Pamiršta – rauginta paprika

Ir vėl buvau pamiršusi…

Jau kelintą kartą deduosi į lėkštę ir vis galvoju, kaip aš ją buvau pamiršusi. Ar jums taip pasitaiko, kad ką nors gaminate, skanaujate, o po to ilgam pamirštate, ypač jei kokį kartą skaniai nepavyksta.

Man taip nutiko su raugintomis paprikomis. Šią vasarą pas mus šiltnamyje jų labai daug užderėjo. Viriau su jomis mišraines, troškinau, dariau užtepėlę… Ir visai neseniai mama paklausė:

– Ką šį kartą iš jų gaminsi? Pameni, seniau jas raugindavai.

Kaip aš pamiršau? Greičiausiai todėl, kad paskutinį kartą jas užpylusi sūriu vandeniu padėjau į rūsį ilgam laikui, kaip raugdama agurkus. Ir jos perrūgo, ištižo – buvo nebeskanios.

Man paprikos patinka 2–3 dienų rauginimo: truputį suminkštėja, bet dar traškios, šiek tiek parūgštėja ir sumažėja saldumas. O svarbiausia – juk nevirtos, vadinasi išlieka vitaminas C, kurio paprikose labai daug.

Ar esate bandę rauginti, kitaip sakant fermentuoti saldžiąsias paprikas? Pasidalinkite savo patirtimis.

P. S. Nuotraukoje mano pusryčių lėkštė – buvo skanu.

Už sergančio pasaulio pasveikimą…

Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!
Už tuos, kurie prie slenksčio nevilties,
už Tavo Dvasios stebuklingąjį veikimą,
tegul Tavoji gydanti ranka visus palies.

Mes meldžiam ir už tuos, kurie keršte, pavyde, gobšume,
abejingumo liūne mirksta
ir be Tavęs – Gyvenimo, Tiesos ir Kelio – miršta.
Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!

2005 gruodis
Romualda Adomaitytė-Chabarina
O Gerasis, o Dieve! Pažvelki, palink
prie išvargintų, liūdinčių, tų,
kam sunku neregėtai, kur dejonės aplink...
Ko negali žmogus, padaryki, o Viešpatie, Tu!

2006 10 14
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Namuose, kaimynystėje ir mokykloje į vargšus, ligotus, tamsuolius ar nevykėlius reikėtų žiūrėti ne kaip į nelaimę, o kaip į puikią galimybę pasitarnauti.“ (Elena Vait)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Porai padeda pašalinti šlapimo rūgštį

~ Maistas raumenų ir kaulų sistemai ~

Porai nuo svogūnų skiriasi tuo, kad beveik neturi galvutės, bet turi daug daugiau stiebų. Porai, svogūnai ir česnakai priklauso tai pačiai šeimai ir turi daug bendrų savybių.

SAVYBĖS:

– Porų sudėtis panaši į svogūnų, tik juose daugiau angliavandenių, folio rūgšties ir mineralinių medžiagų. Pusė kilogramo porų turi 10 mg geležies – toks jos poreikis suaugusiam žmogui parai, bei trečdalį kalcio poreikio parai.

– Poruose taip pat yra nedidelis kiekis eterinio aliejaus, panašaus į svogūnų eterinį aliejų.

Porai naudingi šiais atvejais:

PODAGRA: organizmas kasdien gamina šlapimo rūgštį kaip vieną iš galutinių baltymų apykaitos produktų. Šlapimo rūgštis šalinama su šlapimu. Jei šlapimo rūgšties per daug, ji kaupiasi sąnariuose, sukeldama uždegimą ir skausmą (artritą). Diuretinis porų poveikis gerina šlapimo rūgšties šalinimą. Porai ypač naudingi tiems, kurie serga artritu, podagra ir inkstų ligomis.

BRONCHITAS ir SINUSITAS, dėl mukolitinio (gleives skystinančio) porų poveikio ir jo ekstrakto antiseptinių savybių.

VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS dėl augalinių skaidulų vidurius laisvinančio poveikio. Kai kuriems žmonėms porai gali sukelti žarnyno vidurių pūtimą.

PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS

ŽALI – termiškai neapdoroti: jaunus, švelnius porus, kaip ir svogūnus, galima valgyti žalius.

VIRTI arba paruošti garuose, pagardinti trupučiu kokybiško augalinio aliejaus ir citrina, – skanus patiekalas.

– Įvairių kitų patiekalų PAGARDINIMUI: porai dera su bulvėmis ir daugeliu kitų daržovių.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Išmokime atleisti…

IŠMOKIME ATLEISTI

Išmokime atleisti, skriaudas rašyti tik ant smėlio,
kad laiko vėjas užpustytų,
o dovanas iškalti sielos akmenėly, –
težadins dėkingumą vakarą ir rytą.

Išmokime atleisti – skubiai numesti sunkią naštą
nuo sielos, prislėgtų pečių.
Atleidus tirps užsigavimų vaškas,
o susitaikymas nebus tiktai svečiu.

Išmokime atleisti, kaip Kristus viską mums atleido,
neatsižvelgęs į kemsynus, dilgėles širdies.
Branginkim atleidimo kilnią gaidą
ir šito jausmo neuždusinkim išties...

(2007 09 08)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Mato 6, 15)

„Jeigu skaičiuoji, kiek kartų esi atleidęs tave įskaudinusiajam, vadinas, iš širdies nebuvai atleidęs nė karto“. (Deividas Vanagas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM