
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 155 psl.)
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 155 psl.)
?? Kodėl ašaros šaltyje neužšąla?
?? Ar drebulys padeda sušilti?
?? Pasivaikščiojimai žiemą padeda išvengti peršalimo ligų?
✔ Prasidėjus žiemai ir atvėsus orams mūsų organizmas persitvarko. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių.
Žiemą organizmas pradeda eikvoti daugiau energijos, nes užtikrina ne tik standartines funkcijas, bet ir kūno temperatūrą palaiko, t. y. žiemą įjungiamas organizmo „centrinis šildymas” kūno šilumai palaikyti. Tai nuostabus Dievo sukurtas mechanizmas, neleidžiantis mums sušalti lauke. Visi šie procesai įjungiami automatiškai.
▫ AKYS
Kodėl šaltyje žmonių akys neužšąla?
1. Mūsų akyse nėra šalčiui jautrių nervų galūnėlių, todėl akimis šalčio nejaučiame taip, kaip, pavyzdžiui, rankomis ar nosimi.
2. Išorinis akies paviršius nuolat drėkinamas, bet tai nėra vien vanduo. Jame yra druskų, kurios neleidžia skysčiui užšalti.
3. Kai aplinkos temperatūra nukrenta, pradeda veikti organizmo termoreguliacinė sistema, kuri padidina kraujo pritekėjimą į akis ir neleidžia joms sušalti.
4. Didžioji akies dalis yra akiduobėje – kaukolės įduboje, o akies išorę visada galima uždengti voku.
▫ NOSIS
Žiemą pasigamina daugiau antikūnų, kurie padeda kovoti su įvairiomis šaltuoju metų laiku būdingomis infekcijomis.
Nosis – tai pagrindinis įėjimas orui. Jos užduotis – išvalyti orą nuo visų nešvarumų, šiukšlių ir mikrobų.
Lauke oro temperatūra gali būti -35°C, tačiau perėjęs 9 cm ilgio nosies landą, jis patenka į gerklas sušilęs iki +37°C. Štai kokį nepaprastą oro kondicionierių turime!
▫ TERMOREGULIACIJA
Kadangi žmogaus kūno temperatūra paprastai yra pastovi, o aplinkos temperatūra nuolat kinta, organizmas turi greitai keisti šildymo intensyvumą. Žmogaus termoreguliacijos sistemos centras yra pagumburyje.
Jei receptoriai signalizuoja apie atšalimą, pagumburis duoda nurodymą sutraukti poodines kraujagysles ir suaktyvinti skersaruožių raumenų susitraukimus: drebulys ir žąsies oda naudojami kaip šildančios procedūros.
Žąsies odos efektas (kai plaukai šiaušiasi) – tai Kūrėjo sukurtas apsauginis mechanizmas. Mat plaukai tokioje padėtyje sudaro šilumos skydą, sulaikantį šiltą orą prie kūno. Taip šaltas oras mažiau gali cirkuliuoti prie jautrios odos.
Drebulys – įspūdingas organizmo įgimtas apsaugos mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo šalčio. Drebulys – tai daugybė mažų raumenų susitraukimų, kurių dėka išsiskiria šiluma, kas padeda padidinti šilumos gamybą 5 kartus. Drebulys stebėtinai veiksmingai palaiko kūno temperatūrą, bent jau trumpą laiką. Nors pats savaime jis nekelia rimto pavojaus sveikatai, tačiau yra signalas, kad reikia sušilti.
Kraujagyslių susiaurėjimas kaitaliojasi su išsiplėtimu – tokie svyravimai apsaugo odą nuo stipraus šalčio ir užtikrina, nors ir ne pastovų, bet pakankamą deguonies tiekimą. Šis reiškinys paaiškina nosies ir rankų paraudimą šaltyje.
Kai tik atsiduriame lauke, galūnių aprūpinimas krauju persiskirsto. Tai sumanus mechanizmas, leidžiantis perskirstyti šilumą, siekiant apsaugoti smegenis ir vidaus organus. Štai kodėl pirmiausia nušąla ausys, rankų ir kojų pirštai.
▫ HORMONAI
Žiemą organizmas gamina daugiau melatonino – hormono, atsakingo už paros laiko atpažinimą ir miegą. Todėl lengviau užmigti, greičiau atsinaujina ląstelės, sulėtėja senėjimo procesai, normalizuojasi virškinimas.
Šaltyje intensyviai gaminasi serotoninas – laimės hormonas. Sustiprėja autonominė nervų sistema: jau po valandos pasivaikščiojimo esate atsparesni stresui. Sumažėja nervingumas ir atsiranda ramybė. Šaltas oras yra pusantro karto labiau prisotintas deguonies nei šiltas.
▫ PASIVAIKŠČIOJIMAI ŽIEMĄ
Žema temperatūra suaktyvina organizmo gynybines jėgas, suaktyvina kraujotaką ir stimuliuoja ląstelių biologinį aktyvumą. Todėl po pasivaikščiojimų žiemą oda tampa gaivi, lygi, elastinga ir įgauna rausvą atspalvį.
Pasivaikščiojimai ir ypač aktyvus žiemos sportas (slidinėjimas, čiuožimas ir kt.) suaktyvina kraujotaką ir palaiko raumenų tonusą, todėl gydytojai ypač rekomenduoja naudotis tuo sveikatai, grožiui ir ilgaamžiškumui palaikyti.
Taigi, šaltas oras padeda išvengti peršalimo ligų ir palaikyti imuninę sistemą.
❗Žmogaus kūnas yra sudėtingiausias ir unikaliausias organizmas pasaulyje, kas nurodo ir daug pasako apie jo Kūrėjo išmintį ?.
Paruošta pagal: bible-facts.org
Kad sušiltume, paprastai gulime karštoje vonioje. Tačiau yra alternatyvus būdas, kaip greičiau ir paprasčiau sušildyti kūną – tai karšta kojų pėdų vonelė – viena iš hidroterapijos procedūrų. Ši paprasta procedūra turi daug papildomų privalumų, apie kuriuos mes net neįtariame.
VERTINGAS karštos kojų vonelės procedūros POVEIKIS:
??Pagerina vietinę kojų KRAUJOTAKĄ ir bendrą kraujotaką, o tai padeda pašalinti vidaus organų ir galvos smegenų sąstovio reiškinius (pvz., galvos skausmus, atsirandančius dėl stazinių reiškinių galvos kraujagyslėse).
??Gali išgydyti SPAZMUS dubens srityje ir ĮTAMPOS sukeltą galvos skausmą.
??Kartu su karšta vonele plaštakoms, gali sumažinti kraujagyslinės kilmės GALVOS SKAUSMUS, pvz., migreną.
??Padidina leukocitų aktyvumą organizme. Tai reiškia, kad sustiprės jūsų IMUNINĖ SISTEMA.
??Gali būti naudinga gydant SLOGĄ (užgultą nosį), bronchitą ir kitas KVĖPAVIMO sistemos ligas.
??Padeda išprakaituoti (tokiu atveju, procedūra turi trukti ilgiau).
??Atpalaiduoja, ramina.
Tačiau kaip ir bet kuris kitas metodas, ir šis turi savo KONTRAINDIKACIJŲ. Tai:
⛔️ Sunkūs kraujotakos sutrikimai.
⛔️ Sumažėjęs odos jautrumas.
⛔️ Periferinių kraujagyslių susirgimai ar diabetas, jei nėra konkretaus gydytojo nurodymo.
⛔️ Juo neturėtų būti gydomi nušalusių kojų pirštai.
KAIP DARYTI šią procedūrą:
▫ 1. Procedūrą galima atlikti gulint arba sėdint.
– Atliekant procedūrą sėdint, paklokite ant kėdės vilnonę antklodę, ant viršaus lininę arba medvilninę paklodę; šalia kėdės priekyje pastatykite kibirą su karštu vandeniu.
– Darant procedūrą gulinčiam pacientui, pirmiausia po indu su vandeniu patieskite klijuotę, tada paklodę; kojų vietoj pastatykite kibirą su karštu vandeniu.
▫ 2. Vandens temperatūra procedūros metu 39,5 – 40 °C.
▫ 3. Vanduo turi pasiekti pacientui bent kulkšnis (čiurną).
▫ 4. Padėkite pacientui atsisėsti ar atsigulti ir įkelti kojas į indą su karštu vandeniu, įsitikinus, kad vanduo ne per karštas.
▫ 5. Jei pacientas guli, jį kartu su vandens indu apklokite paklode, o ant viršaus antklode. O jei pacientas sėdi, jį kartu su vandens indu apsiauskite paklode, o ant viršaus antklode. Patogiau naudoti aukštesnį indą (pvz., platų kibirą ar puskubilį: 10 – 20 l talpos), taip nesušlaps antklodė, kuria apsiausite pacientą.
▫ 6. Kartkartėmis ATSARGIAI vis įpilkite karšto vandens, palaipsniui didindami temperatūrą iki 43,5 °C (diabetikams turėtų neviršyti 40 °C). Kad išvengtumėte nepageidaujamų pasekmių, bet kuriuo momentu turite būti pasiruošę ištraukti paciento kojas iš karšto vandens.
▫ 7. Visos procedūros metu stebėkite ar pacientas neprakaituoja. Jei reikia, ant galvos ir sprando uždėkite šaltą kompresą. Šalti kompresai ypač reikalingi, kai gydote galvos skausmą ar sinutą. Retkarčiais pakeiskite kompresus, kad išlaikytų vėsumą.
▫ 8. Procedūra turi tęstis, kol pacientas visiškai neįšilo arba kol nepalengvėjo simptomai. Tai gali trukti apie 20 – 40 minučių.
▫ 9. Procedūros pabaigoje apipilkite kojas šaltu arba lediniu vandeniu, energingai trindami nusausinkite frotiniu rankšluosčiu. (Jei atsiranda šaltkrėtis, procedūrą galima užbaigti be šalto vandens pylimo ant kojų.)
▫ 10. Šiltai aprenkite, įsitikinkite, kad kojos šiltos. Trumpam (30 min.) paguldykite į lovą ir gerai apklokite. Jei ši procedūra atliekama vėlai vakare, pacientas gali likti lovoje miegoti.
? „Tiek sveikiems, tiek ligoniams grynas vanduo yra viena iš geriausių Dangaus palaimų. Teisingas jo naudojimas skatina sveikatą.” (E. Vait „Gydymo tarnystė”) ??
Būkite sveiki, o jei susirgote naudokite natūralius Dievo dovanotus gydymo būdus.
Paruošta pagal: Vernono V. Fosterio knygą „Naujo gyvenimo pradžia” ir M.D. C.Dail/ Ph.D. Ch.Thomas knygą „Hidroterapija”
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų šiomis infekcijomis. Dažniausiai pasitaikantys ŪVKTI pasireiškimai tai nosies užgulimas, gerklės skausmas, užkimęs balsas ir kosulys. Dažnai pasireiškia bendras negalavimas ir sumažėjęs darbingumas. Daugelis žmonių nekreipia dėmesio į šiuos simptomus ir toliau gyvena įprastai. Tačiau kartais infekcija vystosi greitai, o tai sukelia rimtų pasekmių. Kaip elgtis ligos metu ir padėti savo organizmui sveikstant?
1 . Atkreipkite dėmesį į MITYBĄ.
Ligos laikotarpiu sumažinkite savo maisto kaloringumą, valgykite mažiau nei įprastai. Venkite cukraus, medaus, saldžių kepinių. Į savo racioną įtraukite maisto produktus, kuriuose gausu vitamino C: aronijas, serbentus, kivius, apelsinus, braškes, spanguoles, citrinas, žalias lapines daržoves. Moksliniai tyrimai rodo, kad nors vitamino C vartojimas neapsaugo nuo ŪVKT infekcijų, tačiau pagreitina sveikimo procesą. Valgykite pakankamai svogūnų ir česnakų; juose yra fitoncidų – biologiškai aktyvių medžiagų, kurios naikina mikroorganizmus.
2. Per dieną IŠGERKITE 2-3 litrus šilto skysčio: spanguolių gėrimo, erškėtuogių užpilo, vandens su citrinos sultimis, liepžiedžių arbatos. Net ir sergant lengva virusine infekcija venkite fizinės veiklos, išskyrus saikingą vaikščiojimą. Priešingu atveju galimos širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos. Suteikite savo organizmui pakankamai poilsio ir ramybės.
3. Esant kūno temperatūrai iki 38 °C, pasidarykite karštą VONIĄ KOJOMS:
– Vandens temperatūra 40-44 °C
– Trukmė 20-40 minučių (iki gausaus prakaitavimo).
Sėdėdami ant kėdės ir iki kaklo apsivynioję paklode ir atklode, įmerkite kojas į vonelę aukštesniais kraštais (ar kibirą) su karštu vandeniu. Paklodė su antklode turi supti ir indą su karštu vandeniu, kad išsaugotume šilumą. Vandeniui atvėstant, papildykite karšto vandens. Nepamirškite tuo pačiu vėsinti galvą šaltu gelio paketu ar drėgnu rankšluosčiu. Šildykitės, kol gausiai išprakaituosite, tada nusiprauskite po šiltu dušu arba ištrinkite kūną drėgnu šiltu rankšluosčiu. Po to būtinai pailsėkite 30 – 40 minučių.
4. Gerkite IMBIERO ARBATĄ, ji turi priešuždegiminių ir karščiavimą mažinančių savybių. Receptas: 1/4-1/2 šaukštelio džiovinto imbiero miltelių užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite 30 min. Galite naudoti ir šviežią imbiero šaknį: 1-2 gabaliukus 1 cm storio. Šiltą arbatą reikia gerti 2-3 kartus per dieną. Žmonėms, kenčiantiems nuo skrandžio opų ar gastrito, paūmėjimo metu imbiero arbata nerekomenduojama.
5. Paruoškite vieną iš ŽOLELIŲ ARBATŲ:
Rinkinys Nr. 1:
1 valg. š. džiovintų aviečių uogų (arba šaldytų) +
1 valg .š. šeivamedžio žiedų +
1 valg .š. raudonėlio žolelių +
1 arb. š. ramunėlių žiedų.
Užpilkite žoleles 0,5 litro karšto vandens.
Rinkinys Nr. 2:
1 valg. š. jonažolių žolės +
1 arb. š. anyžių vaisių +
1 valg. š. gysločio lapų +
1 arb. čiobrelių.
Užpilkite žoleles 0,5 litro karšto vandens.
Naudokite šiuos paprastus receptus ir būkite sveiki. Jei lauke drėgna, apsirenkite šilčiau, kad neperšaltumėte. Kai mūsų kūnas yra gerai sušilęs, tai padeda imuninei sistemai kovoti su infekcija. Tačiau ne mažiau svarbu, kad mūsų širdis sušildytų Dieviškosios meilės žodžiai. Pajuskite, kokie gražūs, šilumos pripildyti Šventojo Rašto žodžiai: „Iš tolo man pasirodė Viešpats, sakydamas: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas.“ (Jeremijo 31:3) Tegul šis pažadas padeda mums kovoti ne tik su žinomais virusais, bet ir su klastingu nuodėmės virusu.
Linkiu Jums sveikatos.
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
“…Nuo rytojaus būsiu liūdnas. Šiandien-ne!…”
(Iš vieno vaikino eilėraščio, 1941 metais rasto žydų gete)
ŠIANDIEN – NE!
Aš kas dieną sau kartosiu:
nuo rytojaus būsiu liūdnas, nuo rytojaus,
šiandien – ne!
Nevilčiai nepasiduosiu!
Dievo gerumu neabejosiu!
Šiandien džiaugsiuos saulės šiluma švelnia,
nors pro debesis ji šviečia.
Džiaugsiuos tuo, ką šiandien dar turiu.
Sielvartauti dėl rytojaus ko turėčiau?
Gal rytoj jau daug kas bus kitaip? – tariu.
Aš kas dieną sau kartosiu:
nuo rytojaus būsiu liudnas, nuo rytojaus,
šiandien – ne!
2007 06 14, Romualda Adomaitytė – Chabarina, „Nesipykit, keliaujantys paukščiai”
“Žemėje nėra tokios tamsios ir tokios gilios vietos, kurios nepasiektų Dievo meilė”. (Kornelija ten Bom)
(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 154 psl.)