Naminis migdolų pienas

Ar jau bandėte pasigaminti naminį migdolų pieną?
Labai paprasta – tereikia vandens, migdolų ir galingo smulkintuvo! Nereikės jokių priedų ar cukraus…

Galite rinktis:
– švelnesnį, klasikinį variantą su mirkytais migdolais,
– arba aromatingą – iš lengvai paskrudintų.

Šis pienas puikiai tinka su granola (sausais pusryčiais), kurios receptą rasite ČIA.

Išeiga: 500 ml

1. Švelnaus skonio:

  • 28 g migdolų (apie 2 v. š.)
  • 500 ml vandens

2. Tirštesnis, sodresnio skonio:

  • 70–80 g migdolų (apie 6–7 v. š.)
  • 500 ml vandens

Paruošimas:

  1. Mirkymas (jei migdolai neskrudinti):
    Užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 10–15 min., arba mirkykite šaltame vandenyje 8–12 val.
    Norint, galima pašalinti odeles.
  2. Plakimas:
    Nukoškite migdolus, dėkite į trintuvą, įpilkite 500 ml šviežio vandens ir plakite 30–60 sek., kol gausite vientisą baltą skystį.
  3. Perkoškite per marlę, sietelį ar riešutų pieno maišelį.
    Likusius tirščius galima panaudoti kepiniams ar košėms.
  4. Laikymas:
    Supilkite į butelį ar stiklainį, laikykite šaldytuve iki 3 dienų. Prieš naudojimą suplakite – natūraliai atsiskiria.

💡 Patarimas:
Jei turite tikrai galingą smulkintuvą, pabandykite pasigaminti pieno iš skrudintų migdolų (nemirkytų) – jis bus ypač kvapnus ir ryškaus skonio, tarsi lengvai karamelizuotas. Tokį pieną galima naudoti net vietoj deserto!


Maistinė vertė – 500 ml migdolų pieno

Švelnus variantas (28 g migdolų):

  • ~174 kcal
  • Baltymai: ~5,9 g
  • Riebalai: ~14,0 g
  • Angliavandeniai: ~6,0 g
  • Kalorijos 100 ml: ~35 kcal

Energijos pasiskirstymas:

  • Baltymai: 13,6 %
  • Riebalai: 72,6 %
  • Angliavandeniai: 13,8 %

Tirštesnis variantas (75 g migdolų):

  • ~465 kcal
  • Baltymai: ~15,9 g
  • Riebalai: ~37,4 g
  • Angliavandeniai: ~16,2 g
  • Kalorijos 100 ml: ~93 kcal

Energijos pasiskirstymas:

  • Baltymai: 13,7 %
  • Riebalai: 72,4 %
  • Angliavandeniai: 13,9 %

Skanaus!

Granola su datulėmis ir bananais

Be pridėtinio cukraus, saldinta vien vaisiais

Kas yra granola?

Granola – tai traškus, iškeptas grūdų mišinys, kurį sudaro avižiniai dribsniai, riešutai, sėklos, dažnai ir džiovinti vaisiai. Ji gali būti saldinama medumi, vaisiais ar natūraliais sirupais. Granolą dažniausiai valgome pusryčiams – su augaliniu pienu ar jogurtu – arba kaip maistingą užkandį.

Pavadinimas „granola“ kilo XIX a. JAV, kai sveikos gyvensenos šalininkas Jamesas Calebas Jacksonas sukūrė pirmąjį skrudintų grūdų mišinį, pavadintą „granula“. Kadangi šis vardas buvo užpatentuotas, kiti gamintojai pasirinko kitą formą – „granola“. Laikui bėgant receptas keitėsi ir tapo tuo, ką šiandien vadiname granola – traškiu, kvepiančiu, maistingu mišiniu, kurį nesunku pasigaminti namuose.

Ši granolos versija – be pridėtinio cukraus, saldinta tik vaisiais, todėl ypač tinkama tiems, kas ieško natūralesnių pasirinkimų.

Ingredientai

Sausieji produktai:

  • 500 g pilno grūdo avižinių dribsnių (apie 5 stiklinės)
  • 70 g išlukštentų saulėgrąžų (apie ½ stiklinės)
  • 50 g kokoso drožlių (apie ½ stiklinės)
  • 100 g riešutų, susmulkintų (apie ⅔ stiklinės), (naudota: migdolai)

Skystieji ir vaisių mišinys:

  • 60–70 ml aliejaus (apie ¼ stiklinės)
    (naudota: ekologiškas, nerafinuotas rapsų aliejus)
  • 1–1,5 gerai prinokusių bananų (apie 150 g)
  • 200 g datulių (apie 1¼ stiklinės be kauliukų)
  • 1 a.š. druskos
  • Truputis vanilės (nebūtina)

Papildomai po kepimo:

  • 200 g razinų ar kitų džiovintų vaisių (apie 1¼ stiklinės)
    (prieš naudojant – gerai nuplauti ir visiškai išdžiovinti!)

Gaminimas

  1. Paruoškite pagrindą:
    Sumaišykite avižinius dribsnius, saulėgrąžas, kokoso drožles ir smulkintus riešutus. Įpilkite aliejaus, gerai išmaišykite ir palikite 15 min., kad įsigertų. Mišinys turi likti birus.
  2. Paruoškite vaisių masę:
    Datules nuplaukite, užpilkite tiek vandens, kad vos apsemtų, užvirkite ir atvėsinkite. Pašalinkite kauliukus, jei dar yra.
    Sudėkite datules, vandenį, kuriame virė datulės, bananą, druską ir vanilę į trintuvą ir suplakite iki vientisos masės.
  3. Sujunkite:
    Vaisių masę supilkite ant avižų mišinio. Gerai išmaišykite, kad viskas tolygiai pasiskirstytų. Masė turi būti drėgna, bet biri.
  4. Kepimas:
    Paskleiskite masę vienoje ar dviejose skardose vienodu sluoksniu.
    Kepkite apie 30 min. 150 °C orkaitėje, kas 10–15 min. pamaišydami. Jei per stipriai skrunda – sumažinkite temperatūrą.
  5. Džiovinimas:
    Po 30 min. dar kartą permaišykite, susmulkinkite stambesnius grumstelius ir džiovinkite 2–3 val. 100 °C temperatūroje, kol masė taps sausa ir traški.
  6. Baigimas:
    Suberkite iš anksto nuplautas ir visiškai išdžiovintas razinas ar kitus džiovintus vaisius.
    Išjunkite orkaitę ir palikite granolą joje dar 2–3 val., kad atvėstų.
  7. Laikymas:
    Atvėsusią granolą supilkite į sandarų indą. Laikykite vėsioje ir tamsioje vietoje. Ilgesniam laikymui – galima dėti į šaldiklį.

Variantai:

– Galima gaminti be aliejaus, tada granola bus mažiau kaloringa, tik mažiau traški. 

– Vietoje datulių ir bananų galima panaudoti bet kokį džemą ar uogienę, sirupą – kiekis pagal skonį.

– Jei norisi traškesnės ir mažiau saldžios granolos, galima naudoti tik 1 bananą arba padidinti avižų kiekį iki 600 g.


Maistinė vertė (100 g iškepusios granolos, apytiksliai):

  • ~444 kcal
  • ~9,8 g baltymų
  • ~18,3 g riebalų
  • ~60,1 g angliavandenių

Energijos pasiskirstymas:

  • Baltymai: 8,8 %
  • Riebalai: 37,1 %
  • Angliavandeniai: 54,1 %

Skanaus!

Širdis neturi…

ŠIRDIS NESENSTA

Žinau, širdis nesensta, ji visada jauna,
Mylėt, atleist įstengia ir nešti šilumą delne.
Jauna, nes moka džiaugtis mažu rasos lašu
Ir sutalpint didžiausią skausmą akimirkų skaudžių.

Ji daug pakelti gali ir atiduoti daug,
Ir dovanoti žydinčią šakelę, ir kantriai laukt.
Širdis nesensta niekad, gal kiek pavargsta ji,
Stiprybės iš Aukštybių semias, todėl yra kantri.

Žinau, širdis nesensta niekad, ji visada jauna.

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

Ar pupelės tikrai pavojingos inkstams?

Ką sako mokslas apie baltymus ir inkstų akmenis?

Prieš kurį laiką viena moteris paklausė manęs: „Ar jums nebaugu valgyti tiek daug ankštinių? Juk nuo jų gali susidaryti inkstų akmenys.“ Tai gana dažnai pasitaikantis įsitikinimas, bet ar jis pagrįstas? Pažiūrėkime, ką rodo moksliniai tyrimai.

Kas iš tiesų lemia inkstų akmenų susidarymą?

Dažniausia akmenų forma yra kalcio oksalato akmenys. Jie susidaro, kai šlapime susikaupia per daug oksalatų, kalcio ar kitų medžiagų, kurios gali kristalizuotis.

Riziką padidina:

  • per mažas skysčių vartojimas,
  • didelis gyvūninių baltymų kiekis,
  • didelis natrio (druskos) kiekis,
  • mažas citratų kiekis šlapime,
  • labai rūgštus šlapimas.

O kaip su ankštiniais?

Ankštiniai (lęšiai, pupelės, avinžirniai) turi tam tikrą kiekį oksalatų, tačiau tai ne pirmaeilis veiksnys. Dažniau inkstų akmenys formuojasi dėl netinkamos visos mitybos struktūros, o ne dėl konkretaus produkto.

Be to, daug oksalatų turi ir špinatai, burokėliai, rabarbarai, kakava, o ne tik ankštiniai. Vien tik oksalatų kiekis nesprendžia rizikos, jei apskritai mityba subalansuota.

Didžiausia rizika – gyvūniniai baltymai

Naujausi tyrimai rodo, kad gyvūniniai baltymai (mėsa, žuvis, kiaušiniai):

  • rūgština šlapimą,
  • padidina kalcio išskyrimą su šlapimu,
  • mažina apsauginių citratų kiekį, 
  • skatina šlapimo rūgšties akmenų formavimąsi.

Tai ne teorija. Tyrimuose, kur lyginami augalinio ir gyvūninio baltymo šaltiniai, akivaizdu: kuo daugiau gyvūninio baltymo, tuo didesnė inkstų akmenų rizika. Tuo tarpu augalinis baltymas tokio poveikio nesukelia.

Kalcis ir inkstų sveikata – ar būtini pieno produktai?

Kalcis dažnai minimas, kai kalbama apie inkstų akmenis – jis gali būti apsauginis, jei vartojamas su maistu, tačiau rizikingas, kai vartojamas per daug su papildais ar kartu su daug druskos.

Augalinėje mityboje kalcio galima gauti iš tofu su kalcio sulfatu, chia sėklų, sezamų (ypač mirkytų), brokolių, kopūstų, petražolių, džiovintų dilgėlių. Net jei kiekis nėra didelis, apsauginį vaidmenį dažnai atlieka visa mitybos struktūra.

Vanduo, citrinos sultys (30–60 ml per dieną), mažiau druskos ir perdirbtų produktų – visa tai palaiko sveiką šlapimo terpę ir saugo nuo akmenų.

Jei citrinos netinka, galima naudoti apelsinų sultis ar dilgėlių, garšvų, kiaulpienių arbatas. Svarbiausia – paprasta, natūrali mityba be gyvūninių baltymų pertekliaus.

Valgant augalinį maistą, įskaitant ankštinius, galima visavertiškai aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis ir kartu sumažinti inkstų akmenų riziką. Daug svarbiau – subalansuota, įvairi ir natūrali mityba bei sveiki gyvenimo įpročiai, kurie kartu padeda saugoti inkstus.

Kaip saugoti inkstus laikantis augalinės mitybos?

  • Gerkite 2–2,5 litro vandens per dieną.
  • Ribokite druskos vartojimą.
  • Gaukite kalcio iš augalų.
  • Naudokite citrinos sultis – jos didina citratų kiekį.
  • Nepadauginkite oksalatų turinčių produktų, tokių kaip špinatai, rabarbarai ar kakava.
  • Ribokite perdirbtus maisto produktus.

Išvada

Vengti ankštinių dėl baimės susirgti inkstų akmenlige – tai neteisinga kryptis. Rizika akivaizdžiai padidėja tada, kai baltymai gaunami iš mėsos, kiaušinių, žuvies, o ne iš augalinio maisto.

Ankštiniai yra ne tik saugus ir vertingas baltymų šaltinis – jie gali būti viena iš priežasčių, kodėl augalinė mityba padeda apsaugoti inkstus. Tinkamai sudėliota augalinė mityba gali ne tik sumažinti inkstų akmenų riziką, bet ir pagerinti visos šlapimo sistemos veiklą.

Naudingi šaltiniai ir tyrimai

Kaip norisi…

„Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent Jo valia pašauktiesiems.“ (Biblija, Laiškas romiečiams 8, 28)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM