuniteto reguliavimas

Česnakas padeda normalizuoti:

• imuninių ląstelių reakcijas,

• uždegiminių molekulių išsiskyrimą,

• oksidacinį stresą.

Dėl to vadinamas imunomoduliatoriumi.

4. Širdies ir kraujagyslių apsauga

Tyrimai rodo, kad česnakas gali padėti:

• mažinti kraujospūdį,

• gerinti kraujagyslių elastingumą,

• lėtinti aterosklerozės vystymąsi,

• normalizuoti lipidų profilį.

Didžiausią naudą suteikia būtent vandenyje tirpūs sieros junginiai, kurie išlieka ir virto česnako sultiniuose.

5. Virškinimo sistemos palaikymas

Česnakas ir svogūnai turi junginių, kurie:

• slopina uždegimą žarnyne,

• padeda gleivinės gijimui (pvz., S-allilcisteinas),

• gali mažinti Candida augimą,

• palaiko žarnyno mikrobiotos balansą.

Ar žinojote, kad skirtingai paruoštas česnakas veikia skirtingai?

• Kuris paruošimo būdas suteikia stipriausią antibakterinį poveikį?

• Kada geriau rinktis virtą česnaką?

• Kaip česnaką vartoti jautriam skrandžiui?

Norite sužinoti daugiau?

Parašykite komentaruose „Įdomu“.

Jei bus susidomėjimo, kitame įraše išsamiai paaiškinsiu, kaip česnako paruošimas keičia jo gydomąsias savybes.

Šaltinis gilesniam tyrinėjimui: Česnakas: galimų terapinių poveikių apžvalga

Rauginti kopūstai

◽️Kopūstų rauginimas mūsų šalyje tai vienas iš seniausių ir geriausių natūralių šios daržovės išlaikymo būdų žiemai. Rauginti produktai pasižymi geromis maistinėmis savybėmis ir turtingi biologine sudėtimi. Be vitaminų ir mineralų, raugintuose kopūstuose nemažai biologiškai aktyvių junginių, kurie turi naudos sveikatai.


◽️Rauginimas – vienas iš seniausių ir labiausiai paplitusių daržovių fermentavimo būdų. Kopūstus raugindavo senovės romėnai. Rašytojas Plinijus Sekundus, gyvenęs 1-oje mūsų eros amžiaus pradžioje, rašė: “Kopūstai padeda žindančioms motinoms turėti daugiau pieno, padeda nuo blausaus regėjimo, pašalina galvos skausmą ir, tikriausiai, veikia kaip vaistas apsinuodijimo alkoholiu atveju”. Jo pastebėjimai pasirodė teisingi.


◽️Raugintuose kopūstuose esančius vitaminus ir mineralus organizmas pasisavina lengviau. Pavyzdžiui, geležis, cinkas ir kalcis iš fermentuotų maisto produktų pasisavinami iki 80%. Acidophilus ir lactobacillus padeda sumažinti toksinių medžiagų kiekį daržovėse. O raugintuose kopūstuose, palyginus su šviežiais, nitratų kiekis mažesnis.


◽️Rauginti kopūstai yra natūralus vitaminų ir maistinių medžiagų šaltinis žarnyno mikroflorai. Naudinga ne tik pati daržovė, bet ir sultys. Be druskos paruoštas produktas tinka sveikai besimaitinantiems ir turintiems sveikatos problemų žmonėms.


◽️Naminiai rauginti kopūstai tai natūralus draugiškų mikroorganizmų – laktobakterijų – šaltinis. Laktobakterijų trūkumas sukelia įvairius žarnyno sutrikimus (pilvo pūtimą, disbakteriozę, vidurių užkietėjimą). O žarnyno veiklos sutrikimas paliečia visą organizmą: organus, audinius, kraujagysles, sąnarius, odą ir net psichiką. Paradoksalu, kad daugelis psichinių ligų susijusios su nesveika žarnyno aplinka. Tas pats pasakytina ir apie kitus negalavimus: nuo banalių spuogų ir peršalimo ligų iki rimtų onkologinių susirgimų. Todėl tinkamas gydymas turėtų prasidėti nuo žarnyno valymo, o vėliau – nuo sveikos floros atkūrimo ir palaikymo.


◽️Rauginti kopūstai – puikus būdas atkurti mikroflorą, ypač jei naudojote antibiotikus.


◽️Tačiau mikrofloros atkūrimas – tik pusė darbo. Pusiausvyros išlaikymas per tinkamą gyvenimo būdą ir mitybą yra vienintelis veiksmingas kelias į sveikatą. Atminkite, kad draugiškos bakterijos maitinasi augaline ląsteliena. Rauginti kopūstai, ypač be druskos, veikia organizmą taip:

  • Dalyvauja triptofano pavertime seratoninu, kuris gerina nuotaiką, apsaugo nuo depresijos, didina dėmesio koncentraciją ir gerina miegą.
  • Pagreitina medžiagų apykaitą organizme, gerina kraujotaką.
  • Apsaugo nuo anemijos atsiradimo, praturtina ląsteles būtinu deguonimi.
  • Sumažina cholesterolio kiekį kraujyje; reguliuoja medžiagų apykaitos procesus.
  • Naudojamas hemorojaus gydymui: raugintas produktas sutrinamas grūstuvėje ir marlėje uždedamas ant probleminės vietos.
  • Naudinga sergant cukriniu diabetu, aukštu kraujospūdžiu, bakterine vaginoze ir žarnyno uždegimu.
  • Pašalina iš organizmo kenksmingus toksinus, susidariusius kepenyse.
  • Raugintuose kopūstuose esantis kalcis ir vitaminas D gerina kaulų sveikatą ir mažina osteoporozės tikimybę.
  • Palaiko imuninę sistemą, skatindamas imuninių ląstelių, kurios kovoja su mūsų organizmą puolančiais mikroorganizmais, augimą ir veiksmingumą.
  • Kovoja su toksikoze, palaiko nėščiųjų organizmą, mažina menopauzės simptomus, jauniną odą ir šalina pigmentines dėmes.
  • Teigiamai veikia prostatos liaukos darbą, gerina vyrų potenciją.
  • Padeda susidoroti su pleiskanomis ir skilinėjančiais plaukų galiukais, stiprina plaukus ir nagus.
  • Pagerina regėjimą.
  • Rekomenduojama pacientams, sergantiems bronchine astma.


Rauginti kopūstai ir vėžys


Rauginti kopūstai turi puikų priešvėžinį poveikį, nes juose yra antioksidantų ir gliukozinolatų. Gliukozinolatai turi savybę skatinti detoksikacijos fermentų aktyvumą. Be to, jie dalyvauja gliukorafanino pavertime sulforafanu, kuris pašalina toksiškus kancerogenus ir daro tiesioginį poveikį vėžinėms ląstelėms, skatina jų žūtį.


Kryžmažiedžių daržovių, įskaitant baltagūžių kopūstų (ypač raugintų kopūstų), antikancerogenines savybes patvirtino Liono Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros atliktas tyrimas. Rauginti kopūstai, naudojami ištisus metus, padeda išvengti vėžio.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru

ŠPINATAI – maistas akims

✅ Špinatai – stiprina akies raumenis, saugo tinklainę.

Jūrininkas Popajus, seno animacinio filmuko herojus, stipriu tapdavo dėka špinatų. Laboratoriniai ir klinikiniai tyrimai šiandien patvirtina, kad jis buvo visiškai teisus, pasirinkdamas šį produktą kaip jėgos šaltinį. Tiriant špinatų savybes buvo nustatyti ir kiti jų privalumai, o būtent apsaugoti akies tinklainę, stiprinti regėjimą.

?Akies tinklainės susirgimai: Masačiusetso akių ir ausų klinikoje ir Harvardo universitete (JAV) atlikti tyrimai parodė, kad 55 – 80 metų amžiaus žmonės, kurie vartojo špinatus žymiai rečiau turi regėjimo sutrikimų susijusių su akies raumenų nusilpimu.

Tie kas nori turėti gerą regėjimą, ypač vyresni nei 50 metų, turėtų reguliariai vartoti špinatus.

Špinatai turi daug liuteino ir zeaksantino – karotinoidų, kurie saugo nuo regėjimo sutrikimų dėl geltonosios dėmės, labiausiai pažeidžiamos tinklainės dalies, degeneracijos. O tai yra labiausiai paplitusi pagyvenusių žmonių aklumo priežastis. Šioje srityje špinatai efektyvesni net už morkas.

?Anemija: Špinatai turi daug geležies, santykinai net daugiau nei mėsa. Nors augaliniuose produktuose esančią geležį organizmas įsisavina sunkiau, tačiau jau pačiuose špinatuose esantis vitaminas C labai pagerina šio mineralo įsisavinimą. Šviežių špinatų sultys labai rekomenduojamos sergant anemija.

?Aukštas cholesterolio lygis: Eksperimentai su gyvūnais rodo, kad špinatuose esantys baltymai stabdo cholesterolio ir tulžies rūgščių įsiurbimą todėl reguliarus jų vartojimas mažina cholesterolio lygį kraujyje.

?Nėštumas: Špinatuose esanti folinė rūgštis padeda apsaugoti vaisių nuo kai kurių ydų. Ši, o taip pat ir priešaneminė špinatų savybės daro jį tiesiog idealiu žalumynu nėščių moterų racione.

?Fizinis aktyvumas ir augimas: Kadangi špinatuose gausu vitaminų ir mineralų, jie yra puikus fiziškai aktyvių žmonių, pvz. sportininkų, paauglių jų aktyvaus augimo periodu, pasirinkimas.

Vartoti špinatus galite šviežius, kaip salotas. Juos galite užšaldyti ilgesniam išsaugojimui. Taip prarandama dalis vitamino C, tačiau galite mėgautis špinatais ištisus metus.

Jeigu norit paruošti juos termiškai apdorojant geriausia bus virti ant garų. Taip išsaugosite didžiąją dalį vitaminų ir mineralų. Taip pat galite spausti iš špinatų šviežias sultis ir gerti po pusę stiklinės prieš pietus ir vakarienę.

?SAVYBĖS:

Špinatai – vieni iš maistingiausių žinomų žaliųjų lapinių daržovių, nors 100 gramų jų turi tik 22 kalorijas. Baltymų, lyginant su kitomis žaliomis daržovėmis gana daug (2,86%), mažai angliavandenių (0,8%) ir riebalų (0,35%).
Ypatinga špinatų maistinė vertė paaiškinama tuo, kad juose gausu vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, 100 gramų špinatų yra:

??Vitamino A – (672 μg RE) 2/3 paros normos (RPN* – 1000 μg RE)

??Folio rūgšties – (194 μg) beveik pilna dienos norma (RPN – 200 μg)

??Vitamino C – ( 28,1 mg) 1/3 dienos normos (RPN – 80 Mg)

??Magnio – (79 mg) beveik 1/4 dienos normos (RPN – 375 mg)

??Geležies – (2,71 mg) 1/5 dienos normos (RPN – 14 mg)

??Kalio – (558 mg) daugiau nei 1/4 dienos normos (RPN – 2000 mg)

(*RPN – Rekomenduojama paros norma)


Paruošta pagal: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Ridikėliai kvepia pavasariu

Pavasaris – pats metas skanauti ridikėlių. Kuom jie mums naudingi? Apžvelkime išsamiau.

☝?Tai iš Rytų atkeliavusi daržovė, kuri romėnų dėka paplito ir po Europą. Tačiau čia ji vis dėlto netapo tokia populiari, kaip Rytuose. Geriausiai tai iliustruoja tokie skaičiai: vidutinis vokietis per metus suvalgo apie 250 g ridikėlių, tuo tarpu vidutinis japonas 13 kg, o vidutinis korėjietis net 30 kg.

✅ Ridikėlius galima pavadinti krienų giminaičiais. Jie ypač naudingi kepenims. Kepenys – tai mūsų organizmo filtras, kuris neutralizuoja daugumą toksinų, tokių kaip alkoholis, pesticidai, medikamentai. Tačiau tai atima iš kepenų daug jėgų, o tai nepraeina be pasekmių. Todėl būtina vengti viso to, kas nuodija mūsų organizmą. Tuo tarpu vaisiai ir daržovės, pvz., vynuogės, artišokai, svogūnai padeda kepenims neutralizuoti nuodingas medžiagas.

Kokios ridikėlio savybės daro jį naudingą?

✅ Išskirtinė medžiaga, kuri daro ridikėlius tokius vertingus – tai sulfidų esencija, kuri ir suteikia ridikėliams aštrumą. Ji gerina virškinimą ir tulžies išsiskyrimą bei jos drenažą. Be to, ji turi mukolitinių (sekreciją bronchuose skatinančių) savybių ir baktericidinį bei bakteriostatinį poveikį kvėpavimo takams (bronchams).
✅ Todėl ridikėliai ypač naudingi sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, turint virškinimo sutrikimų (kai sulėtėjęs virškinimas). Jie gerina apetitą, turi tonizuojantį poveikį. Ridikėliai labai naudingi tiems, kurie serga sinusitu ir bronchitu. Taip pat jie yra puiki vėžio profilaktinė priemonė.

Vartoti ridikėlius įprasta šviežius. Tokie jie yra naudingiausi. Rytų šalyse juos mėgstama marinuoti, konservuoti, tačiau naudojant actą labai sumažėja ridikėlių gydomosios savybės.

❗Taigi atėjus pavasariui ir vasarai „gydykimės“ ir stiprinkime savo organizmą ridikėliais – vaistais iš Dievo vaistinės.

Išsamesnė informacija apie ridikėlių maistines savybes:

  • Kaip ir daugumos daržovių didžiąją ridikėlio dalį sudaro vanduo – 95 %.
  • Tik 0, 6 % baltymai .
  • 0, 54 % riebalai.
  • Angliavandenių ridikėliai turi apie 2 %
  • A vitamino ir B grupės vitaminų taip pat labai mažai.
  • Folinės rūgšties truputį daugiau (100-me gramų apie 15 % dienos normos).
  • Vitamino E ridikėliuose visai nėra.
  • O štai vitamino C yra apie trečdalis dienos normos, suvalgius 100 gramų ridikėlių.
  • Mineralinių medžiagų ridikėliuose nedaug. Kalio šiek tiek daugiau.

Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Produktai, kurie prisideda prie vėžio vystymosi

Mėsagrilio mesa

Daugybė mokslinių tyrimų, tiek eksperimentiniai, tiek statistiniai, atskleidė, kad mėsos valgymas yra reikšmingas daugelio rūšių vėžio (smegenų, plaučių, skrandžio, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių, prostatos ir kitų) rizikos veiksnys.
Ypač kenksminga:
• raudona mėsa (jautiena, aviena ir kiauliena),
• grilis (šašlykas),
• kepta mėsa,
• sūdyta ir / arba vytinta mėsa (kumpis, bekonas (šoninė) ir dešros gaminiai).

Pienas

Remiantis įvairiais tyrimais besaikis nenugriebto pieno vartojimas veda į kelių tipų vėžio vystymąsi: krūties, plaučių, kiaušidžių, prostatos ir šlapimo pūslės.

Žuvis

Ryšys tarp žuvų vartojimo ir vėžio yra mažiau ištirtas, nei ryšys tarp mėsos vartojimo ir susirgimo vėžiu, tačiau jis yra. Žuvies vartojimas (ypač sūdytos ir vytintos) skatina gerklų, nosiaryklės, gimdos, kasos vėžio plėtrą.

Moliuskai ir kiti jūros priekrantės gyventojai

Jie gali būti užteršti išmestų į jūrą vėžį sukeliančių chemikalų.

Kiaušiniaikiausiniai

Pagal statistiką  kiaušinių naudojimo perteklius (daugiau nei trys per savaitę) veda į krūties vėžio, skrandžio, plaučių, kasos, gaubtinės žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio vystymąsi.

Rafinuoti produktai:

Kai naudojame ne pilno grūdo gaminius, bet baltą duoną, bandeles ir kitus rafinuotus produktus, yra tam tikra rizika susirgti vėžiu. Bent trys veiksniai gali sukelti šią galimybę:
• Ląstelienos trūkumas.
• Didelis cukraus kiekis.
• Transriebalai: Šis riebiųjų rūgščių tipas sutinkamas pramoniniuose kepiniuose. Keptas maistas ir margarinas taip pat turi transriebiųjų rūgščių, kurios padidina cholesterolio kiekį kraujyje, sukelia aterosklerozę ir širdies priepuolius, o taip pat provokuoja krūties ir gimdos vėžio atsiradimą.

Kava

Kavos gėrimas yra tiesiogiai susijęs su šlapimo pūslės vėžiu ir fibrocystic mastopatija – krūties liga, kuri gali būti vėžio preliudija.
Priežastis – ne kofeino kiekis kavoje, bet tam tikrų komponentų buvimas joje. Vadinasi, kavos be kofeino naudojimas taip pat didina šlapimo pūslės vėžio riziką.

Alkoholiniai gėrimaialkoholiniai gerimai

Visi alkoholiniai gėrimai skatina vėžio vystymąsi, įskaitant tuos, kurie yra laikomi naudingais, – vynas ir alus. Vėžio vystymuisi nereikia didelių dozių. Vėžio aktyvumas pastebėtas net saikingai vartojant alkoholinius gėrimus. Vienos vyno taurės (175 ml) vartojimas kasdien didina krūties vėžio riziką moterims 250 %.

Aštrūs prieskoniai

Maistas su aštriais prieskoniais gali būti tam tikrų vėžio formų, tokių kaip, pvz. burnos ertmės ir stemplės vėžio rizikos veiksnys.

Cukrus

Įvairūs epidemiologiniai tyrimai susieja besaikį baltojo cukraus (sacharozės) vartojimą su šių tipų vėžiu:
• Gaubtinės (storosios) žarnos,
• Skrandžio,
• Gimdos kaklelio.
Taigi, tie, kurie nori sumažinti  riziką susirgti vėžiu, turi laikytis vegetariškos dietos.

Šaltinis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM