• Aktyvusis miegas (su greitais akių judesiais);
• Gilusis miegas (be greitų akių judesių).
Nakties miegas bus kokybiškas, jeigu šios miego fazės keis viena kitą 3 – 4 kartus pe naktį. Paprastai gilusis miegas vyrauja pirmomis valandomis po užmigimo, o aktyvusis miegas – vėlesnėmis valandomis. Kiekviena iš šių 2 miego fazių turi savo fiziologinę funkciją. Giliojo miego fazė svarbi organizmo atsistatymui, todėl ji ilgėja po didesnio fizinio krūvio dienos metu. Šioje miego fazėje žmogaus organizmas atsipalaidavęs, arterinis kraujospūdis sumažėjęs, retesnis kvėpavimas, žemesnė kūno temperatūra; tuo metu kraujo apytaka raumenyse ir kituose organuose padidėja, o smegenyse sumažėja. Šios fazės metu atsistato visos fiziologinės organizmo sistemos.
Aktyvusis miegas išsiskiria greitais akių judesiais, nors mes esame „atsijungę“, smegenys yra labai aktyvios, kvėpavimas netolygus, dauguma žmonių tuo metu sapnuoja. Aktyvusis miegas padeda atsistatyti nervų sistemai ir formuotis emocinio ir mentalinio stabilumo būsenai. Šiuo periodu vyksta naujos informacijos smegenyse apdorojimas, pavyzdžiui, trumpalaikės atminties perdirbimas į ilgalaikę. Aktyvusis miegas turi įtaką kai kurių cheminių medžiagų, pavyzdžiui kortikosteroidų, sekrecijai. Laborotorinių tyrimų su gyvūnais metu, kai iš jų nakties poilsio dirbtinai buvo atimta aktyvioji miego fazė, buvo pastebėtas padidėjęs lytinis potraukis, lytiniai iškrypimai, polinkis į malonumų ieškojimą ir sumažėjęs rūpinimasis savo higiena. […]
Alkoholis ir didžioji dalis migdomųjų preparatų pažeidžia normalų miego cikliškumą ir ypač neigiamai veikia aktyviąją miego fazę, daro neigiamą įtaką jos atstatančiam efektui. Reguliarūs fiziniai pratimai ir pastovus miego grafikas yra 2 svarbiausi faktoriai, užtikrinantys kokybišką miegą ir organizmo atsistatymą. Tačiau nepamirškit, kad bet koks fizinis aktyvumas prieš miegą neturi būti intensyvus, nes kitaip tai padidins centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sutrikdys miegą. […]
Kitas svarbus faktorius, veikiantis miego kokybę, yra vakarienė. Ji turėtų būti ankstyva ir lengva, o dar geriau, jeigu jos nebūtų visai. Jei eisime miegoti su pilnu skrandžiu, vis vien pabusime pavargę, nors ir miegotume 11 ar daugiau valandų. Pilnas skrandis trukdo miegoti, o miegas trukdo virškinti. Tai yra dviejų krypčių kelias į nuovargį.
Bet to, gausus valgis prieš miegą papildomai apkrauna širdį. Jis padidina riebalų kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, todėl naktį gali ištikti širdies priepuolis. Beveik 52 % visų širdies priepuolių įvyksta naktinio poilsio arba miego metu. Net turėdami gerą sveikatą, neturėtume kurti bereikalingų rizikos veiksnių savo kūno veiklai. Mes pabusime daug geriau pailsėję po 7 ar 8 valandų miego, jei eisime miegoti tuščiu skrandžiu. Jei turime viršsvorį, praleidę vakarienę galėsime numesti dalį svorio.
Šaltiniai: U.Daisinger „Nebesnij obraz žizni sevodnia“ 2003, 151 – 153 psl.; V. Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2002, 60 psl.