Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.”
Šaltinis: Šventas raštas Pradžios knyga 1:29
Itališka sriuba „Minestrone”
1 stikl. = 250 ml
Pupelių sausų – 100 g (1 stikl. su kaupu – virtų)
Vandens – 5 stikl.
Bulvės – 3 didelės
Svogūnas – 1 didelis
Morkos – 2 vidutinės
Cukinijos – 2 stikl. (supjaustytos kubeliais)
Pomidorų tyrės – iki 1 stikl.
(arba ½ stikl.vandens ir 3 v.š. pomidorų pastos)
Makaronų – 200 g
Ciberžolės – 1/3 a.š.
Kmynų, baziliko, saldžios paprikos – po ½ a.š. (nebūtina – dėti pagal skonį)
Aliejaus nerafinuoto – 2 v.š.
Česnako – 4 – 5 skiltelės
Druskos, žalumynų (petražolių ar kt.) – pagal skonį
Pupeles užmerkti nakčiai, ryte užpilti šviežiu šaltu vandeniu ir virti 2 kartus po 10 min. užpilant šviežiu šaltu vandeniu. Jei dar kietokos, išvirti iki minkštumo.
Daržoves nuvalyti ir supjaustyti ar sutarkuoti norimo dydžio gabaliukais. Į verdantį vandenį supilti pomidorų tyrę (pilant pamaišyti ir paragauti, kad nebūtų per rūgštu), kai užvirs sudėti virtas pupeles, ciberžolę, kitus prieskonius, smulkintas daržoves, išskyrus cukiniją ir česnaką. Virti apie 10 min. Tada suberti cukiniją, makaronus ir dar virti apie 10 min. Pabaigoje į verdančią sriubą įdėti česnaką, išmaišyti ir išjungti ugnį. Įpilti aliejų, pasūdyti. Patiekiant pagardinti žalumynais.
Morkos
• Puikus beta karoteno (vitamino A) šaltinis.
• Geras ląstelienos (maistinių skaidulų) ir kalio šaltinis.
• Padeda apsisaugoti nuo vištakumo (nematymo prieblandoje).
• Padeda sumažinti cholesterolio kieki kraujyje ir apsaugoti nuo vėžio.
Morkos yra kilusios iš Afganistano. Jos turi daug beta karoteno – medžiagos, veikiančios kaip antioksidantas, ir kurią organizmas paverčia vitaminu A. Kuo ryškesnė morkų spalva, tuo didesnis šio svarbaus karotenoido kiekis. Viename puodelyje virtų morkų yra 41 kcal, 4 g ląstelienos ir apie 15 mg beta karoteno. Tai daugiau nei 100 % rekomenduojamos vitamino A (nepaprastai reikalingo plaukams, odai, akims, kaulams ir gleivinei) paros normos. Vitaminas A taip pat padeda apsisaugoti nuo infekcijų.
JAV vyriausybės užsakymu atliktame tyrime buvo nustatyta, kad, praėjus tik 3 savaitėms, savanoriams, kurie kasdien suvalgydavo daugiau nei po 1 puodelį morkų, vidutiniškai 11 % sumažėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Sumažėjęs cholesterolio kiekis lemia mažesnę širdies ligų riziką. Panašu, kad cholesterolio sumažėjo dėl morkose esančių labai tirpių skaidulų, daugiausia – pektino.
Matymas tamsoje
Morkos neapsaugos ir neišspręs visų regėjimo problemų, trumparegystės ar toliaregiškumo, tačiau vitamino A stoka sukelia aklumą tamsoje, akys negali matyti prietemoje ir tamsoje. Tinklainės lazdelių ląstelėse vitaminas A, jungdamasis su teroteinu opsinu, sudaro rodopsiną, kuris reikalingas regėjimui tamsiu paros metu. Kartą per keletą dienų suvalgę vieną morką gausite pakankamai vitamino A, kuris padės išvengti nematymo prieblandoje, jeigu jį sukėlė vitamino A stoka.
Virtos ar šviežios?
Natūraliai saldžios morkos yra puikus, daug skaidulų ir mažai kalorijų turintis užkandis. Įdomu tai, kad virimas padidina morkų maistinę vertę, nes verdant suyra kietosios ląstelių sienelės, apsaugančios beta karoteną. Kad organizmas geriau įsisavintų beta karoteną, reikalingas nedidelis riebalų kiekis, nes karotenoidai yra vandenyje netirpūs riebalai. Jei į virtas morkas įpilsite truputį aliejaus, organizmas geriau panaudos šias maistines medžiagas. Virtos ir sutrintos morkos yra puikus kūdikio maistelis, nes jos yra natūraliai saldžios ir turi daug maistinių medžiagų.
Morkose yra ir kitokių karotenoidų (tarp jų – alfa karoteno) bei bioflavonoidų. Papildai neteikia tiek naudos kaip pačios morkos.
Morkos naudingos širdžiai
Tyrimai parodė, kad beta karoteno vartojimas didelėmis dozėmis gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką maždaug 45 %. Morkos yra vienos gausiausių šio svarbaus karotenoido šaltinių. Tyrimai taip pat atskleidė, kad didelės beta karoteno dozės, vartojamos tabletėmis, nepadeda apsisaugoti nuo širdies ligų.
Šaltinis: Pagal – „Sveikos mitybos vadovas“ Reader´s Digest, Alma littera 2008
Braškės
Braškės – puikus vitamino C šaltinis, turi folio rūgšties ir kalio. Nekaloringos, turi daug 
ląstelienos. Aprūpina organizmą nuo vėžio saugančiais bioflavonoidais.
- Braškės – skanios, nekaloringos (stiklinėje (≈ 150 g braškių) yra maždaug 62 kcal ) ir turi labai daug vitamino C. Toks pat puikus šio vitamino šaltinis kaip ir apelsinai. Stiklinėje uogų yra maždaug 100 mg vitamino C (daugiau negu 100 % rekomenduojamos paros normos).
- Braškėse gausu folio rūgšties – stiklinėje yra maždaug 36 mcg (apytikriai 18 % RPN); beveik 230 mg (11,5 % RPN) kalio, 0,6 mg (29 % RPN) mangano, 3 g ląstelienos ir nedidelis kiekis geležies.
- Braškių grūdeliai aprūpina organizmą netirpia ląsteliena, kuri saugo nuo vidurių užkietėjimo.
- Braškėse gausu pektinų ir kitos tirpios ląstelienos, mažinančios cholesterolio kiekį kraujyje.
- Turi bioflavonoidų, tarp jų ir raudonojo antocianino bei elago rūgšties – medžiagų, padedančių išvengti vėžinių susirgimų. Elago rūgštis virimo metu nesuyra, taigi net braškių pyragas ar džemas gali būti naudingi. Tačiau neužmirškite, kad šiuose produktuose yra labai daug cukraus.
Sveikos braškės gali būti saugomos šaldytuve keletą dienų (supjaustytos greitai praranda skonį ir vitaminą C). Laikykite braškes atskirai nuo kitų uogų ir vaisių, nes jos puikiai sugeria kvapus. Prieš valgydami galite nuvalyti braškes drėgnu skudurėliu. Tačiau, jei norite nuplauti, turėsite iš karto suvalgyti, kitaip jos supelės. Nenuskinkite žalios taurelės, nes ji neleidžia vandeniui įsiskverbti į uogą ir atskiesti jos skonį.
- Braškės turi alergenų ir natūralaus salicilato (į aspiriną panašios medžiagos), todėl kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją. Tačiau būtent dėl salicilato liaudies medicinoje braškės yra laikomos vaistu, galinčiu padėti nuo sąnarių, inkstų ir kepenų ligų.
Šaltinis: Reader´s Digest „Sveikos mitybos vadovas“, Alma littera 2008
Bananų – braškių ledai
Bananai – 2 vnt.
Braškių šaldytų – ¾ – 1 stikl.
Bananus nulupti, padalinti į 6 dalis ir, sudėjus į maišelį, užšaldyti šaldiklyje. Užšaldytus bananus ir užšaldytas braškes dėti į kombainą, su kapojimo peiliu, ir išplakti iki purumo. (Jei kombaino galingumas mažesnis, palaukite, kol šaldyti vaisiai pradės šiek tiek atitirpti.) Į desertinį indelį galima įdėti šiek tiek kukurūzų traškučių (corn flakes), o ant viršaus ledų. Valgyti kol neištirpo, skanaus.
Viso: apie 4 vidutinės porcijos.
Variantai: Vietoj braškių galima naudoti spanguoles ar kitas uogas, jei uogos rūgščios – dėti mažiau ir pagal skonį pridėti medaus. Galima plakti tik iš bananų, be uogų.
Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.11
Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Ar žinai” Nr.11 rasite:
- Gydymas ar profilaktika – kas svarbiau…
- Kajeno pipiras – skubi priemonė nuo gerklės skausmo ir ne tik…
- Paprastą Avižinių javainių su medumi receptą.
Ar žinai 1, 2012 (11)– parsisiųsti
